CP v2

Tag: Kainos

  • Neįtikėtina: „Jack in the Box“ mėsainis 7-ajame dešimtmetyje kainavo centus – kiek tai būtų šiandien?

    JAV greitojo maisto tinklas „Jack in the Box“, gimęs Kalifornijoje, 7-ajame dešimtmetyje klientus viliojo kainomis, kurios šiandien skamba kaip iš kitos epochos. Tuo metu bendrovė sparčiai plėtėsi, anksti perėjusi prie aptarnavimo per langelį modelio, leidusio mažinti sąnaudas ir trumpinti eiles.

    Iš to meto meniu kainų pavyzdžių matyti, kad paprastas mėsainis kainavo 18 centų, sūrainis – 27 centus, bulvytės – 17 centų, o tako – 25 centus. Brangesni pasirinkimai taip pat atrodė įspūdingai: krevetės kainavo 59 centus, vištiena – 69 centus, o „Bonusburger“ – 37 centus.

    Vertinant dabartinių kainų kontekste, vien sentimentų nepakanka, todėl svarbu infliacijos faktorius. Pagal JAV vartotojų kainų indeksu paremtas skaičiuokles, 18 centų 1962 metais atitiktų maždaug 1,8 euro šiandienos verte, tačiau dabartinis paprasto mėsainio įkainis dažnai siekia apie 2,5 euro.

    Įdomu tai, kad ne visų produktų kainos augo vienodai. 25 centų tako 7-ajame dešimtmetyje šiandienos pinigais būtų maždaug 2,5 euro, o dabar kai kuriose „Jack in the Box“ akcijose galima įsigyti du tako už panašią sumą, tad būtent šioje kategorijoje pasiūlymai pirkėjui gali būti palankesni nei anksčiau.

    Socialiniuose tinkluose pastaraisiais metais daugėja kritikos, kad greitasis maistas brangsta greičiau nei žmonės tikisi, o kainos nebeatitinka kokybės. Tą tendenciją sustiprina platesnis rinkos fonas: darbuotojų atlyginimų spaudimas, žaliavų ir logistikos kaštų svyravimai, taip pat dažnėjanti praktika kainas kelti, bet agresyviau skatinti pirkimą programėlėmis ir trumpalaikėmis akcijomis.

    Ekonomistų stebėjimai rodo, kad greitojo maisto kainos JAV per pastarąjį dešimtmetį reikšmingai augo, o kai kurių tinklų kainų šuoliai buvo itin ryškūs. Todėl vartotojų įspūdis, kad 1 dolerio laikai negrįžtamai baigėsi, yra pagrįstas, nors atskirų produktų ir akcijų pasiūlymų dinamika vis dar gali nustebinti.

  • „Apple“ iPhone 17 Pro kainų šokas: Europoje brangiau nei JAV, o Turkijoje – daugiau nei dvigubai

    „Apple“ iPhone 17 Pro kainų šokas: Europoje brangiau nei JAV, o Turkijoje – daugiau nei dvigubai

    By&nbspServet Yanatma
    Published on

    Share

    Comments

    Add Euronews on Google

    Share
    Close Button












    The premium paid for Apple’s latest Pro model has widened across much of Europe since 2017, with taxes and currency movements creating stark differences between markets.

    An iPhone 17 Pro costs more than twice as much in Turkey as it does in the US, making it the most expensive place among 41 markets to buy the phone.


    ADVERTISEMENT


    ADVERTISEMENT

    Deutsche Bank Research’s Mapping the World’s Prices 2026 report compares the price of the same 256GB model across the world. It finds that European countries occupy much of the expensive end of the ranking.

    The comparison also suggests that the price gap between Europe and the US has widened over the past decade.

    Switzerland offers Europe’s lowest price

    Among the 21 European countries analysed, Switzerland has the lowest price, at €1,187. At the other end of the ranking, Turkey is a clear outlier: the same phone costs €2,222, the highest price among all 41 markets.

