CP v2

Tag: Kainų reguliavimas

  • Degalų kainų lubos mažėja: ministras paskelbė naujus limitus benzinui ir dyzelinui

    Antradienį degalinių kainų lubos bus mažesnės nei pirmadienį, rodo Energetikos ministerijos paskelbtas naujausias pranešimas. Pagal nustatytus limitus litras 95 markės benzino negalės kainuoti daugiau kaip apie 1,44 euro, 98 markės benzino – apie 1,56 euro, o dyzelino – apie 1,51 euro.

    Palyginti su pirmadieniu, visi maksimalūs tarifai mažėja. Dieną prieš tai 95 benzino riba siekė apie 1,45 euro už litrą, 98 benzino – apie 1,57 euro, dyzelino – apie 1,53 euro.

    Maksimalios kainos skelbiamos darbo dienomis, o jos įsigalioja nuo kitos dienos po paskelbimo oficialiame leidinyje. Jei ribos paskelbiamos prieš nedarbo dienas, jos galioja iki artimiausios darbo dienos imtinai.

    Viršyti nustatytas kainų lubas draudžiama, o už pažeidimus numatytos reikšmingos sankcijos. Už prekybą brangiau nei leidžiama gali grėsti bauda iki maždaug 225 000 eurų, o kontrolę vykdo mokesčių administravimo institucijos.

    Ministerija taip pat primena, kad kainų lubos apskaičiuojamos pagal formulę, kuri remiasi vidutine didmenine degalų kaina vidaus rinkoje ir mokesčiais. Į galutinę ribą įtraukiami akcizas, vadinamasis kuro mokestis, fiksuota prekybos marža ir pridėtinės vertės mokestis.

    Pastaruoju laikotarpiu degalų kainas vartotojams dar labiau veikia ir mokesčių pakeitimai. Taikomos laikinos priemonės, mažinančios PVM tarifą degalams ir akcizo naštą, todėl kainų lubų dinamika priklauso ne tik nuo naftos ir didmeninių kainų, bet ir nuo mokestinės aplinkos.

  • Vokietijoje kas penkta degalinė galėjo pažeisti naują taisyklę: kainas kėlė ne tik vidurdienį

    Vokietijoje atlikta vartotojų platformos „Mehr-Tanken“ analizė rodo, kad dalis degalinių galėjo nesilaikyti nuo balandžio pradžios įvesto ribojimo degalų kainas didinti tik kartą per dieną. Vertinant laikotarpį nuo balandžio 1 dienos iki gegužės 11 dienos, įtariamų pažeidimų mastas siekė beveik penktadalį visų stebėtų degalinių.

    Analizėje skaičiuojama, kad 2 995 iš 15 240 degalinių, tai yra apie 19,7 proc., kainas didino ne vidurdienį, kaip numatyta taisyklėje. Iš viso fiksuota apie 17 000 atvejų, kai kainų pakėlimai įvyko kitu metu, o tai, vartotojų požiūriu, mažina reguliavimo aiškumą ir prognozuojamumą.

    Didžiausias galimų pažeidimų rodiklis nustatytas Bavarijoje, kur jis siekė 25,6 proc. Mažiausiai tokių atvejų, remiantis analize, fiksuota Berlyne – 8,2 proc., todėl regioniniai skirtumai tapo vienu ryškiausių šios situacijos aspektų.

    Ką numato nauja kainų taisyklė?

    Nuo balandžio pradžios Vokietijos degalinėms taikoma tvarka, pagal kurią degalų kainas leidžiama padidinti tik kartą per dieną, vidurdienį. Tuo pat metu kainas mažinti galima bet kuriuo metu, siekiant išlaikyti konkurenciją ir greitesnį kainų prisitaikymą, kai didmeninės kainos krinta.

    Ši priemonė pristatyta kaip būdas sumažinti kainų šuolius dienos eigoje ir palengvinti vairuotojų galimybes planuoti išlaidas. Taisyklė įvesta tuo metu, kai tarptautinė įtampa ir svyravimai naftos rinkoje darė spaudimą degalų kainoms, o politinis tikslas buvo suvaldyti vartotojų patiriamą nepastovumą.

    Degalinės atmeta kaltinimus

    Degalinių operatoriai kaltinimus sąmoningai pažeidinėjant taisykles atmeta ir aiškina, kad dalis „ne laiku“ fiksuotų pakeitimų gali būti susiję su techniniais procesais. Jų teigimu, kainos pakeitimas nėra vienas mygtuko paspaudimas, nes jis pereina per kasų sistemas, mokėjimo terminalus ir kainų švieslentes.

    „Mūsų pirminės išvados rodo, kad tai yra prastai suprojektuoto įstatymo pasekmės, o ne tyčiniai pažeidimai“, – sakė Federalinės nepriklausomų degalinių asociacijos vadovas Danielis Kaddikas.

    Operatoriai taip pat pabrėžia, kad dėl ryšio vėlavimų, kainų atnaujinimo sinchronizacijos ir tuo metu vykstančių atsiskaitymų ar degalų pylimo procesų gali atsirasti kelių minučių ar ilgesni neatitikimai. Vis dėlto vartotojų pusėje išlieka klausimas, ar tokie paaiškinimai pagrindžia dešimtis tūkstančių fiksuotų nukrypimų.

    Kas toliau?

    Tokių tyrimų rezultatai dažnai tampa pagrindu detalesnei institucijų patikrai, ypač kai kalbama apie rinkos skaidrumą ir vartotojų interesų apsaugą. Praktikoje svarbiausia bus nustatyti, ar fiksuoti atvejai buvo realūs kainų kėlimo sprendimai, ar tik techniniai užfiksavimo ir perdavimo vėlavimai.

    Vairuotojams šis ginčas primena, kad net ir aiškiai suformuluotos kainodaros taisyklės realybėje priklauso nuo duomenų perdavimo, prekybos sistemų ir kontrolės mechanizmų. Jei bus įrodyta, kad dalis pažeidimų sisteminiai, gali būti svarstomi tikslinimai, kaip kainų atnaujinimai turi būti registruojami ir tikrinami.