CP v2

Tag: Kalba

  • Ši ChatGPT frazė užtvindė internetą: kalbininkai įspėja, kad keičiasi mūsų mąstymas

    Ši ChatGPT frazė užtvindė internetą: kalbininkai įspėja, kad keičiasi mūsų mąstymas

    Kalbininkai seniai pabrėžia, kad žodžiai ne tik apibūdina tikrovę, bet ir ją formuoja: tai, kaip kalbame, veikia, kaip suvokiame reiškinius, o mūsų mąstymo įpročiai grįžta į kalbą. Pastaraisiais metais šis ratas įgavo naują pagreitį, nes vis didesnė dalis viešosios komunikacijos kuriama pasitelkiant DI tekstų generatorius.

    Vienas ryškiausių ženklų yra išpopuliarėjusi konstrukcija „tai ne X, tai Y“. Ji dažnai pasirodo socialiniuose tinkluose, naujienų antraštėse, reklamoje, net pranešimuose spaudai, nes trumpa forma leidžia greitai sukurti kontrastą ir pateikti aiškų „teisingą“ teiginį.

    Ši schema ypač siejama su „ChatGPT“ ir kitais didžiaisiais kalbos modeliais, kuriuos žmonės naudoja rašydami įrašus, aprašymus ar scenarijus. Kadangi dalis turinio kopijuojama beveik be redagavimo, DI parinkti sakinių šablonai ima atrodyti kaip „normali“ šiuolaikinė kalba ir plinta iš įrašo į įrašą.

    Kodėl šis šablonas taip limpa?

    Konstrukcija „tai ne X, tai Y“ atitinka trumpų formatų logiką, kuri dominuoja „Youtube“, „Instagram“ ar „Facebook“ turinyje. Žinutė suformuluojama kaip šūkis: pirma paneigiama viena idėja, o iškart pateikiama kita, dažnai skambanti tvirčiau ir patraukliau.

    Tokia antitezė patogi ir rinkodarai, ir vadinamajai profesinei komunikacijai, ypač kai siekiama greitai sudėlioti emocinį akcentą. Be to, šablonas lengvai perkeliamas į antraštes, nes žada „netikėtą“ perspektyvą ir skatina paspaudimą.

    Kuo tai gali tapti problema?

    Kalbos tyrėjai atkreipia dėmesį, kad nuolat kartojami šablonai mažina stiliaus įvairovę ir skurdina argumentavimą. Kai tekstai tampa panašūs vienas į kitą, skaitytojas rečiau susiduria su niuansuota mintimi, o vietoj jos gauna kategorišką formulę, kurioje mažai vietos abejonėms ar alternatyvoms.

    Kita rizika siejama su tuo, kad ši konstrukcija yra iš prigimties autoritetinga: ji skamba kaip verdiktas „ne taip, o štai taip“. Viešojoje erdvėje tai gali skatinti supaprastintą pasaulio aiškinimą, kai sudėtingi reiškiniai sutraukiami į dvi priešpriešas ir vieną „teisingą“ išvadą.

    Prie to prisideda ir reiškinys, kai DI mokosi iš interneto, o internete vis daugiau teksto jau būna sukurta DI. Taip susidaro savotiškas atgalinis ryšys: dažniau kopijuojami šablonai tampa dar labiau tikėtini, todėl modeliai juos siūlo dar dažniau, o žmonės vėl perkelia į viešą kalbą.

    Kaip atsirinkti ir nepasiduoti klišėms?

    Ekspertai pataria kritiškai vertinti lengvai „įkrentančius“ šūkius ir pasitikrinti, ar teiginys nėra tik retorinis triukas be turinio. Jei tekstas teigia „tai ne X, tai Y“, verta paklausti, ar X tikrai paneigiamas faktais, ar tik pakeičiamas patrauklesniu skambesiu.

    Praktinis sprendimas redakcijoms ir turinio kūrėjams paprastas: DI sugeneruotus tekstus būtina redaguoti, perrašyti ir papildyti argumentais, o ne palikti šablonais. Skaitytojams naudinga sąmoningai ieškoti skirtingų stilių ir ilgesnės formos tekstų, kad kalbinė įvairovė neišnyktų iš kasdienio vartojimo.

  • Study links language networks to visual memory: Why a banana’s color may depend on words

    Our ability to store information about familiar objects depends on the connection between visual and language processing regions in the brain, according to a study published May 20 in the open-access journal PLOS Biology by Bo Liu from Beijing Normal University, China, and colleagues.

    Seeing an object and knowing visual information about it, like its usual color, activate the same parts of the brain. Seeing a yellow banana, for example, and knowing that the object represented by the word “banana” is usually yellow, both excite the ventral occipitotemporal cortex (VOTC). However, there’s evidence that parts of the brain involved in language, like the dorsal anterior temporal lobe (ATL), are also involved in this process — dementia patients with ATL damage, for example, struggle with object color knowledge, despite having relatively normal visual processing areas. To understand whether communication between the brain’s language and sensory association systems is necessary for representing information about objects, the authors tested whether stroke-induced damage to the neural pathways connecting these two systems impacted patients’ ability to match objects to their typical color. They compared color-identification behavior in 33 stroke patients to 35 demographically-matched controls, using fMRI to record brain activity and diffusion imaging to map the white matter connections between language regions and the VOTC.

    The researchers found that stronger connections between language and visual processing regions correlated with stronger object color representations in the VOTC, and supported better performance on object color knowledge tasks. These effects couldn’t be explained by variations in patients’ stroke lesions, related cognitive processes (like simply recognizing a patch of color), or problems with earlier stages of visual processing. The authors suggest that these results highlight the sophisticated connection between vision and language in the human brain.

    The authors add, “Our findings reveal that the brain’s ability to store and retrieve object perceptual knowledge — like the color of a banana — relies on critical connections between visual and language systems. Damage to these connections disrupts both brain activity and behavior, showing that language isn’t just for communication — it fundamentally shapes how sensory experiences are neurally structured into knowledge.”