Tag: Kaimo plėtra

  • „Taikos duona“ estafetė keliauja į Lietuvą: ko Europoje reikalauja ūkininkai ir jaunimas

    Spalio 6–9 dienomis Bulgarijoje surengta XII tarptautinė konferencija Taika ir žemės ūkis subūrė žemės ūkio organizacijų atstovus, jaunuosius ūkininkus, socialinius partnerius ir kaimo plėtros iniciatyvas iš įvairių Europos šalių. Diskusijų ašyje atsidūrė žemės ūkio ateitis, klimato rizikos, inovacijos ir administracinės naštos mažinimas.

    Lietuvai renginyje atstovavo Žemės ūkio rūmų deleguoti Lietuvos kaimo turizmo asociacijos prezidentė Monika Sadauskaitė Pocė ir Lietuvos jaunųjų ūkininkų ir jaunimo sąjungos tarybos narys Jonas Ivanauskas. Jie dalijosi Lietuvos patirtimi ir mezgė ryšius, kurie gali virsti bendromis iniciatyvomis ateityje.

    Svarbiausiu konferencijos akcentu tapo simbolinis tarptautinės iniciatyvos „Taikos duona“ estafetės perdavimas Lietuvai. Tai reiškia, kad 2027 metais iniciatyvos renginys numatytas mūsų šalyje, o kartu atsiveria proga Lietuvoje suburti europinį dialogą apie kaimo ateitį.

    Ūkininkų lūkesčiai ir spaudimas

    Konferencijoje daug kalbėta apie tai, kaip suderinti konkurencingumą su tvarumo reikalavimais, kai ūkiams tenka prisitaikyti prie dažnėjančių sausrų, liūčių ir kitų ekstremalių reiškinių. Ne mažiau aktuali tema buvo ūkių modernizavimas, skaitmeniniai sprendimai ir investicijų prieinamumas.

    Kitas dažnai kartotas motyvas – biurokratijos mažinimas. Dalis ūkininkų organizacijų pabrėžė, kad taisyklės ir ataskaitos turi būti proporcingos, o sprendimai priimami taip, kad ūkininkai ne tik vykdytų reikalavimus, bet ir matytų aiškią ekonominę prasmę.

    „Skirtingos šalys, bet iššūkiai labai panašūs. Labiausiai įsiminė paprasta mintis: nieko apie ūkininkus be pačių ūkininkų“, – sakė Monika Sadauskaitė Pocė.

    Jaunimas kaime: kas stabdo kartų kaitą?

    Didelė dalis diskusijų buvo skirta jaunųjų ūkininkų įsitraukimui ir kartų kaitai, kuri daugelyje Europos valstybių tampa kritiška. Praktikoje jaunimą dažnai stabdo žemės įsigijimo kaina, pradinio kapitalo trūkumas, ilgi leidimų procesai ir neapibrėžtumas dėl taisyklių pokyčių.

    Jonas Ivanauskas akcentavo, kad tiesioginis bendravimas su bendraamžiais iš kitų šalių padeda greičiau rasti veikiančius sprendimus. Anot jo, net ir labai skirtingomis sąlygomis dirbantys jauni ūkininkai susiduria su panašiomis problemomis, todėl bendradarbiavimas tampa praktine investicija į ateitį.

    „Nors dirbame skirtingomis sąlygomis, susiduriame su labai panašiais iššūkiais – nuo biurokratijos iki ūkių modernizavimo ir kartų kaitos. Tiesioginis bendravimas leidžia dalytis sprendimais ir kurti ryšius, kurie gali virsti bendromis iniciatyvomis“, – sakė Jonas Ivanauskas.

    Ką Lietuvai reiškia „Taikos duona“?

    „Taikos duona“ Europoje vertinama kaip simbolinė iniciatyva, jungianti žemdirbių bendruomenes per bendrystės, solidarumo ir istorinės atminties idėją. Duona čia tampa ženklu, primenančiu, kad maisto gamyba ir kaimo gyvybingumas yra tiesiogiai susiję su visuomenės stabilumu ir atsparumu.

    Lietuvoje 2027 metais numatomas renginys galėtų tapti platforma kalbėti ne tik apie žemės ūkio politiką, bet ir apie regionų patrauklumą jaunoms šeimoms, kaimo paslaugų prieinamumą bei smulkiojo verslo galimybes. Organizatoriai tikisi, kad tarptautinis dėmesys leis aiškiau parodyti Lietuvos kaimo stiprybes ir realius iššūkius.

    „Estafetės perdavimas Lietuvai buvo ypatinga akimirka. Tai ne tik garbė, bet ir galimybė 2027 metais mūsų šalyje suburti Europos partnerius prasmingam dialogui apie taiką, žemės ūkį ir kaimo ateitį“, – sakė Monika Sadauskaitė Pocė.

