CP v2

Tag: Kairas

  • „Battlefield 6“ nemokamai visiems savaitei: sugrįžo legenda ir į žaidimą įkrito milžiniškas atnaujinimas

    „Battlefield 6“ nemokamai visiems savaitei: sugrįžo legenda ir į žaidimą įkrito milžiniškas atnaujinimas

    Šaudyklė „Battlefield 6“ pradėjo trečiojo sezono antrąją dalį, o kartu žaidėjams atverta riboto laiko nemokama prieiga visose platformose. Leidėjas „Electronic Arts“, o kūrėjai „DICE“ tikisi, kad toks žingsnis pritrauks naujų žaidėjų ir sugrąžins senbuvius į aktyvesnes daugelio žaidėjų kovas.

    Didžiausias atnaujinimo akcentas – atnaujinta klasikinio žemėlapio versija, gerai pažįstama serijos gerbėjams iš „Battlefield 3“. Veiksmas vyksta tankiame turgaus kvartale Kaire, kur siauri skersgatviai ir trumpi šaudymo atstumai verčia labiau planuoti judėjimą, naudoti priedangą ir ieškoti flangavimo kelių.

    Į žaidimą taip pat grįžta režimas, kuriame abi komandos kovoja dėl neutralių bombų ir siekia sunaikinti priešininko M-COM ryšio taškus. Tokia mechanika paprastai sustiprina komandinį žaidimą: neužtenka vien taiklių šūvių, svarbiausia tampa palyda, teritorijų kontrolė ir rizikingi prasiveržimai iki detonacijos vietų.

    „Unicestwienie – tai mūšis dėl priešo M-COM sunaikinimo, naudojant neutraliai žemėlapyje išdėstytas bombas. Abi pusės turi rizikuoti viskuo, kad paimtų bombą, palydėtų nešėją iki detonacijos vietos ir sunaikintų priešą“, – teigiama režimo aprašyme.

    Antrasis sezono etapas plečia ir ginklų bei įrangos pasirinkimą. Pridedamas naujas PP-19 tipo automatas, skirtas artimam nuotoliui, taip pat nešiojamas trukdytuvas, kuris ypač naudingas žvalgybos vaidmeniui, kai reikia slėpti judėjimą ar trikdyti priešininkų veiksmus.

    Atnaujinime numatytos ir šaudmenų bei vamzdžių modifikacijos, keičiančios ginklų elgseną mūšyje. Vieni pakeitimai orientuoti į didesnį efektyvumą vidutiniu nuotoliu, kiti – į stabilesnį taiklumą ilgiau šaudant, todėl žaidėjams teks iš naujo peržiūrėti savo komplektacijas pagal pasirinktą režimą ir žemėlapį.

    Nemokamos savaitės modelis pastaraisiais metais tapo įprasta didžiųjų daugelio žaidėjų šaudyklių taktika: laikinas priėjimas leidžia greitai padidinti aktyvių žaidėjų skaičių, pagerinti susietų režimų užpildymą ir suteikti progą išbandyti naują turinį be rizikos. Tokiais atvejais dažniausiai didžiausias srautas fiksuojamas pirmomis dienomis, todėl norint išbandyti naują žemėlapį palankiausia jungtis kuo anksčiau.

  • Prie Saladino citadelės rado stulbinantį vandens „tinklą“: tai tik pirmieji atradimai

    Prie Saladino citadelės rado stulbinantį vandens „tinklą“: tai tik pirmieji atradimai

    Kairo Saladino citadelės prieigose archeologai aptiko pažangios viduramžių vandens tiekimo infrastruktūros pėdsakus. Tyrėjų teigimu, rasti statiniai rodo, kad citadelės aprūpinimas vandeniu buvo gerokai sudėtingesnis, nei manyta iki šiol.

    Saladino citadelė pradėta statyti XII amžiaus pabaigoje ir ilgus šimtmečius buvo Egipto politinis bei administracinis centras. Ypač svarbų vaidmenį ji atliko mameliukų laikotarpiu, kai Kairas tapo vienu įtakingiausių regiono miestų.

    Kaip vanduo pasiekdavo citadelę

    Pagrindinis naujų radinių akcentas yra vandens paskirstymo sistemos fragmentai, susiję su istoriniu akveduku Magra al-Oyoun. Aptiktos keturių vandens kėlimo ratų liekanos ir akmeniniai kanalai, kuriais vanduo būdavo nukreipiamas į aukštesnes citadelės vietas.

