CP v2

Tag: Kalbų mokymasis

  • „Duolingo“ atgaivina prarastą rekordą: štai kam ir iki kada grąžins ilgiausią seriją

    „Duolingo“ atgaivina prarastą rekordą: štai kam ir iki kada grąžins ilgiausią seriją

    Kalbų mokymosi programėlė „Duolingo“ birželį daliai vartotojų siūlo retą galimybę atkurti kadaise nutrūkusią ilgiausią mokymosi seriją. Pasiūlymas skirtas tiems, kurie šiuo metu neturi aktyvios serijos ir praeityje buvo sukaupę bent 30 dienų iš eilės.

    Įprastai „Duolingo“ serija išsilaiko tik tada, jei kasdien atliekama bent viena užduotis, todėl net ir motyvuotiems žmonėms ji dažnai nutrūksta dėl kelionių, darbo grafiko ar paprasčiausio nuovargio. Programėlėje yra serijos „užšaldymo“ funkcija, tačiau ji ne visada padeda, ypač kai praleidžiama daugiau nei viena diena.

    Kaip veikia serijos atkūrimas?

    Jei pasiūlymas jūsų paskyrai aktyvus, jis turėtų pasirodyti atidarius programėlę. Norint atgaivinti ankstesnį rekordą, pakanka iš eilės atlikti tris pamokas, o atkuriama serija grįžta nemokamai.

    Svarbu tai, kad atstatoma tik viena, didžiausia anksčiau turėta serija. Skirtingos serijos nesumuojamos, todėl keli trumpesni laikotarpiai nebus sujungti į vieną ilgesnį rekordą.

    Kodėl serijos svarbios vartotojams?

    Serijų mechanika yra vienas populiariausių būdų išlaikyti kasdienį įprotį, nes ji remiasi nuoseklumo ir progreso jausmu. Tokie sprendimai dažnai siejami su elgesio keitimo principais, kai mažos, kasdienės užduotys mažina „įėjimo“ barjerą ir padeda išlaikyti ritmą.

    Kita vertus, daliai vartotojų serijos gali tapti spaudimo šaltiniu, o nutrūkimas demotyvuoja ir skatina padaryti ilgesnę pertrauką. Būtent dėl to riboto laiko atkūrimo funkcija gali būti suvokiama kaip bandymas susigrąžinti pasitraukusius naudotojus ir sumažinti nusivylimą po praleistos dienos.

    „Duolingo“ plečia turinį ir kelia diskusijas

    Pastaraisiais metais „Duolingo“ bando būti ne vien kalbų mokymosi įrankiu: kai kuriose rinkose siūlomos ir matematikos bei muzikos užduotys. Tuo pat metu bendrovė sulaukia kritikos dėl to, kaip pasitelkia DI ir kaip tai veikia turinio kūrimą bei darbo vietas.

    Vartotojams, kurie svarsto sugrįžti, ši iniciatyva gali tapti papildomu postūmiu, tačiau sprendimas priklauso nuo to, kas svarbiau: grįžtantis rekordas ar alternatyvūs mokymosi būdai. Bet kuriuo atveju pasiūlymas yra laikinas ir galioja tik birželį.

  • Šios kalbų mokymosi programėlės keičia taisykles: DI padės prabilti greičiau nei manėte

    Šios kalbų mokymosi programėlės keičia taisykles: DI padės prabilti greičiau nei manėte

    Programėlės, kurios verčia kalbėti

    Kalbų mokymosi programėlės jau seniai nebėra vien žodynėlio kartojimas ar teisingų atsakymų spaudinėjimas. Naujausia kryptis – įrankiai, kurie prižiūri reguliarumą, padeda taisyti tarimą ir imituoja trumpus dialogus, artimus realioms situacijoms kelionėje ar darbe.

    Pastaraisiais metais didžiausią pokytį įnešė dirbtinis intelektas. Vis daugiau platformų pereina nuo pasyvių užduočių prie pokalbių scenarijų, kuriuose vartotojas turi kalbėti garsiai, o klaidos tampa mokymosi dalimi, o ne priežastimi sustoti.

    Vienas ryškiausių pavyzdžių – „Duolingo“, kuri plečia mokamas funkcijas, leidžiančias treniruotis dialogą su virtualiu pašnekovu. Toks formatas dažnai siejamas su CEFR lygiais, kad pratimai būtų nuoseklūs ir atitiktų realius gebėjimų aprašus.

    Kodėl DI padeda, bet nepakeičia žmogaus

    Daugeliui suaugusiųjų didžiausia kliūtis atsiranda ne mokantis žodžių, o bandant pasakyti pirmą sakinį. Programėlėje lengva atpažinti teisingą atsakymą, tačiau kur kas sunkiau greitai sureaguoti viešbutyje, parduotuvėje ar darbo pokalbyje.

    DI čia veikia kaip tarpinė stotelė: galima kalbėti be spaudimo, kartoti tą pačią situaciją tiek kartų, kiek reikia, ir grįžti prie transkripcijos. Vis dėlto pokalbių robotai gali klysti, pateikti pernelyg bendrus atsakymus ar netiksliai taisyti, todėl jie geriausiai tinka praktikai, o ne kaip vienintelis mokytojas.