  • Jaunųjų ūkininkų nykimas nesustoja: kas 15 valandų Lietuvoje minus vienas, o parama – milijardinė

    Lietuvoje jaunųjų ūkininkų skaičius per kiek daugiau nei dešimtmetį sumažėjo 30,6 proc., o tai reiškia, kad statistiškai maždaug kas 15 valandų šalyje jaunųjų ūkininkų sumažėja vienu. Šie skaičiai vėl kelia klausimą, ar valstybės ir ES politika iš tiesų užtikrina kartų kaitą žemės ūkyje.

    Tuo pat metu žemės ūkiui kasmet išmokama daugiau kaip 1 milijardas eurų viešosios paramos, o atskiroms priemonėms skiriamos papildomos tikslinės lėšos. Kritikai pabrėžia, kad vien išmokų dydis dar negarantuoja ilgalaikio rezultato, jei jaunam žmogui neužtikrinamas realus startas: prieinama žemė, investicijos, stabilios pajamos ir aiškios taisyklės keliems metams į priekį.

    Diskusiją aštrina ir tai, kad regionuose socialinė bei ekonominė atskirtis išlieka didelė, o ūkių struktūroje ryškėja koncentracijos tendencijos. Praktikoje tai dažnai reiškia, kad didesni ūkiai lengviau randa apyvartinių lėšų, greičiau įgyvendina investicinius projektus ir paprasčiau atlaiko kainų svyravimus, o smulkesniems ir pradedantiems tenka didžiausia rizika.

    Lietuvos jaunųjų ūkininkų ir jaunimo sąjunga kartu su Lietuvos Respublikos žemės ūkio rūmais spalio 12 dieną Vilniuje rengia spaudos konferenciją, kurioje ketina pristatyti jaunųjų ūkininkų mažėjimo duomenis. Organizacijos taip pat žada kelti klausimus dėl paramos politikos rezultatyvumo ir to, ar priemonės iš tiesų pasiekia tuos, kam jos deklaruojamos.

    Aptarimo centre numatyta ir 19,576 mln. eurų skubios paramos dėl pabrangusio kuro ir trąšų paskirstymo tema, taip pat skaidrumo bei prioritetų klausimai. Iš šios sumos 9,788 mln. eurų sudaro valstybės biudžeto lėšos, o organizatoriai akcentuoja, kad pagal pristatomą modelį į išmokas gali pretenduoti ir gerokai didesnio ekonominio pajėgumo ūkiai.

    „Svarbu ne tik tai, kiek paramos išmokama šiandien, bet ir kokias galimybes ji sukuria ateities kartoms“, – sakė Lietuvos jaunųjų ūkininkų ir jaunimo sąjungos pirmininkas dr. Paulius Astrauskas.

    Ilgalaikė dilema išlieka paprasta, bet aštri: jei jaunų žmonių žemės ūkyje mažėja, kas Lietuvoje gamins maistą po 20, 30 ar 50 metų. Atsakymas priklausys ne vien nuo išmokų eilutės biudžete, bet ir nuo to, ar parama taps realiu tramplinu jauniesiems ūkininkams, o ne vien trumpalaikiu kainų šoko amortizatoriumi.

  • Svarbi žinia Zarasų ir Visagino kraštui: atsiveria kvietimai projektams žuvininkystėje ir turizme

    Svarbi žinia Zarasų ir Visagino kraštui: atsiveria kvietimai projektams žuvininkystėje ir turizme

    Zarasų ir Visagino žuvininkystės regiono vietos veiklos grupė paskelbė kvietimą teikti vietos projektų įgyvendinimo planus pagal 2023–2027 metais įgyvendinamą vietos plėtros strategiją. Paraiškos bus priimamos nuo 2026 metų spalio 1 dienos iki 2026 metų gruodžio 1 dienos.

    Šie kvietimai aktualūs bendruomenėms, nevyriausybinėms organizacijoms, savivaldybių įstaigoms ir kitiems vietos pareiškėjams, planuojantiems projektus, susijusius su tvariomis maisto sistemomis, socialine įtrauktimi ar rekreacine žvejyba. Finansavimo priemonės siejamos su Europos Sąjungos žuvininkystės ir mėlynosios ekonomikos kryptimis, kai dėmesys telkiamas į tvarumą, vietos pridėtinę vertę ir regionų gyvybingumą.

    Trys kryptys, kam skiriama parama

    Septintuoju kvietimu numatyta priemonė Tvarių maisto sistemų plėtojimas, kurios tikslas yra stiprinti vietos maisto grandines ir atsakingą išteklių naudojimą. Praktikoje tai gali apimti sprendimus nuo vietos produkcijos perdirbimo ar tiekimo trumpinimo iki veiklų, didinančių žuvininkystės produktų vertę regione.

    Aštuntuoju kvietimu orientuojamasi į Bendruomenės iniciatyvų ir gyvybingumo skatinimą, didinant vietos gyventojų socialinę įtrauktį. Tokios priemonės dažniausiai skatina bendruomeninių paslaugų plėtrą, užimtumą ir socialinę partnerystę, ypač mažesnėse vietovėse, kur socialinių paslaugų prieinamumas yra jautrus klausimas.

