CP v2

Tag: Kalbos kultūra

  • Kalbos kultūros patarimai: nuo Pelẽnių gatvės kirčio iki prieglobos vietoj hostingo

    Kalbos kultūros patarimai: nuo Pelẽnių gatvės kirčio iki prieglobos vietoj hostingo


    Kalbos kultūros patarimai

    Kaip kirčiuojamas gatvės pavadinimas „Pelenių gatvė“?

    Gatvės pavadinimas padarytas iš vietovardžio „Pelẽniai“, kuris kirčiuojamas pagal antrą kirčiuotę (riestinis kirčio ženklas ant antrosios -e-). Daugiskaitos kilmininke kirtis lieka toje pačioje vietoje, todėl kirčiuojame – „Pelẽnių gatvė“.

    „Gegužė“ ar „gegužis“?

    Pirmenybė teiktina pagrindiniam normos variantui – „gegužė̃ “. „Gegužis“ – šalutinis normos variantas, prireikus gali būti vartojamas bendrinėje kalboje.

    Kaip kirčiuoti: „prìtarta“ ar „pritárta“?

    Bevardės giminės neveikiamosios rūšies dalyvis „prìtarta“  kirčiuojamas priešdėlyje – „sprendimui prìtarta“.

    Kuo pakeisti terminą „hostingas“?

    Lietuviškas terminas yra „priegloba“ (tai svetainės paslauga, tinklalapių priėmimas, publikavimas; paslaugų arba vietos ištekliams suteikimas kam nors kitam savame kompiuteryje, savoje svetainėje, duomenų saugykloje).

    Ar vartotinas žodis „baneris“?

    „Baneris“ – svetimybė. Vartotini pavadinimai „reklaminė juosta“, „reklamjuostė“, „reklaminis paveikslėlis“, „reklaminis langelis“, „kaičioji reklama“.

    „Pėsčiasis“ ar „pėstysis“?

    „Pėstysis“ yra tarminė forma, vartojama šnekoje, laisvuosiuose stiliuose. Oficiali, prestižinė forma yra „pėsčiasis, pėsčioji“.

    Ar pasvirasis brūkšnys tarp žodžių turi būti rašomas su tarpais ar ne?

    Pasvirasis brūkšnys tarp žodžių ir jų sutrumpinimų rašomas su tarpais: „rajonų / miestų tarybose“, „tel. / faks.“.

    Tarp simbolinių santrumpų pasvirasis brūkšnys rašomas tarpų: „vėjas 5–7 m/s“.     

    Kaip taisyklingai: ingredientas ar ingridientas“?

    Taisyklinga rašyba – „ingredientas“.  Tačiau jį siūloma keisti lietuviškais atitikmenimis: „sudedamoji dalis“, „sudėtis“. „Ingredientas“ vertinamas kaip šalutinis normos variantas.

    Kaip kirčiuoti: „pãveldas“  ar „pavéldas“?

    Tai 3b kirčiuotės žodis. Vienaskaitos vardininkas – „pãveldas“ (K. pãveldo, N. pãveldui, G. pãveldą, Įn. pãveldu, Vt. paveldè, Š. pãvelde).

    „Nedarbas“ ar „bedarbystė“?

    Į „Dabartinės lietuvių kalbos žodyną“ įrašyti abu žodžiai: „nedarbas“ – nebuvimas darbo, uždarbio; „bedarbystė“ – darbo nebuvimas.

    Tačiau terminas šiam reiškiniui pavadinti yra „nedarbas“ (padėtis, kai asmuo ne savo noru neturi mokamo darbo ir, būdamas darbingas, negali jo rasti). Su šiuo žodžiu sudaryti ir kiti terminai: „nedarbo draudimas“, „nedarbo mažinimas“ ir pan.

    Parengė kalbos tvarkytoja Laima Sidorenkienė.

    Rengiant atsakymus naudotasi „Dabartinės lietuvių kalbos žodynu“, „Bendrinės lietuvių kalbos žodynu“, Valstybinės lietuvių kalbos komisijos konsultacijų banku, „Tarptautinių žodžių žodynu“.

  • Kalbos kultūros patarimai: kada rinktis drabužį, o kada rūbą ir kaip rašyti „Sodra“

    Kalbos kultūros patarimai: kada rinktis drabužį, o kada rūbą ir kaip rašyti „Sodra“

    Kalbos kultūros rekomendacijos nuolat primena, kad vienas dažniausių netikslumų kyla iš įpročio rinktis labiau šnekamosios kalbos variantus. Nors daug jų laikomi vartotinais, viešojoje komunikacijoje pirmenybė teikiama norminiams, aiškesniems ir nuoseklesniems pasirinkimams.

    Dažnai klausiama, kaip taisyklingiau sakyti: rūbas ar drabužis. Bendrinės lietuvių kalbos šaltiniai pateikia abu žodžius, tačiau rūbas vertinamas kaip šalutinis normos variantas, o neutralesniu ir labiau rekomenduojamu laikomas drabužis.

    Ne mažiau painiavos kelia įstaigų ir bendrovių pavadinimų rašyba. Simboliniai įmonių pavadinimai rišlioje kalboje rašomi su lietuviškomis kabutėmis, todėl taisyklinga forma yra „Sodra“, o ne Sodra be kabučių.

    Į lietuvių kalbą ateinantys terminai dažnai adaptuojami, kad geriau atitiktų rašybos ir tarimo dėsnius. Muzikos žanrų pavadinimams rekomenduojama vartoti sulietuvintas formas, todėl vietoj hip hop siūloma rašyti hiphopas, o vietoj folk rock – folkrokas.

