Įsilaužimai daugeliui siejasi su tamsa ir vėlyva naktimi, tačiau nusikaltėliai dažnai renkasi ir visai kitą laiką. Praktika rodo, kad rizika išauga tada, kai būstas lieka be priežiūros arba kai gyventojai yra giliai įmigę. Būtent todėl verta žinoti kelis „piko“ laikotarpius, kai budrumas turėtų būti didžiausias.
Viena iš dažniausiai minimų rizikos zonų yra dienos vidurys, kai daugelis žmonių būna išvykę. Tarp 10 ir 15 valandos vaikai paprastai dar mokykloje, o suaugusieji darbe, todėl butai ir namai neretai stovi tušti. Nusikaltėliams tai patogu ir dėl to, kad judėjimas laiptinėse ar kiemuose dieną mažiau krenta į akis.
Svarbu suprasti, kad įsilaužimai nėra vien nuošalių vietovių problema. Net daugiabutyje, kuriame daug kaimynų, vagys gali pasinaudoti tuo, kad gyventojai nepažįsta vieni kitų ir retai sureaguoja į nepažįstamą žmogų laiptinėje. Dėl to dieną pasirodantis nepažįstamasis ne visuomet sukelia įtarimą, nors kartais to ir pakanka nusikaltimui.
Rizikingiausia nakties atkarpa
Kitas pavojingas laikotarpis siejamas su giliausiu miegu ir ramiausiomis gatvėmis. Dažnai išskiriamos valandos nuo 2 iki 5 ryto, kai dauguma gyventojų miega, o aplinkoje mažiau atsitiktinių liudininkų. Tokiu metu lengviau nepastebėti įtartinų garsų, ypač jei jie sklinda iš rūsio, garažo ar kitų nuo miegamojo nutolusių patalpų.
Vis dėlto įsibrovimas į gyvenamą būstą nusikaltėliams kelia didesnę riziką susidurti su šeimininkais, todėl dalis jų sąmoningai renkasi dieną. Dėl šios priežasties vien tik stereotipas apie naktinius įsilaužimus gali klaidinti ir sumažinti budrumą netinkamu metu. Svarbiausia vertinti ne paros metą, o tai, ar būstas tuo metu lengvai pasiekiamas.
Kas išduoda, kad jūsų nėra namie?
Nusikaltėliai neretai prieš veiksmą stebi aplinką ir gyventojų įpročius. Pasikartojantis grafikas, pavyzdžiui, išvykimas ryte ir grįžimas tuo pačiu metu vakare, gali padėti atspėti, kada būstas ilgesnį laiką bus tuščias. Kartais pakanka kelių dienų, kad susidarytų aiškus vaizdas.
Riziką didina ir tai, ką patys žmonės paskelbia viešai internete. Atostogų nuotraukos ar įrašai, iš kurių lengva suprasti, kad šeimininkų nėra namuose, gali tapti papildomu signalu nusikaltėliams. Todėl planuojant išvyką verta peržiūrėti privatumo nustatymus ir neskelbti informacijos realiuoju laiku.
Ką padaryti, kad vagys apsigalvotų?
Net ir kokybiškos spynos nepadės, jei prieš išeinant paliekamas praviras langas ar balkono durys. Prieš paliekant būstą verta įprasti patikrinti įėjimo duris, visus langus, taip pat ir aukščiau esančius ar mažiau naudojamus. Dažna įsilaužimų priežastis būna paprastas neatsargumas.
Papildomą atgrasymo efektą gali suteikti signalizacija, vaizdo stebėjimas ir apšvietimas su judesio davikliais. Ilgesniam laikui išvykstant naudinga paprašyti patikimo kaimyno išimti paštą ar bent periodiškai patikrinti, ar viskas tvarkoje. Tokios smulkmenos padeda sukurti įspūdį, kad namai nėra palikti likimo valiai.