    Devintasis kvietimas skirtas Viešųjų erdvių pritaikymui rekreacinei žvejybai ir turizmui. Ši kryptis aktuali regionui, kuriame turizmas ir vandens telkinių rekreacija yra viena svarbiausių ekonominių galimybių, o investicijos į infrastruktūrą gali padėti pritraukti lankytojus ir mažinti sezoniškumą.

    Kur kreiptis dėl informacijos

    Dėl kvietimų sąlygų ir vietos projektų planų rengimo konsultuojama vietos veiklos grupės buveinėje Sėlių aikštėje 22, iš anksto susitarus. Taip pat nurodyti atsakingi asmenys, kurie teikia informaciją telefonu ir elektroniniu paštu.

    Papildomas konsultacijas teikia Nacionalinė mokėjimo agentūra, kuri administruoja dalį paramos procesų ir pateikia pareiškėjams aktualią metodinę informaciją. Planuojantiems teikti paraiškas rekomenduojama iš anksto įsivertinti projekto pasirengimą, biudžeto pagrįstumą ir įgyvendinimo terminus, nes didžiausia klaidų rizika paprastai kyla dėl nepakankamai detalių planų ar netikslių išlaidų pagrindimo.

  • Ministro kova su sofos ūkininkais kelia audrą: ar nauji reikalavimai pasieks sodus?

    Viešojoje erdvėje pasirodžius žinioms apie pirmuosius Žemės ūkio ministerijos svarstomus pokyčius, dalis sodininkų bendruomenių sako pasigendančios aiškumo, ar griežtėjanti kontrolė ir administraciniai reikalavimai nebus nukreipti į pačius smulkiausius žemės naudotojus. Lietuvos sodininkų bendrijų asociacija tvirtina, kad diskusijose apie žemės ūkį ši grupė dažnai lieka paraštėse.

    Lietuvoje yra registruota daugiau kaip 220 000 mėgėjų sodo sklypų, esančių žemės ūkio paskirties teritorijose. Tai reiškia, kad sodininkams tiesiogiai svarbūs sprendimai dėl žemės naudojimo, teritorijų planavimo, aplinkosaugos reikalavimų, infrastruktūros ir regionų plėtros.

    Sodininkų bendrijos nėra vien poilsio teritorijos: tūkstančiuose sklypų auginami vaisiai, uogos, daržovės ir kita produkcija. Dalis derliaus suvartojama šeimose, dalis perduodama artimiesiems, o dalis realizuojama vietoje, todėl tai prisideda prie vietos maisto grandinės, nors statistikoje ne visada matoma.

    Infrastruktūra, kuri lieka ant žmonių pečių

    Asociacija pabrėžia, kad mėgėjų sodų sklypų savininkai paprastai negali pretenduoti į tiesiogines žemės ūkio išmokas ar daugelį investicinių priemonių, skirtų profesionaliems ūkiams. Pasak sodininkų atstovų, klausimas nėra apie subsidijas už kiekvieną lysvę, o apie tai, kodėl nėra taiklesnių priemonių bendrajai infrastruktūrai.

    Daugelyje sodų teritorijų dešimtmečiais kaupėsi kelių būklės, vandentvarkos, melioracijos, lietaus nuvedimo, elektros tinklų ir nuotekų tvarkymo problemos. Bendruomenės dažnai jas sprendžia savo lėšomis, nors šios teritorijos yra regionų gyvenamosios struktūros dalis ir jose realiai gyvena žmonės.

    Asociacijos vertinimu, dabartinė paramos sistema yra labiau pritaikyta stambesniems ūkio subjektams, o smulkūs žemės naudotojai lieka už daugelio instrumentų ribų. Dėl to, pasak sodininkų, diskusijoje apie kaimo plėtrai skiriamas lėšas reikėtų kalbėti ir apie infrastruktūrą ten, kur žmonės kasdien prižiūri žemę.

    Įstrigę tarp savivaldybių ir ministerijos

    Sodininkų bendrijos sako susiduriančios su instituciniu vakuumu: savivaldybėse neretai argumentuojama, kad sodų teritorijos yra žemės ūkio paskirties žemėje, todėl sprendimai turėtų ateiti iš Žemės ūkio ministerijos. Tačiau, anot bendrijų atstovų, pačioje ministerijoje sodininkų balsas ne visada girdimas.

    „Negalime būti reikalingi tik tada, kai reikia laikytis žemės naudojimo reikalavimų, tačiau nereikalingi tada, kai kalbama apie finansavimą, infrastruktūrą ir regionų plėtrą“, – sakė Lietuvos sodininkų bendrijų asociacijos pirmininkas Juozas Ravinis.

    Kas slypi už kovos su sofos ūkininkais?

    Ministrui viešojoje diskusijoje kalbant apie kovą su vadinamaisiais sofos ūkininkais, sodininkai pripažįsta į tai žiūrintys jautriai. Jų teigimu, jei akcentas bus dedamas į papildomus patikrinimus ir formalius reikalavimus mažiausiems, natūraliai kyla klausimas, ar sodininkų bendruomenės netaps lengviausiu taikiniu.

