Tag: Kale

  • Dietologai įvardijo žiemos daržoves imunitetui: išskiria lapinį kopūstą „kale“

    Atšalus orams, dažnėja peršalimo ir gripo atvejai, todėl mitybos specialistai ragina peržiūrėti kasdienį meniu. Jie primena, kad organizmo apsaugines funkcijas padeda palaikyti ne „stebuklingi“ papildai, o nuosekliai subalansuota, maistinių medžiagų turtinga mityba.

    Kaip rašo leidinys „Real Simple“, trys dietologai tarp vertingiausių šaltojo sezono pasirinkimų vienbalsiai išskiria lapinį kopūstą, dar vadinamą „kale“. Ši žalialapė daržovė vertinama dėl plataus vitaminų ir antioksidantų spektro.

    Dietologė Anna Smith pabrėžia, kad „kale“ gausu vitaminų C ir A, kurie svarbūs normaliai imuninės sistemos veiklai. Be to, jame yra vitaminų K ir E, pasižyminčių antioksidacinėmis savybėmis.

    Antioksidantai siejami su ląstelių apsauga nuo oksidacinio streso, kuris gali skatinti uždegiminius procesus ir ląstelių pažeidimus. