Didelis logotipas ant pakuotės ne visada reiškia geresnę sudėtį ar aukštesnę kokybę. Vis dažniau pirkėjai renkasi prekybos tinklų privačias etiketes, nes jos neretai gaminamos tose pačiose gamyklose kaip ir gerai žinomi prekių ženklai, tačiau kainuoja mažiau.
Skirtumą dažniausiai lemia rinkodaros, platinimo ir prekės ženklo išlaikymo kaštai, o ne žaliavos. Vis dėlto ne kiekvienas produktas yra identiškas, todėl prieš perkant verta atidžiai perskaityti etiketę, įvertinti sudėtį, maistinę vertę ir kainą už kilogramą.
Kur slepiasi sutaupymas
Vienas ryškiausių pavyzdžių – tepami sūreliai. „Lidl“ privati etiketė „Pilos“ gali būti gaminama tų pačių pieno perdirbėjų kaip ir žinomų prekių ženklų gaminiai, o sudėtis bei maistinė vertė kartais sutampa iki skaičių etiketėje.
Jei pakuotė ir deklaruojami rodikliai tokie patys, didesnė kaina dažnai reiškia, kad mokama už žinomą vardą. Skirtumas viename vienete atrodo nedidelis, bet per mėnesį, ypač perkant šeimai, sutaupyta suma tampa apčiuopiama.
„Biedronka“ privačios etiketės atveju situacija gali būti dar įdomesnė: tas pats produktų tipas skirtinguose regionuose gali būti gaminamas skirtingų tiekėjų. Dėl to verta kaskart patikrinti gamintojo informaciją ant pakuotės, o ne pasikliauti vien pavadinimu.
Konservai: svarbiausia ne kaina
Perkant konservuotas daržoves ar ankštines kultūras, vien kainos nepakanka. Reikšmingi rodikliai yra produkto dalis skardinėje, masė po nusausinimo ir sudėties paprastumas, nes būtent jie parodo, kiek realiai gaunate už sumokėtus pinigus.
Pavyzdžiui, privačios etiketės konservuoti pomidorai kartais turi net didesnę deklaruojamą pomidorų dalį nei to paties gamintojo produktas su žinomu prekės ženklu. Tokiu atveju pigesnis variantas gali būti ne tik ekonomiškesnis, bet ir objektyviai palankesnis pagal sudėtį.
Panaši logika galioja ir pupelėms: sudėtis dažnai apsiriboja pupelėmis, vandeniu ir druska, o prekių ženklų gaminiuose papildomai pasitaiko antioksidantų. Tai nebūtinai blogai, tačiau paprastesnė etiketė daugeliui pirkėjų yra aiškus privalumas.
Ką tikrinti prieš perkant
Svarbiausia taisyklė paprasta: nereikėtų automatiškai manyti, kad brangesnis produktas yra geresnis. Praktikoje dažnai laimi tas, kuris turi aiškią sudėtį, palankesnę maistinę vertę ir geresnį kainos bei kiekio santykį.
„Neapsigaukite vien dėl pakuotės ar garsaus pavadinimo: lyginkite sudėtį, maistinę vertę ir kainą už kilogramą“, – sako vartotojų įpročius analizuojantys rinkos stebėtojai.
Privatūs prekių ženklai Europoje ir toliau stiprėja, o prekybos tinklai vis aktyviau investuoja į receptūras ir kokybės kontrolę. Dėl to pirkėjams atsiveria daugiau galimybių sutaupyti neprarandant kokybės, jei tik pirkinių krepšelis formuojamas sąmoningai.