    „Pagal tokį apibūdinimą beveik visi galėtume būti pavadinti sofos ūkininkais, nors realiai prižiūrime žemę ir auginame maistą. Matant, kad nauji reikalavimai krypsta į pačius smulkiausius, kyla klausimas, kas laukia 220 000 sodų sklypų savininkų“, – sakė J. Ravinis.

    Asociacija taip pat atkreipia dėmesį į atstovavimo problemą: žemės ūkio ir kaimo politikos klausimai dažnai pirmiausia derinami su didžiosiomis sektoriaus organizacijomis. Tuo metu sodininkai, nors jų sklypai yra žemės ūkio paskirties žemėje ir juos tiesiogiai veikia reguliavimas, į konsultacijas įtraukiami ne visada.

    2026 metų rugpjūčio 24 dieną asociacija pranešė oficialiai besikreipusi į Ministrą Pirmininką, prašydama užtikrinti platesnį skirtingų žemės naudotojų atstovavimą formuojant žemės ūkio ir kaimo politiką. Tarp siūlymų minimas dalyvavimas strateginio plano įgyvendinimo stebėsenos formatuose ir finansavimo priemonių pritaikymas bendrajai sodų infrastruktūrai.

    „Mes neprašome privilegijų. Prašome elementaraus dalyko, kad daugiau kaip 220 000 sodų sklypų turinti bendruomenė būtų matoma ten, kur sprendžiami žemės naudojimo, kaimo, regionų ir infrastruktūros klausimai“, – sakė J. Ravinis.

  • Vilkaviškio rajone dalijami LEADER pinigai: trys kvietimai verslui ir bendruomenėms

    Vilkaviškio krašto vietos veiklos grupė paskelbė naują kvietimų etapą teikti vietos projektus pagal 2023–2029 metų vietos plėtros strategiją. Paraiškos bus priimamos nuo 2026 metų spalio 5 dienos iki 2026 metų lapkričio 5 dienos 23.59 valandos.

    Šis kvietimas skirtas kaimo vietovių plėtrai ir LEADER priemonės galimybėms išnaudoti, kai sprendimai gimsta vietos lygmeniu, o finansavimas nukreipiamas į realius bendruomenių ir smulkiojo verslo poreikius. Praktikoje tai dažniausiai reiškia investicijas į paslaugas, darbo vietas, bendruomeninę infrastruktūrą ar veiklų įvairovę.

    Kokie kvietimai paskelbti?

    Paskelbtas kvietimas Nr. 16 pagal priemonę Žemės ūkio verslas. Juo siekiama skatinti ūkinę veiklą kaimo vietovėse, sudarant galimybes modernizuoti veiklas, kurti didesnę pridėtinę vertę ir stiprinti vietos tiekimo grandines.

    Taip pat paskelbtas kvietimas Nr. 17 pagal priemonę Bendruomeninio verslo kūrimas ir plėtra. Ši kryptis aktuali bendruomenėms, socialinėms iniciatyvoms ir partnerystėms, kurios planuoja teikti paslaugas vietos gyventojams ar kurti tvarius pajamų šaltinius.

    Trečiasis kvietimas Nr. 18 skirtas Bendruomeniškumo skatinimui. Tokie projektai paprastai apima veiklas, kurios stiprina socialinius ryšius, savanorystę, vietos tapatybę, taip pat investicijas, reikalingas bendruomenės veikloms organizuoti.

    Kur ir kaip teikti paraiškas?

    Vietos projektų paraiškos teikiamos Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos tik elektroniniu būdu per Žemės ūkio ministerijos informacinę sistemą ŽŪMIS. Paraiškas būtina pateikti naudojantis sistemos pranešimų funkcija ir prisijungiant per Elektroninius valdžios vartus.

    Kitu būdu pateiktos paraiškos nebus priimamos, todėl pareiškėjams rekomenduojama iš anksto pasirūpinti prisijungimais ir dokumentų parengimu. Kvietimo dokumentacija skelbiama Vilkaviškio krašto vietos veiklos grupės ir Nacionalinės mokėjimo agentūros interneto svetainėse.

    Konsultacijos pareiškėjams

    Dėl kvietimų sąlygų ir projektų įgyvendinimo konsultacijas teikia Vilkaviškio krašto vietos veiklos grupės biuras J. Basanavičiaus a. 7, 33 kab., Vilkaviškyje. Konsultacijos teikiamos darbo dienomis: pirmadienį–ketvirtadienį nuo 8.00 iki 17.00 valandos, penktadienį nuo 8.00 iki 15.45 valandos.

    Pareiškėjams patariama dar prieš teikiant paraišką įsivertinti projekto idėjos tinkamumą konkrečiai priemonei, suplanuoti biudžetą ir terminus bei pasiruošti įrodymus, pagrindžiančius projekto naudą vietos bendruomenei. Tai padeda išvengti dažniausių klaidų, dėl kurių paraiškos atmetamos arba užtrunka vertinimas.