    Hungary has Europe’s second-highest price, at €1,565. That is €657 less than in Turkey, but €378 more than in Switzerland.

    Only Japan is cheaper than the US, while South Korea matches it

    Among 40 markets, the iPhone 17 Pro is cheaper only in Japan than in the US. It costs €1,012 (or $1,181) in the US, compared with €961 (or $1,121) in Japan. South Korea matches the US price exactly.

    “Japan offers the cheapest iPhone amidst yen weakness. South Korea remains among the cheapest globally, amidst domestic competition from Samsung,” the report noted.

    Related

    Taxes matter significantly

    The report points to the role of taxes in the wide variation in iPhone prices across Europe. It emphasises that taxes raise the relative price of an iPhone in Hungary, where VAT stands at 27%.

    Despite being the world’s most expensive economy for nearly everything, Switzerland is the cheapest European economy in the sample, “thanks to its low 8.1% VAT”.

    Globally, Brazil ranks second, with the iPhone 17 Pro costing €1,937.

    “Türkiye and Brazil show how taxes, tariffs and currency weakness can distort the price of an iPhone,” the report said.

    Egypt ranks third at €1,605 and Mexico sixth at €1,420. Apart from Mexico, all the countries from fourth to 24th place, occupied by India, are in Europe.

    Major economies: UK cheapest but gap is narrow

    Among Europe’s five largest economies, the iPhone 17 Pro is cheapest in the UK (€1,265 or £1,080), while Italy (€1,332) is the most expensive. The gap is not large, and prices elsewhere are close: France (€1,323), Spain (€1,312) and Germany (€1,293).

    How expensive is Europe compared with the US?

    The report indexes the iPhone price at 100 in the US and compares it with prices in other countries. In Turkey, the iPhone 17 Pro costs 2.19 times the US price, or 119% more. That means people pay more than double the US price.

    Turkey is the only country on the list where the iPhone costs more than double the US price.

    A special consumption tax is the main reason why Turkey is an outlier. Even if people travel abroad – to the US, for example – to buy an iPhone, they need to pay an “IMEI registration fee” of 54,258 TL (€1,006 or $1,147) in Turkey. This is just $34 less than the price of the phone in the US.

    iPhone 17 Pro prices are 17% higher in Switzerland than in the US, while they are 25% higher in the UK.

    Relative prices: iPhone 7 and iPhone 17 Pro

    When prices relative to those in the US are compared between the iPhone 17 Pro in 2026 and the iPhone 7 in 2017, the index shows that prices have risen faster in Europe than in the US.

    The iPhone 7 price in 2017 was also indexed at 100 in the US, so there is no change in the index there. In nominal terms, it cost $815, compared with $1,181 for the iPhone 17 Pro.

    This is based on a simple index: if an iPhone costs 100 in the US, how much does it cost elsewhere?

    Turkey and Brazil recorded the largest increases in this context. The iPhone 7 was 47% more expensive in Turkey than in the US. That gap widened to 119% for the iPhone 17 Pro.

    Brazil follows a similar pattern, with the gap widening from 37% to 91%.

    The largest increases in the gap over the past decade were also seen in Norway (21 points), and in Sweden, Finland and the UK (15 points each).

    Among European countries, Greece saw the smallest change, up just 7 points.

    “Apple sets prices centrally and the product is identical worldwide — so price differences reflect taxes, tariffs, distribution costs, and currency effects, making it an excellent barometer of trade and fiscal policy,” the report said.

    According to European Central Bank reference rates, €1 bought an average of $1.1229 in June 2017, compared with $1.1518 in June 2026. This represents a slight change of 2.6%.

    Income gap makes the affordability divide even wider

    These are nominal prices and do not account for income levels, which vary widely across countries. For example, according to the OECD, annual gross average wages ranged from €18,590 in Turkey to €107,487 in Switzerland in 2025. The affordability gap widens even further once income is taken into account.