    Rašant sudurtinius žodžius svarbi sandara ir darybos logika. Priešdėlinė pirmoji dalis eko- su kitu žodžiu rašoma kartu, todėl taisyklinga forma yra ekožygis, o ne eko žygis atskirai.

    Panašus principas taikomas ir žodžiui aplinkkelis: sudurtiniuose žodžiuose priebalsiai rašomi pagal dėmenų sandūrą, todėl rašytina aplinkkelis. Tokie atvejai ypač dažni viešuose tekstuose, kur korektūros klaidos greitai tampa įpročiu.

    Atskirai verta prisiminti, kad dėmuo foto- lietuvių kalboje paprastai vartojamas kaip sudurtinių žodžių pirmoji dalis ir rašomas kartu su antruoju dėmeniu. Kaip atskiras žodis foto laikomas svetimybe, todėl vietoj jo įprastai tinka nuotrauka arba fotografija.

    Ne visi tarptautiniai žodžiai vertinami griežtai: kai kurie variantai laikomi lygiaverčiais. Pavyzdžiui, vaišių gamtoje reikšme tiek iškyla, tiek piknikas pripažįstami tinkamais normos variantais, todėl pasirinkimas gali priklausyti nuo teksto stiliaus ir auditorijos.

    Žodis medija turi dvi dažnas vartosenas. Juo apibūdinamas komunikacijos kanalas ar priemonė, o daugiskaita medijos gali reikšti tiek masines komunikacijos priemones, tiek medijų meną, kai kūryboje naudojamos aparatinės priemonės ir skirtingi kanalai.

    Terminijoje pasitaiko ir lygiaverčių formų, kaip vestibulinis aparatas ir vestibuliarinis aparatas. Praktikoje dažnai pasirenkamas trumpesnis variantas vestibulinis, o aiškinamuosiuose tekstuose kartais vartojamas ir lietuviškesnis pakaitalas pusiausvyros aparatas.

  • Kaip ukrainietiškai pasakyti pritornyj ir ne obolščiajsia: kalbininkės paaiškinimas

    Kasdienėje ukrainiečių kalboje vis dar pasitaiko iš rusų kalbos atkeliavusių kalkių, ypač buitinėje kalboje ir socialiniuose tinkluose. Kalbininkai pabrėžia, kad dalis tokių žodžių skamba įprastai, tačiau neatitinka norminės ukrainiečių kalbos, nes jų tiesiog nėra žodynuose.

    Kyjivo nacionalinio universiteto filologė Oleksandra Kasjanova aiškina, kad rusiškas žodis pritornyj dažnai klaidingai perkeliamas į ukrainiečių kalbą kaip tariamas atitikmuo. Vis dėlto tokia forma nėra laikoma taisyklinga, todėl siūloma rinktis kontekstui tikslesnius ukrainietiškus žodžius.

    Tiesiogine prasme, kai kalbama apie skonį, pritornyj reiškia pernelyg saldų, iki nemalonumo ar net šleikštulio. Ukrainiečių kalboje tokį atspalvį dažniausiai perteikia apibūdinimai, kurių prasmė artima pernelyg saldus ar saldokas, kai saldumas tampa varginantis.

    Perkeltine prasme šis žodis apibūdina tai, kas atrodo dirbtina, perspausta, „per saldu“ emocine ar stilistine prasme, pavyzdžiui, kalbą, manieras ar kūrinį. Tokiu atveju, pasak kalbininkės, ukrainiečių kalboje gali tikti žodžiai, atitinkantys reikšmes nuobodus, įkyrus, varginantis, o kartais ir vaizdingas apibūdinimas, kai nuo „saldumo net sutraukia dantis“.

    Kalbant apie žmogų, vieno universalaus tikslaus žodžio dažnai neužtenka, todėl įprasta rinktis aprašomąją konstrukciją. Pavyzdžiui, jei norima pasakyti, kad žmogus bendrauja pernelyg saldžiai ir nenuoširdžiai, tai perteikiama kaip per daug saldus, pataikaujantis ar dirbtinai malonus, priklausomai nuo situacijos.

    Rusiška frazė ne obolščiajsia dažnai turi ironišką atspalvį ir reiškia raginimą nepuoselėti nepagrįstų vilčių ar nepasiduoti iliuzijoms. Pasak filologės, ukrainiečių kalboje tiesioginis atitikmuo skamba nenatūraliai, todėl geriau rinktis prasmę tiksliai perteikiančias alternatyvas.

    Dažniausiai siūloma vartoti posakius, artimus reikšmėms nepuoselėk iliuzijų, negyvenk iliuzijomis, nesidžiauk per anksti arba nepasiduok pagundai. Kuris variantas tinkamiausias, priklauso nuo konteksto, pavyzdžiui, ar kalbama apie darbo rezultatus, pažadus, santykius ar lūkesčius.

    Kalbininkė primena, kad dalis kalkių įsitvirtino per ilgą rusų kalbos dominavimo laikotarpį sovietmečiu, kai viešojoje erdvėje ir švietime buvo sistemingai stumiamos autentiškos ukrainiečių kalbos formos. Dėl to kai kurie skoliniai ar pažodiniai vertimai iki šiol atrodo „įprasti“, nors norminėje kalboje laikomi netiksliais.

    Specialistai pataria, kilus abejonių, remtis šiuolaikiniais ukrainiečių kalbos žodynais ir patikimų filologų paaiškinimais. Tai ypač aktualu viešojoje komunikacijoje, kur žodžių pasirinkimas formuoja kalbos vartojimo įpročius ir padeda išvengti svetimų kalbinių modelių.

    „Tiesiogiai išversti šias frazes dažnai nepavyksta, todėl geriausia rinktis tokius žodžius, kurie konkrečiame kontekste tiksliausiai perteikia prasmę“, – sakė Oleksandra Kasjanova.