  • Ūkininkai įspėja dėl ŽŪM krypties: smulkiesiems nauji ribojimai, daliai sektorių – nulis

    Žemės ūkio ministerijoje svarstomi Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 metų strateginio plano įgyvendinimo pokyčiai smulkiuose ir šeimos ūkiuose kelia nerimą. Ūkininkų atstovai tvirtina, kad siūlymai gali didinti administracinę naštą ir labiau remti atskiras šakas, o daliai veiklų palikti mažiau galimybių.

    Diskusijos paaštrėjo po Stebėsenos komiteto posėdžio, kuriame aptarti aktyvaus ūkininko kriterijai, planuojama parama kartų kaitai ir skubios kompensacijos dėl išaugusių sąnaudų. Ūkininkų organizacijos akcentuoja, kad viešojoje erdvėje smulkūs ūkiai vis dažniau sutapatinami su vadinamaisiais sofos ūkininkais, nors tai nėra tas pats.

    Aktyvaus ūkininko riba mažėtų

    ŽŪM siūlė keisti aktyvaus ūkininko atpažinimo logiką, mažinant tiesioginių išmokų ribą, iki kurios pareiškėjas automatiškai laikomas aktyviu. Vietoje 2 000 eurų būtų taikoma 1 000 eurų riba, o tai reikštų, kad didesnei daliai pareiškėjų atsirastų papildomi įsipareigojimai.

    Ministerijos posėdyje minėta, kad tokie pareiškėjai sudaro apie 16 proc. visų deklaruojančių, tai yra 18 064 ūkiai. Smulkių ūkių atstovai perspėja, kad papildomos procedūros gali tapti kritinės šeimos ūkiams, kurie realiai gamina produkciją, bet veikia mažais mastais.

    „Smulkus ūkis ir sofos ūkininkas nėra tas pats. Jei prižiūrimi plotai ir gaminama produkcija, parama turi būti skiriama pagal aiškius, teisingus kriterijus“, – sakė Lietuvos ekologinių ūkių asociacijos pirmininkės pavaduotoja Eglė Markevičiūtė.

    Jos teigimu, rizika kyla tada, kai tikslas identifikuoti piktnaudžiavimą virsta plačiu reikalavimų išplėtimu visiems mažesniems ūkiams. Tokiu atveju dalis ūkių gali pasitraukti ne dėl veiklos stokos, o dėl biurokratinės ir finansinės naštos.

    Ūkių perėmimas ir sektoriniai prioritetai

    Diskusijų kelia ir planuojama priemonė Bendradarbiavimas dėl ūkių perėmimo, kuri turėtų prisidėti prie kartų kaitos kaime. Ūkininkų atstovai atkreipia dėmesį, kad projekte ryškiai išskiriama pieninė gyvulininkystė, numatant papildomus atrankos balus būtent šiai šakai.

    Kritikai pabrėžia, kad vienas tikslų turėtų būti ir platesnė vietinės produkcijos pasiūla, ypač daržovių, vaisių ir uogų sektoriuose, kur importo dalis išlieka didelė. Jų nuomone, kartų kaitą geriausiai skatintų parama naujai ateinantiems, kvalifikaciją turintiems žmonėms, o ne tik jau veiklą vykdantiems ūkiams.

    „Jeigu parama pasiekia tik tuos, kurie ir taip ūkininkauja, naujų ūkių neatsiranda. Priemonė turi realiai atverti kelią naujiems žmonėms kaime“, – teigė E. Markevičiūtė.

    Paramos schema ir deklaravimo idėja

    Posėdyje taip pat pristatyta beveik 19,6 mln. eurų skubios paramos schema kompensacijoms dėl išaugusių trąšų ir kuro kainų. Pagal aptartą modelį didžioji dalis lėšų būtų skiriama už deklaruotą plotą, o atskira dalis – už pienines karves, taikant ribas iki 300 hektarų ir iki 300 pieninių karvių.

    Ūkininkų organizacijos kelia klausimą, ar toks paskirstymas nekuria dvigubo pranašumo vienai veiklai, kai tuo pat metu pievų, skirtų prekinių žolinių pašarų gamybai, į kompensuojamas kultūras gali būti neįtraukiamos. Tai ypač aktualu mėsinei galvijininkystei ir kitiems gyvulininkystės ūkiams, kurių sąnaudos taip pat išaugo, o supirkimo kainos pastaraisiais metais patyrė reikšmingų svyravimų.

    Kitas aptartas klausimas – idėja plėsti privalomą pajamų deklaravimą visiems ūkininkams. Ūkininkų atstovai ragina prieš įvedant naują prievolę įvertinti jos administracinį efektą, kad pareiga netaptų papildoma našta smulkiausiems ūkiams ir kontrolę vykdančioms institucijoms.

    Žemdirbių organizacijos tikisi, kad galutiniai sprendimai bus derinami su socialiniais partneriais ir apims skirtingus sektorius, nes geopolitiniai, klimato ir rinkos svyravimai paliečia visus ūkius. Jų vertinimu, ilgalaikis planavimas turėtų skatinti mišrius ūkius ir regionų gyvybingumą, o ne vienos krypties specializaciją.