    Go to accessibility shortcuts

    Share

    Comments

    Add Euronews on Google

    Read more

  • „Five Guys“ ar „Culver’s“? Šis burgerių tinklas siūlo geresnę vertę už tuos pačius pinigus

    Kainų skirtumai stebina

    Greitojo maisto burgeriai daugeliui yra mažas kasdienis malonumas, tačiau kainos pastaraisiais metais kyla sparčiau nei pirkėjai tikisi. Lyginant panašaus tipo restoranus, vis dažniau svarbiausias klausimas tampa ne skonis, o kiek realiai gauni už sumokėtus pinigus.

    Palyginus „Five Guys“ ir „Culver’s“ meniu, aiškėja, kad abiejų tinklų kainodara ir porcijų filosofija skiriasi. Nors abu dažnai priskiriami greitojo ir greito aptarnavimo restoranų sandūrai, „Culver’s“ dažniau išlaiko žemesnę kainą už panašų produktą.

    Vienodas burgeris, skirtinga sąskaita

    Vertinant vertę, svarbu lyginti kuo artimesnius patiekalus. Todėl praktiškas palyginimas yra dvigubas sūrainis su klasikiniu priedų rinkiniu: sūriu, kečupu, garstyčiomis, žaliais svogūnais ir marinuotais agurkais.

    Skirtingose vietose kainos gali kisti, tačiau JAV restoranų pavyzdžiai rodo ryškų atotrūkį: „Culver’s“ dvigubas sūrainis kainavo apie 7 eurus, o „Five Guys“ analogiškas pasirinkimas siekė maždaug 10 eurų. Skirtumas priartėja prie 3 eurų, nors sudėtis labai panaši.

    Panaši tendencija matoma ir renkantis prabangesnį variantą su šonine. „Culver’s“ tokio tipo dvigubas burgeris buvo įkainotas maždaug 9 eurais, o „Five Guys“ – apie 11 eurų, nors komplektacija pagal aprašymą iš esmės sutampa.

    Ne tik burgeris: ką gauni už tuos pačius pinigus?

    „Five Guys“ pranašumas dažnai siejamas su plačiu priedų pasirinkimu ir tuo, kad klientai gali gana laisvai susikomplektuoti skonį. Tačiau pats meniu, lyginant su konkurentu, yra siauresnis: daugiausia burgeriai, dešrainiai ir keli alternatyvūs pasirinkimai.

    Didelę vertės diskusijos dalį sudaro ir garnyrai. „Five Guys“ bulvytės garsėja didelėmis porcijomis, tačiau kainos kai kuriose vietose artėja prie paties burgerio kainos: didelė porcija gali kainuoti apie 7 eurus, tad bendra užsakymo suma greitai išauga.

    „Culver’s“ dažniau siūlo platesnį asortimentą skirtingiems poreikiams, įskaitant žuvies ir vištienos patiekalus, vegetariškus pasirinkimus bei daugiau užkandžių variantų. Tai svarbu šeimoms ar grupėms, kai vienas nori burgerio, o kitas ieško lengvesnio ar kitokio patiekalo.

    Vertinant kainą ir pasirinkimą, „Culver’s“ dažniau atrodo kaip racionalesnis pasirinkimas tiems, kurie nori sutaupyti, bet nepereiti į pigiausio greitojo maisto segmentą. Tuo metu „Five Guys“ labiau taikosi į pirkėjus, kurie už personalizaciją ir dideles porcijas sutinka mokėti daugiau.

  • Už 16 eurų už 5 pierogus: patikrinome, ar „U Fukiera“ su Magda Gessler kaina pateisinama

    Mėlynių pierogai daugeliui siejasi su vasara, močiutės virtuve ir sočiu patiekalu, kurio paprastai negaila nei įdaro, nei grietinės. Tačiau Varšuvos senamiestyje įsikūrusiame restorane „U Fukiera“, siejamame su kulinarijos žvaigžde Magda Gessler, ši klasika tampa prabangos patirtimi.