    Kalbų specialistai dažniausiai pabrėžia, kad pažangą lemia kontaktas su gyva kalba ir reguliarus kalbėjimas. Todėl veiksmingiausias modelis daugeliui yra programėlių treniruotės derinimas su realiais pokalbiais, klausymu ir skaitymu.

    10 programėlių skirtingiems poreikiams

    „Duolingo“ dažniausiai tinka kaip pirmas žingsnis: trumpi pratimai, dienos tikslai, serijos ir motyvaciniai elementai padeda suformuoti įprotį. Tai patogu pradedantiesiems, tačiau norint tvirtesnio kalbėjimo įgūdžio dažnai prireikia papildomų dialogų.

    „Babbel“ orientuojasi į suaugusiuosius ir labiau primena kursą nei žaidimą: daugiau dialogų, aiškesnė gramatika kontekste ir tarimo praktika. Tai dažnai patrauklu tiems, kurie nori mokytis frazėmis ir situacijomis, o ne pavieniais žodžiais.

    „Memrise“ stiprybė – autentiškesnė kalba ir įrašai su gimtakalbiais, padedantys priprasti prie realaus tempo. Čia taip pat atsiranda DI paremtos funkcijos, skirtos sakiniams ir trumpiems pokalbiams treniruoti.

    „Rosetta Stone“ remiasi panardinimu į kalbą: mažiau vertimo, daugiau mokymosi per vaizdus, kontekstą ir tarimą. Toks metodas patinka tiems, kurie nori struktūros, nuoseklumo ir mažiau blaškančių elementų.

    „Pimsleur“ pasirenka kitą kelią ir daugiausia dirba per klausymą bei kalbėjimą garsiai. Audio pamokos ypač patogios mokantis kelyje, kai norisi mažiau ekrano ir daugiau realaus kalbėjimo praktikos.

    „Busuu“ jungia kursą su bendruomene: dalį užduočių gali įvertinti gimtakalbiai, o tai padeda gauti žmogišką grįžtamąjį ryšį. Programėlėje dažnai akcentuojami CEFR lygiai, tačiau tokie vidiniai įvertinimai paprastai nepakeičia oficialių egzaminų.

    „LingoDeer“ dažnai rekomenduojama mokantis azijietiškų kalbų, nes pateikia aiškius gramatikos paaiškinimus ir struktūruotas pamokas. Tai pasirinkimas tiems, kurie nori labiau akademiško, nuoseklaus mokymosi modelio.

    „Drops“ orientuojasi į trumpas, vizualias sesijas ir greitą žodyno plėtimą. Ji ypač praverčia prieš keliones, kai reikia greitai perprasti bazinius žodžius ir frazes, tačiau kalbėjimui dažniausiai reikia papildomo įrankio.

    „HelloTalk“ veikia labiau kaip kalbų bendravimo platforma nei kursas: čia svarbiausia pokalbiai, balso žinutės ir taisymai iš kitų vartotojų. Didžiausią naudą paprastai gauna tie, kurie jau turi pagrindus ir nori įveikti bendravimo baimę.

    „FluentU“ remiasi autentiškais vaizdo įrašais ir interaktyviais subtitrais, todėl tinka norintiems girdėti realią kalbą, intonacijas ir kasdienius posakius. Dažniausiai tai patrauklu vidutinio lygio besimokantiems, kuriems reikia daugiau klausymo praktikos.

    Renkantis programėlę verta pradėti nuo savo realaus poreikio: vieniems svarbiausia motyvacija ir kasdienės kartotės, kitiems – tarimas, tretiems – greita reakcija dialoge. Populiariausia programėlė ne visada bus geriausia, jei ji neatitiks jūsų mokymosi būdo.

  • Study suggests common English phrases can boost perceived fluency more than advanced vocabulary

    Language learners often assume that using rare, complex vocabulary will make their speech sound more fluent. Research suggests that there is a close relationship between formulaic expression usage in speech and acoustic features of oral fluency. This implies that using formulaic expressions leads to faster articulation speed and fewer disruptions during speech. However, in terms of how listeners perceive speakers’ fluency, the role of formulaic expressions has been unclear.

    To investigate this, Ph.D. student, Kotaro Takizawa and Research Assistant Professor Shungo Suzuki from Waseda University, Japan, analyzed speech from 102 Japanese speakers of English, each delivering an argumentative speech. They measured the use of bigram and trigram expressions (two- and three-word sequences) and had fluency judged by 10 experienced raters. The study controlled for key fluency metrics, including articulation rate, pauses, and self-corrections, to isolate the effect of formulaic expressions on fluency perception. This study was published online in the journal Studies in Second Language Acquisition on February 12, 2025.

    The findings revealed that utterance fluency (smoothness of speech delivery) was the strongest predictor of fluency perception, accounting for 61% of the variance in ratings. However, high-frequency formulaic expressions added an extra 0.8% to fluency judgments, while rarer, more complex phrases had little to no effect.