  • Perki namą kaime? Notarui teks pasirašyti, kad suprantate kvapus, triukšmą ir naktinius darbus

    Lenkijoje svarstomos naujos taisyklės žmonėms, perkantiems būstą kaimo vietovėse. Vyriausybės siūlomos pataisos numato, kad pirkėjas notaro patvirtinamame dokumente turėtų aiškiai patvirtinti, jog buvo informuotas apie galimus nepatogumus, kylančius dėl kaimynystėje vykdomos žemės ūkio veiklos.

    Tokie pakeitimai siejami su pastaraisiais metais ryškėjančia tendencija: vis daugiau gyventojų keliasi į priemiesčius ir kaimą, nors patys nedirba žemės ūkyje. Kartu daugėja konfliktų su ūkininkais dėl žemės ūkio technikos keliamo triukšmo, mėšlo ir gyvulininkystės kvapų, dulkių ar darbų vakarais ir naktimis per intensyviausius sezonus.

    Ką turėtų patvirtinti pirkėjas?

    Pagal vyriausybės projektą, perkant nekilnojamąjį turtą už miesto administracinių ribų, pirkimo dokumentuose turėtų atsirasti pirkėjo pareiškimas, kad jis supranta galimus trikdžius, susijusius su kaimyniniuose sklypuose vykdoma žemės ūkio veikla. Analogiškas reikalavimas būtų taikomas ir perleidžiant amžinojo naudojimo teisę.

    Svarbi detalė ta, kad toks pareiškimas savaime nereiškia, jog žmogus ateityje atsisako teisės reikšti pretenzijas. Tačiau jis galėtų tapti reikšmingu įrodymu ginčuose, kai vėliau keliami klausimai dėl triukšmo, kvapų ar kitų ūkio veiklos sukeliamų padarinių.

    Kodėl šis klausimas tapo aktualus?

    Diskusijas kaitina tai, kad kaimo vietovėse daugėja naujų namų ir gyvenviečių, kurios atsiranda šalia seniai veikiančių ūkių. Ūkininkams tai reiškia didesnę riziką sulaukti skundų dėl darbų, kurie žemės ūkyje laikomi įprastais, ypač per sėją ar derliaus nuėmimą, kai laikas ir oras diktuoja darbo valandas.

    Tuo pat metu pats žemės ūkis keičiasi: mažėja ūkių, bet didėja likusiųjų mastas ir intensyvumas, todėl poveikis aplinkai bei kaimynystei gali būti labiau juntamas. Dėl to valdžia ieško sprendimų, kaip aiškiau apibrėžti gyventojų lūkesčius ir sumažinti teisminių konfliktų skaičių.

    Lygiagrečiai – platesnės apsaugos idėjos

    Be vyriausybės projekto, Seime svarstoma ir atskira iniciatyva, kuri numato platesnį ūkių apsaugos modelį. Jo esmė būtų stiprinti žemės ūkio veiklos tęstinumo apsaugą tais atvejais, kai ūkis veikė legaliai ir egzistavo anksčiau nei šalia atsirado nauja gyvenamoji statyba.

    Tokiose schemose paprastai pabrėžiami keli kriterijai: veiklos teisėtumas, jos pirmumas naujos gyvenamosios kaimynystės atžvilgiu ir tai, ar ūkininkas iš esmės nepakeitė veiklos intensyvumo. Galutinis reguliavimas priklausys nuo politinių sprendimų, tačiau kryptis aiški: perkant būstą kaime bus siekiama daugiau skaidrumo dėl galimų kasdienių nepatogumų.

  • Ūkininkai įspėja: ŽŪM siūlymai dėl išmokų ir kontrolės gali smogti 18 000 smulkių ūkių

    Žemės ūkio ministerijos siūlomi pokyčiai, aptarti Stebėsenos komiteto posėdyje, kelia įtampą smulkiems ir šeimos ūkiams. Žemdirbių atstovai sako, kad kryptis vis labiau palanki grūdininkystei, o dalis gyvulininkystės ir mišrių ūkių poreikių lieka nuošalyje.

    Diskusijų centre atsidūrė planai griežtinti „aktyvaus ūkininko“ atpažinimo kriterijus ir kartu plėsti kontrolę. Ūkininkai baiminasi, kad kova su vadinamaisiais sofos ūkininkais gali virsti papildoma našta tiems, kurie realiai dirba, bet deklaruoja mažesnius plotus.

    „Aktyvaus ūkininko“ riba

    Ministerija siūlė mažinti tiesioginių išmokų ribą, iki kurios ūkininkas automatiškai laikomas aktyviu, nuo 2 000 iki 1 000 eurų. Pagal ŽŪM pateiktus skaičius, tai paliestų apie 16 proc. deklaruojančiųjų, iš viso 18 064 ūkius.

    Ūkininkų organizacijos pabrėžia, kad tokia korekcija reikštų daugiau dokumentavimo ir papildomų įsipareigojimų tiems, kurie viršija 1 000 eurų ribą. Kritikai primena, kad didesnė administracinė našta prieštarautų viešai deklaruotam siekiui supaprastinti ūkininkavimą ir mažinti biurokratiją.