    Už penkis mėlynių pierogus su grietine čia prašoma 69 zlotų, tai yra apie 16 eurų. Tokia suma Lenkijoje jau prilygsta pilnaverčiam pietų patiekalui daugelyje vidutinės klasės restoranų, todėl natūraliai kyla klausimas, ar mokama už skonį, ar už vardą ir vietą.

    Patiekimas ir skonis

    Lėkštėje pateikiami penki pierogai su mėlynėmis ir grietine, o vizualui dažnai pasirenkami valgomi žiedai. Patiekimas tvarkingas ir restoraniškas, labiau primenantis degustaciją nei namų virtuvės gausą.

    Didžiausias šio patiekalo privalumas yra tešla. Ji plona, elastinga, neištižusi ir neužgožianti įdaro, o tai klasikinėje virtuvėje dažnai skiria vidutinišką rezultatą nuo labai gero.

    Įdaras taip pat nenuvilia: mėlynių nemažai, jos sultingos, su lengvu rūgštumu, o saldumas neperkrautas cukrumi. Grietinė subalansuoja uogų intensyvumą ir suteikia kremiškumo, todėl pirmi kąsniai palieka stiprų, vasarišką įspūdį.

    Kodėl kaina bado akis

    Problema prasideda ne nuo skonio, o nuo porcijos dydžio. Penki pierogai daugeliui bus labiau simbolinis desertas ar nedidelis saldus patiekalas, o ne sotus valgis, ypač kai tai vienintelė užsakyta lėkštė.

    Tokioje vietoje mokama ne vien už produktus: kainą kelia senamiesčio lokacija, aptarnavimas, restorano istorija ir atpažįstamas vardas. Vis dėlto būtent pierogai tradiciškai laikomi dosniu patiekalu, todėl mažesnė porcija už aukštesnę kainą ypač krinta į akis.

    Ar verta mokėti apie 16 eurų?

    Vertė priklauso nuo lūkesčių. Jei norisi paragauti tvarkingai ir kokybiškai pagamintos klasikos žinomame restorane, patiekalas greičiausiai pateisins skonio standartą ir paliks gerą įspūdį.

    Tačiau jei svarbiausia sotumas ir kainos bei kiekio santykis, toks užsakymas gali nuvilti, nes patirtis baigiasi greičiau, nei norėtųsi. Tai vienas tų atvejų, kai skonis beveik nekelia priekaištų, o klausimų palieka būtent porcija ir sąskaita.

  • Poziomkės tapo prabangos vaisiumi: kodėl šią vasarą už kilogramą prašo iki 42 eurų?

    Poziomkės šią vasarą vėl atsidūrė dėmesio centre, tačiau jų kaina daugeliui kelia nuostabą. Lenkijos rinkoje už kilogramą šviežiai skintų uogų dažnai prašoma apie 16–42 eurų, o mažos porcijos indeliuose kainuoja maždaug 3–4 eurus.

    Tokias kainas labiausiai lemia ne mada, o pati uogos prigimtis. Poziomkės yra itin minkštos, lengvai susispaudžia, greitai išskiria sultis ir labai prastai pakelia transportavimą. Dėl to jų beveik neįmanoma efektyviai gabenti dideliais atstumais, o parduoti tenka greitai.

    Dar viena priežastis – sudėtingas derliaus nuėmimas. Poziomkės skinamos tik rankomis, uoga po uogos, dažniausiai į negilius krepšelius ar mažus indelius. Be to, skinti galima tik pilnai prinokusias, ryškiai raudonas uogas, o jų sunokimas nevienodas, todėl derlius ren­kamas etapais.

    Kodėl pasiūla taip ribota?

    Auginant poziomkes sunku pasiekti didelį ir stabilų derlių. Joms reikia derlingos, lengvai drėgnos dirvos, tačiau užmirkimas gali greitai pakenkti šaknims. Uogoms taip pat svarbi švari augavietė, nes vaisiai auga arti žemės ir lengvai susitepa.

