Subsidijos taikosi į provinciją
Švedijoje startavusi programa, iš dalies finansuojama ES Socialinio klimato fondo lėšomis, skirta kaimo vietovėse gyvenantiems mažesnes pajamas gaunantiems vairuotojams. Tikslas – padėti atsisakyti benzininių ir dyzelinių automobilių bei pereiti prie elektromobilių.
Schema pristatoma kaip socialiai teisingesnis perėjimas prie švaresnio transporto: ji orientuota į žmones, kuriems automobilis būtinas darbui ir kasdieniams reikalams, o alternatyvų viešajam transportui regione trūksta.
Kiek galima gauti ir kam tai skirta
Pagal programos sąlygas tinkami pareiškėjai gali gauti iki 120 eurų per mėnesį lizingo išlaidoms kompensuoti. Mažiausias pajamas gaunantiems papildomai numatyta vienkartinė 1 600 eurų išmoka.
Norint pretenduoti į paramą, pajamos turi nesiekti 80 proc. šalies vidutinio darbo užmokesčio, be to, būtina gyventi kaimo vietovėje. Parama taikoma automobiliams, kurių kaina yra nuo 6 000 iki 40 000 eurų.
Mažesnės išlaidos – pagrindinis argumentas
Programos dalyviai pabrėžia, kad didžiausias motyvas dažnai būna ne tik tarša, bet ir pinigai. Socialinis darbuotojas Danielis Caldemanas, per metus nuvažiuojantis apie 65 000 kilometrų, skaičiuoja, kad jo mėnesinės išlaidos energijai sumažėjo kelis kartus.
„Man patinka būti draugiškam aplinkai ir galvoti apie taršos mažinimą, bet lemiamas veiksnys man buvo ekonomika“, – sakė Danielis Caldemanas.
Vienas iš programos tikslų – sumažinti transporto kaštų naštą žmonėms, kuriems dėl didelių atstumų kuras sudaro reikšmingą šeimos biudžeto dalį. Elektromobiliai kaimo vietovėse dažnai vertinami per praktiškumo prizmę: nuvažiuojamas atstumas, įkrovimo galimybės ir eksploatacijos kaina.
ES fondas ir realūs mastai
Schema remiama 400 mln. eurų suma iš ES Socialinio klimato fondo, kuris siejamas su Europos emisijų prekybos sistemos pajamomis iš anglies dioksido apmokestinimo. Tai platesnės ES krypties dalis, siekiant, kad klimato politika nemažintų pažeidžiamiausių gyventojų perkamumo.
Nuo programos starto kovo mėnesį sulaukta daugiau nei 20 000 paraiškų. Švedijos aplinkos apsaugos agentūros duomenimis, beveik 90 proc. įsigijimų sudaro naudoti elektromobiliai, o ilgalaikis tikslas – padėti apie 115 000 namų ūkių pereiti nuo iškastinio kuro.
Projektų vadovė Olivia Almquist pasakoja, kad anksčiau skeptiškai vertino elektromobilius, tačiau nuomonę pakeitė pakeitusi seną benzininį automobilį elektriniu.
„Anksčiau nesupratau, kodėl žmonės perka elektromobilius, o dabar nebesuprantu, kodėl jų neperka visi“, – sakė Olivia Almquist.
Ekspertai pažymi, kad tokios tikslinės subsidijos dažnai skatina antrinę rinką ir padeda greičiau atpiginti įėjimą į elektrinį transportą tiems, kurie naujo automobilio neįpirktų. Kartu išlieka praktiniai iššūkiai: įkrovimo infrastruktūra regionuose, elektros tinklų pajėgumai ir aiškios ilgalaikės paramos taisyklės.