    „Smulkus ūkis ir sofos ūkininkas nėra tas pats: jei plotai prižiūrimi ir produkcija gaminama, parama turi būti prieinama“, – sakė posėdyje dalyvavusi Lietuvos ekologinių ūkių asociacijos pirmininkės pavaduotoja Eglė Markevičiūtė.

    Parama ūkių perėmimui

    Ūkininkų atstovams klausimų sukėlė ir ŽŪM siūlyta priemonė, skirta bendradarbiavimui dėl ūkių perėmimo. Pagal svarstytą projektą už pieninės gyvulininkystės ūkio perėmimą numatyta skirti 20 atrankos balų, o analogiškų sektorinių prioritetų kitoms šakoms nenumatyta.

    Žemdirbiai akcentuoja, kad kartų kaitos problema kaime turėtų būti sprendžiama platesniu mastu, pritraukiant naujus žmones į žemės ūkį, o ne tik stiprinant jau veikiančius ūkius. Jie taip pat atkreipia dėmesį į vietinės daržininkystės, sodininkystės ir uogininkystės svarbą, ypač viešajam maitinimui ir vaikų mitybai.

    Deklaravimas ir skubios kompensacijos

    Posėdyje nuskambėjo ir idėja apie privalomą pajamų deklaravimą visiems ūkininkams. Ūkininkų atstovų vertinimu, prieš plečiant pareigas būtina aiškiai įvardyti naudą ir įvertinti, ar mažiausi ūkiai bei valstybės institucijos pajėgtų suvaldyti išaugusį administravimo mastą.

    Taip pat pristatyta beveik 19,6 mln. eurų skubios paramos schema kompensacijoms dėl išaugusių trąšų ir kuro kainų. Pagal svarstytą modelį apie 16,6 mln. eurų būtų skiriama už plotą, o 3 mln. eurų – už pienines karves, tuo metu pievoms, skirtoms prekinių žolinių pašarų gamybai, kompensuojamų kultūrų sąraše vietos nenumatyta.

    Gyvulininkystės ir mišrių ūkių atstovai pabrėžia, kad sąnaudų šuoliai palietė visus, o kompensacijų logika turėtų būti neutrali sektorių atžvilgiu. Jie ragina paramos schemą tikslinti kartu su socialiniais partneriais, kad nė vienas realiai gaminantis ūkis neliktų už ribos.

    Ūkininkų organizacijos perspėja, kad pavieniai pakeitimai, sudėti į vieną paketą, gali paskatinti smulkių ir vidutinių ūkių traukimąsi, o tai ilgainiui silpnintų kaimo gyvybingumą ir maisto gamybos įvairovę. Žemdirbiai tikisi, kad galutiniai sprendimai bus priimami įvertinus poveikį skirtingiems sektoriams ir užtikrinant vienodas konkurencines sąlygas.

  • ŽŪM sulaukė 77 siūlymų: kuriuos priims ir kas laukia ūkininkų pajamų bei biurokratijos?

    Rengiant XXI Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimo plano projektą, Žemės ūkio ministerija teigia aktyviai įtraukus socialinius partnerius. Iš viso gauti 77 pasiūlymai, o į 59 jų ministerija žada atsižvelgti visiškai arba iš dalies.

    Pasak ministerijos, likę klausimai nėra atmetami galutinai: dalis jų bus sprendžiami ieškant konkrečių įgyvendinimo mechanizmų, o kai kurie perkelti į kitus formatus. Ministerija akcentuoja, kad sprendimai priklausys ir nuo kitų institucijų kompetencijų bei bendrų Vyriausybės prioritetų.

    Kas bus sprendžiama toliau?

    ŽŪM nurodo, kad dalis pasiūlymų bus svarstomi Tarpinstitucinėje prioritetinių darbų grupėje, kur dalyvauja ir socialinių partnerių atstovai. Kiti siūlymai bus vertinami jau rengiant 2028–2034 metų finansinės perspektyvos priemones, kai bus aiškesnės būsimos paramos ir investicijų kryptys.

    Ministerija pripažįsta, kad į dalį siūlymų šiuo metu įtraukti neįmanoma, nes jie patenka į kitų ministerijų atsakomybės sritis arba nėra tiesiogiai susiję su XXI Vyriausybės programos tikslais. Tokiais atvejais žadama tęsti darbą kartu su kitomis institucijomis.

    Trys ministerijos prioritetai

    ŽŪM teigia siekianti, kad plane atsispindėtų trys esminiai prioritetai: ūkininkų pajamų augimas, trumpesnis lietuviško maisto kelias iki vartotojo ir sklandesnis ūkininkavimas mažinant administracinę naštą. Ministerija pabrėžia, kad būtent šios kryptys turi didžiausią įtaką sektoriaus konkurencingumui ir kaimo gyvybingumui.

    Ūkininkų pajamų tema pastaraisiais metais tapo ypač jautri dėl svyruojančių žaliavų kainų, didėjančių sąnaudų ir griežtėjančių aplinkosauginių reikalavimų. Tuo pačiu trumpųjų grandinių plėtra dažniau minima kaip būdas didinti vietinės produkcijos pridėtinę vertę ir gerinti gamintojų derybinę galią su prekybos grandinėmis.