    Net ir geromis sąlygomis plantacijose derlius dažnai būna mažesnis nei įprastų braškių, o darbo sąnaudos – gerokai didesnės. Tai reiškia, kad galutinėje kainoje atsispindi ne tik uogų vertė, bet ir rankų darbas, trumpas realizavimo laikas bei nuostoliai dėl glemžnumo.

    Kodėl restoranai moka daugiau?

    Poziomkės vertinamos dėl išskirtinai intensyvaus aromato, kuris neretai apibūdinamas kaip miško ir vasaros kvapas viename kąsnyje. Dėl to konditerijoje jos dažniau naudojamos kaip desertų akcentas, o ne kaip uoga, kurią valgoma kilogramais. Keli vaisiai gali pakeisti kremų, ledų ar varškės deserto charakterį.

    Ši tendencija stiprėja ir dėl sezoninių, lokalių produktų paklausos: vartotojai vis dažniau ieško trumpų tiekimo grandinių, išskirtinio skonio ir riboto kiekio derliaus. Tokie produktai natūraliai patenka į aukštesnės kainos segmentą.

    Maistinė vertė ir kaip vartoti?

    Kaip ir kitos uogos, poziomkės pasižymi mažu kaloringumu ir yra skaidulų bei biologiškai aktyvių medžiagų šaltinis. Jose aptinkama vitamino C, taip pat įvairių polifenolių, kurie siejami su antioksidaciniu poveikiu. Dėl natūralaus rūgštumo desertuose dažnai pakanka mažiau saldiklių.

    Geriausias skonis – tą pačią dieną po skynimo ar įsigijimo. Jei uogas reikia trumpai laikyti, jas verta išdėlioti plonu sluoksniu ant popierinio rankšluosčio ir laikyti šaldytuve, vengiant perteklinės drėgmės. Plauti rekomenduojama tik prieš pat valgymą, trumpai perkošiant po vėsiu vandeniu.

    Poziomkės itin dera su natūraliu jogurtu, kefyru, grietinėle ar rikota, o aromatą paryškina ir nedidelis medaus kiekis. Virtuvėje jos tinka ir netikėtiems deriniams, pavyzdžiui, su keptais burokėliais bei ožkos sūriu, kai norisi lengvo saldžiarūgščio kontrasto.

  • Startavo miškinių mėlynių sezonas: kainos kandžiojasi, bet netrukus kris – kur ieškoti pigiausių

    Startavo miškinių mėlynių sezonas: kainos kandžiojasi, bet netrukus kris – kur ieškoti pigiausių

    Turguose ir pakelėse vis dažniau pasirodo pirmosios miško mėlynės, tačiau sezono pradžioje jų pasiūla dar ribota, todėl kainos išlieka aukštos. Prekybininkai sako, kad didesnio uogų kiekio ir stabilesnių kainų dažniausiai sulaukiama liepą, kai prasideda pagrindinis mėlynių rinkimo metas.

    Šiuo metu kaina dažniausiai labiausiai priklauso nuo regiono ir realios pasiūlos, nes pirmosios uogos į prekybą patenka mažesniais kiekiais. Lenkijoje už litrą miško mėlynių sezono pradžioje kai kur prašoma apie 12 eurų, kitur jos kainuoja apie 7–9 eurus, o pigiausių pasiūlymų galima rasti regionuose, kur uogynai arčiau ir rinkėjų daugiau.

    Ekspertai primena, kad kainos paprastai mažėja tuomet, kai į rinką vienu metu patenka didesni uogų kiekiai, o pirkėjai turi iš ko rinktis. Dėl to norint sutaupyti verta palaukti, kol prasidės masinis uogavimas, nes tuomet tiek turguose, tiek supirkimo vietose dažniau matomos nuolaidos ir didesnė konkurencija.

    Kas leidžiama miške, o kas draudžiama?