    The study also reveals that the key to sounding fluent is not about using sophisticated words; it is about using the right phrases. Their study shows that common, everyday expressions have a small but significant impact on how fluency is perceived, even when a factor like smoothness is accounted for. “We found that common, oft-used formulaic expressions, rather than rare, sophisticated ones, significantly influenced rater judgment of speakers’ fluency,” said Takizawa.

    Fluency plays a crucial role in language learning and assessment, especially in standardized tests like TOEFL and IELTS, where expert raters evaluate how natural and smooth a speaker sounds. Traditionally, fluency has been associated with speed and uninterrupted speech, but the role of formulaic expressions (common multi-word phrases) has been less clear. Previous studies suggested that these expressions help speakers communicate more smoothly, but few have examined how they influence fluency perception on their own.

    Suzuki highlighted the practical implications: “It is generally observed that language teachers and learners tend to focus more on rare words or difficult phrases that sound more proficient. However, the current findings indicate that that should not necessarily be the focus, particularly if they want to improve their fluency perceived by others.”

    This research suggests that learners should shift their focus from advanced vocabulary to mastering everyday phrases that come naturally in conversation. For example, instead of saying “I agree the idea” — which sounds unnatural — learners should use “I agree with the idea.” These common expressions are easy to find in textbooks and everyday conversations, making them more accessible for learners of all levels.

    The study has significant implications for language testing, where fluency judgments can impact scores. It suggests that test-takers should focus on integrating natural phrasal expressions into their speech while maintaining the smoothness of their speech. Highlighting the importance of both aspects, “Our research shows that there is no denying that improving fluency in utterance contributes to good fluency judgment scores,” noted Takizawa.

    This study highlights the crucial role of common expressions in shaping how fluency is perceived, offering valuable insights for language learners and educators.

  • „Google Translate“ su DI pradėjo taisyti tarimą: nauja funkcija jau veikia, bet ne visiems

    „Google Translate“ su DI pradėjo taisyti tarimą: nauja funkcija jau veikia, bet ne visiems

    „Google Translate“ įdiegė naują tarimo lavinimo funkciją, kuri remiasi „Gemini“ DI modeliais. Atnaujinimas skirtas tiems, kurie nori ne tik išversti frazę, bet ir išmokti ją taisyklingai ištarti, gaunant greitą grįžtamąjį ryšį.

    Naujoji galimybė integruota į anksčiau pristatytą „Practice“ režimą, kuriame vartotojai gali mokytis kalbų per praktines užduotis. Iki šiol šiame režime daugiausia dėmesio buvo skiriama klausymui ir dialogų imitavimui, o dabar atsirado atskiras tarimo įvertinimas.

    Kaip veikia tarimo įvertinimas

    Vartotojui išvertus frazę ir pasirinkus „Practice“, programėlėje atsiranda papildomas mygtukas, skirtas tarimui. Paspaudus jį, rodomas fonetinis užrašymas, įjungiamas mikrofonas, o ištarus frazę sistema įvertina bandymą ir pateikia trumpas pastabas.

    Grįžtamasis ryšys pateikiamas paprasta forma, pavyzdžiui, nurodant, kad kai kurie garsai buvo nepakankamai aiškūs, ir pasiūlant pakartoti. Tokia logika atitinka augantį polinkį kalbų mokymesi naudoti DI kaip trenerį, o ne vien kaip vertimo įrankį.

    Kur jau prieinama ir kokie ribojimai

    Kol kas tarimo funkcija veikia „Google Translate“ „Android“ programėlėje ir ne visose šalyse. Pranešama, kad ji prieinama JAV ir Indijoje, o pradinis kalbų rinkinys apima anglų, ispanų ir hindi kalbas.

    Toks ribotas paleidimas dažnas didelėse platformose, kai naujovės pirmiausia testuojamos pasirinktose rinkose ir su keliomis kalbomis. Vėliau, atsižvelgiant į tikslumą, vartotojų elgseną ir apkrovas, funkcijos paprastai plečiamos į daugiau regionų, kalbų ir operacinių sistemų.

    Kodėl tai svarbu vartotojams

    Tarimo lavinimas iki šiol dažniau buvo siejamas su specializuotomis kalbų mokymosi programėlėmis, tačiau vertimo platformų integruotos treniruotės mažina atotrūkį tarp vertimo ir realaus kalbos vartojimo. Jei funkcija bus išplėsta, „Google Translate“ gali tapti patogesniu sprendimu tiems, kurie keliauja, dirba tarptautinėje aplinkoje ar mokosi savarankiškai.

    „Google“ taip pat akcentuoja, kad „Practice“ režimas orientuotas į realistiškas situacijas, todėl tarimo įvertinimas šioje vietoje tampa logišku tęsiniu. Vartotojams tai reiškia vieną programėlę, kurioje galima ir greitai išsiversti tekstą, ir iš karto pasitikrinti, ar frazė skamba suprantamai.