    Citadelė pastatyta Mukattamo kalvose, todėl gynybai vieta buvo ideali, tačiau vandens tiekimui tai kėlė didžiulių problemų. Sprendimui reikėjo ne tik kanalų, bet ir mechanizmų, galinčių kelti vandenį iš žemiau esančių šaltinių, o tai viduramžiais buvo vienas sudėtingiausių inžinerinių uždavinių.

    Kuo šis radinys svarbus mokslui

    Istorikai akveduko sistemą iki šiol daugiausia rekonstravo iš rašytinių šaltinių ir išlikusių atkarpų, tačiau trūko duomenų apie tai, kaip infrastruktūra veikė tiesiai prie citadelės. Nauji kanalų ir mechanizmų fragmentai leidžia tiksliau suprasti vandens tiekimo maršrutus bei eksploatavimo logiką.

    Tyrėjai pabrėžia, kad tokie atradimai padeda atkurti kasdienį citadelės gyvenimą: vanduo buvo būtinas ne tik gynybai ar gyventojų poreikiams, bet ir religinėms praktikoms, amatininkystei, statyboms bei miesto valdymui.

    Rasta ir daugiau nei vandens sistema

    Tame pačiame rajone aptikti ir religinio pastato pėdsakai, siejami su mameliukų laikotarpiu. Archeologai atkasė mečetės pamatų fragmentus ir architektūrinių detalių, leidžiančių manyti, kad teritorija aplink citadelę buvo tankiau užstatyta ir aktyviau naudojama.

    Pasak tyrėjų, tai gali būti tik platesnio komplekso dalis, todėl darbai tęsiami ieškant kitų infrastruktūros elementų, tarp jų ir požeminių vandens rezervuarų. Kuo daugiau bus nustatyta sistemos dalių, tuo aiškiau paaiškės, kaip Kairas viduramžiais sprendė vieną svarbiausių miesto išlikimo klausimų.

  • Sakaroje 15 metrų šachtoje aptikta užantspauduota kapavietė: auksu dengta 4 300 metų mumija

    Egipto archeologai Sakaro nekropolyje, netoli Kairo, pranešė radę retą atradimą: užantspauduotą kapavietę su auksu dengta mumija, kuri, kaip teigiama, išliko nepaliesta daugiau kaip 4 300 metų. Sakara laikoma vienu svarbiausių senovės Egipto laidojimo kompleksų, kuriame šimtmečiais buvo laidojami aukšto rango pareigūnai ir įtakingi visuomenės nariai.

    Radavietėje tyrėjai nusileido į maždaug 15 metrų gylio šachtą ir aptiko kalkakmenio sarkofagą, dar užsandarintą senoviniu skiediniu. Pagal kapavietės užrašus identifikuotas palaidotas asmuo vardu Heka-šepesas, o pati mumija, archeologų teigimu, išsiskiria tuo, kad jos veidas ir dalis apvijų padengtos aukso sluoksniais.

    „Pažvelgiau į vidų, kad pamatyčiau, kas yra sarkofage: graži mumija, visiškai padengta aukso sluoksniais“, – sakė archeologas Zahi Hawassas.

    Specialistai pabrėžia, kad Sakaroje tokio nepaliesto laidojimo atvejai yra reti, nes didelė dalis kapų buvo apiplėšti dar prieš šimtmečius. Būtent todėl aukso detalės, kurios įprastai būdavo pirmasis grobikų taikinys, šį kartą vertinamos kaip itin reikšmingas išlikimo ir konteksto išsaugojimo ženklas.

    Senovės Egipto religijoje auksas nebuvo vien puošmena. Jis sietas su dieviškumu ir amžinybe, todėl laidotuvių praktikoje aukso lakštai ar danga galėjo simbolizuoti perėjimą į pomirtinį gyvenimą ir mirusiojo statusą, o tokio tipo laidojimas buvo prieinamas tik siauram elitui.

    Greta aptikta ir daugiau radinių, padedančių geriau suprasti to meto visuomenę: skulptūros iš kalkakmenio ir medžio, taip pat smulkesni objektai, tokie kaip amuletai, keramika ir akmeniniai indai. Archeologų vertinimu, būtent šis kontekstas leidžia ne tik išryškinti vienos mumijos išskirtinumą, bet ir tiksliau atkurti, kaip buvo organizuojamos laidojimo apeigos, kuo tikėjo žmonės ir kaip buvo kuriamas ryšys su valdžios aplinka Senosios karalystės laikotarpiu.