    Miško uogų rinkimas daugelyje vietų leidžiamas asmeniniam naudojimui, tačiau būtina laikytis teritorijų režimo ir gamtosauginių taisyklių. Uogauti paprastai draudžiama saugomose teritorijose, kur galioja griežtesni apribojimai, pavyzdžiui, nacionaliniuose parkuose ar griežto režimo rezervatuose.

    Uogaujant svarbiausia nepadaryti žalos augalams ir miško paklotei, todėl rekomenduojama rinkti rankomis, neniokojant krūmokšnių ir neardant samanų sluoksnio. Praktikoje tai reiškia, kad greitį didinantys įrankiai, kurie gali plėšti šakeles ar žaloti kerelius, kelia didžiausią riziką ekosistemai.

    Kodėl miško mėlynės vertinamos labiau?

    Miško mėlynės vertinamos ne tik dėl skonio, bet ir dėl maistinės sudėties. Jos turi mažai kalorijų, o jų spalvą lemiantys antocianinai laikomi stipriais antioksidantais, todėl šios uogos dažnai siejamos su platesniu augalinių medžiagų, naudingų organizmui, spektru.

    Mėlynėse taip pat yra skaidulų, vitaminų, o augaliniai polifenoliai siejami su širdies ir kraujagyslių sistemos bei regėjimo funkcijų palaikymu. Mitybos specialistai pabrėžia, kad didžiausią naudą duoda ne pavienis produktas, o įprotis reguliariai įtraukti uogas į subalansuotą racioną.

    Kaip pirkti saugiai ir neprarasti kokybės?

    Perkant turguje verta įvertinti uogų išvaizdą ir kvapą, nes šviežios mėlynės būna sausos, tvirtos, be sulčių dėmių ir be pelėsio požymių. Jei uogos pernelyg šlapios ar susispaudusios, jos gali būti pradėjusios gesti arba būti per ilgai laikytos šilumoje.

    Kad mėlynės ilgiau išliktų kokybiškos, jas geriausia greitai atvėsinti ir laikyti šaldytuve, o plauti tik prieš vartojimą. Didesnį kiekį patogu užšaldyti, nes taip išsaugomas skonis ir dalis vertingų medžiagų, o uogos tampa patogios kokteiliams ar košėms.

  • Biedronka jau prekiauja voveraitėmis: kaina nustebino, bet šios sriubos pakaks visai šeimai

    Voveraitės daugeliui siejasi su vasaros pietumis ir išvykomis į mišką, tačiau sezono pradžioje jų vis dažniau galima rasti ir prekybos tinkluose. Šie ryškiai geltoni, švelniai pipiriško skonio grybai tinka tiek padažams, tiek sriuboms, o jų aromatas leidžia išgauti sodrų skonį net iš nedidelio kiekio.

    Lenkijoje prekybos tinklas „Biedronka“ į naujausią pasiūlą įtraukė voveraites, todėl jų galima įsigyti įprasto apsipirkimo metu. Už 200 gramų pakuotę prašoma 29,99 zloto, tai yra maždaug 7 eurai, o perskaičiavus kilogramo kaina priartėja prie 35 eurų.

    Tokia suma daliai pirkėjų gali pasirodyti per didelė, tačiau svarbu įvertinti sezoniškumą. Voveraičių kainą sezono pradžioje paprastai kelia ribotas kiekis, didelė paklausa ir sudėtingesnis surinkimas bei paruošimas, o vėliau, augant pasiūlai, kainos neretai tampa nuosaikesnės.

    Gera žinia ta, kad 200 gramų voveraičių dažnai pakanka didesniam puodui sriubos, ypač jei grybus sustiprina daržovių ar paukštienos sultinys. Voveraitės yra lengvos, o jų kvapas ir skonis ryškus, todėl nedidelė porcija gali suteikti patiekalui norimą charakterį.

    Grybų sriubos sėkmę dažniausiai lemia ne sudėtingi ingredientai, o paruošimo detalės. Voveraites verta kruopščiai nuvalyti, o tada trumpai pakepinti svieste, kad atsiskleistų aromatas ir sumažėtų drėgmė, dėl kurios sriuba gali tapti vandeninga.