    Socialinių partnerių įtraukimas

    Žemės ūkio ministras Kęstutis Mažeika dėkojo pasiūlymus teikusioms organizacijoms ir pabrėžė, kad nė vienas siūlymas neliks be dėmesio. Ministerija nurodo, kad į procesą buvo įsitraukę įvairių žemės ūkio ir kaimo sektorių atstovai, tarp jų Lietuvos žemės ūkio taryba, Lietuvos Respublikos žemės ūkio rūmai, Lietuvos pramonininkų konfederacija, Lietuvos paukštininkystės asociacija, asociacija „Alternatyvioji akvakultūra“ ir kitos.

    „Dėkoju pasiūlymus teikusiems socialiniams partneriams. Nė vienas jūsų pasiūlymas neliks be dėmesio, juk kartu kuriame gyvybingą kaimą, konkurencingą ir tvarų žemės ūkį“, – sakė Kęstutis Mažeika.

  • Jaunųjų ūkininkų liko mažiau nei 20 tūkst.: žemė ir finansai užrakino kartų kaitą regionuose

    Per pastaruosius 15 metų jaunųjų ūkininkų Lietuvoje sumažėjo daugiau nei perpus – nuo 41 496 iki mažiau nei 20 000. Jauni ūkio valdytojai dabar sudaro tik 13,3 proc. visų valdų, o pensinio amžiaus ūkininkų yra beveik tris kartus daugiau.

    Toks disbalansas vis dažniau vertinamas ne vien kaip žemės ūkio sektoriaus, bet ir kaip regionų ateities klausimas. Mažėjant jaunų žmonių daliai, kyla rizika ilgainiui prarasti darbo vietas, vietinę maisto gamybą ir investicijas į kaimo infrastruktūrą.

    Kas stabdo kartų kaitą?

    Lietuvos jaunųjų ūkininkų ir jaunimo sąjunga pabrėžia, kad pagrindinės kliūtys išlieka tos pačios: žemės prieinamumas, startinio kapitalo trūkumas ir sudėtinga prieiga prie finansavimo. Nors paramos priemonės keitėsi, jauno žmogaus starto sąlygos dažnai negerėjo taip, kaip tikėtasi.

    Didžiausias barjeras – pirmieji hektarai. Galiojanti pirmumo teisė perkant privačią žemės ūkio paskirties žemę paprastai palankesnė tiems, kurie jau turi besiribojančių sklypų, todėl pradedantieji, neturintys paveldėto ūkio, dažnai atsiduria silpnesnėje pozicijoje.

    Paraiškų daug, paramą gauna kas penktas

    Vieno iš pastarųjų jaunųjų ūkininkų įsikūrimo kvietimų metu buvo pateiktos 1 022 paraiškos, prašant daugiau nei 61 mln. eurų. Finansavimas skirtas 205 paraiškoms už maždaug 12,3 mln. eurų, taigi realią paramą gavo apie kas penktas pareiškėjas.

    Ši statistika rodo, kad problema nėra jaunimo nenoras ūkininkauti – norinčiųjų yra, tačiau galimybių įsitvirtinti trūksta. Pradžioje dažniausiai prireikia didelių investicijų technikai, pastatams ar apyvartinėms lėšoms, o bankams ne visuomet pakanka trumpos veiklos istorijos ir užstato.

    Sprendimų ieškoma ne tik paramoje

    Sąjunga ragina sprendimų ieškoti plačiau: stiprinti lengvatinių paskolų ir garantijų priemones, peržiūrėti žemės įsigijimo mechanizmus ir sukurti sklandesnį ūkių perdavimo modelį jaunajai kartai. Taip pat akcentuojama būtinybė sudaryti realias sąlygas grįžti emigravusiems jauniems žmonėms, sukaupusiems patirties ir kapitalo.

    „Nenorime naujai Vyriausybei pateikti dar vieno seniai žinomų problemų sąrašo. Norime kalbėti apie sprendimus, kad jaunam žmogui būtų realu pradėti ūkininkauti ir kurti ateitį Lietuvoje“, – sakė Lietuvos jaunųjų ūkininkų ir jaunimo sąjungos vicepirmininkas Vytautas Buivydas.

    Jaunųjų ūkininkų įsikūrimas vis dažniau pristatomas kaip ilgalaikė investicija į regionų ekonomiką, o ne vien išlaidų eilutė. Augant ūkiui, didėja darbo vietų skaičius, perkamos paslaugos ir technika, o sukuriama pridėtinė vertė grįžta per mokesčius ir vietos vartojimą.

    Ekspertai pabrėžia, kad kartų kaitos neišspręs vienas kvietimas ar vienkartinė išmoka. Reikalinga nuosekli politika, apimanti žemės prieinamumą, finansavimo instrumentus, ūkių perdavimo praktiką ir regionų patrauklumą jaunoms šeimoms.