    Baigiant virti, į karštą sriubą rekomenduojama atsargiai įmaišyti grietinėlę, jos neužvirinant stipriai, kad neatsiskirtų riebalai ir išliktų vientisa tekstūra. Patiekiant tinka šviežia duona, bulvės ar krapai, o prieš valgant sriubai pravartu kelias minutes pastovėti uždengtame puode, kad skoniai susijungtų.

  • Naujasis „Gołębiewski“ viešbutis prie Baltijos sulaukė antplūdžio: rezervacijos plaukė kas 16 sekundžių

    Rezervacijos startas virto antplūdžiu

    Naujasis „Gołębiewski“ viešbutis Pobierove, prie Baltijos jūros, dar iki oficialaus atidarymo spėjo tapti viena aptarinėjamiausių sezono naujienų. Kambarių rezervacijos, startavusios gegužės viduryje, per pirmąją parą gerokai viršijo viešbučio valdytojų lūkesčius.

    Skelbiama, kad per 24 valandas buvo registruota 2 119 rezervacijų, o intensyviausiu metu užklausos plaukė maždaug kas 16 sekundžių. Didžioji dalis užsakymų buvo pateikiama internetu, tačiau nemažai jų pasiekė ir telefonu, todėl viešbučio komanda turėjo greitai perskirstyti pajėgumus.

    Atidarymo data gali keistis

    Pirmojo etapo atidarymas planuotas birželio 26 dieną, tačiau dėl itin sparčiai augančios paklausos svarstoma dalį viešnagių terminų pasiūlyti anksčiau. Viešbučio atstovai viešai teigė, kad, užbaigiant pasirengimo darbus, dedamos pastangos pasirinktas datas atverti greičiau, nei buvo numatyta.

    „Atsižvelgdami į didelį susidomėjimą ir užbaigdami pasirengimo etapus, stengiamės kai kuriuos viešnagių laikotarpius pasiūlyti anksčiau, nei planavome“, – sakė viešbučio atstovai.

    Ką žada kompleksas ir kodėl kilo diskusijos

    Pradžioje lankytojams turėtų būti pasiūlyta apie 500 kambarių, o vėliau – plečiantis etapais – apgyvendinimo apimtis turėtų išaugti iki 1 240 vietų, kas leistų priimti apie 3 000 svečių. Tokie mastai reiškia, kad objektas pretenduoja tapti vienu didžiausių Lenkijos pajūryje.

    Kompleksas orientuojamas į šeimų poilsį ir didelės apimties paslaugas vienoje vietoje: numatomas vandens parkas „Tropikana“, baseinų zona, SPA ir sveikatingumo erdvės, restoranai bei vaikams pritaikytos pramogos. Toks modelis atitinka visame regione ryškėjančią tendenciją, kai pajūrio viešbučiai konkuruoja ne tik nakvyne, bet ir uždara pramogų infrastruktūra, mažinančia sezoniškumo riziką.

    Kartu su susidomėjimu įsiplieskė diskusijos dėl kainodaros. Lenkijos žiniasklaidoje ir socialiniuose tinkluose aptarta, kad nakvynės įkainiai kai kuriomis datomis siekia apie 370 eurų už naktį, o apartamentai su vaizdu į jūrą gali kainuoti maždaug 930 eurų už parą, tad kainos lyginamos su populiarių Europos kurortų pasiūlymais.

    Turizmo rinkoje tokios kainos paprastai aiškinamos keliais veiksniais: ribotu naujų, didelių objektų skaičiumi pajūryje, trumpu aukšto sezono laikotarpiu, didele paklausa savaitgaliais ir mokyklinių atostogų metu, taip pat komplekso infrastruktūros išlaikymo kaštais. Ar „Gołębiewski“ pavyks išlaikyti aukštą užimtumą viso sezono metu, paaiškės po pirmųjų veiklos mėnesių.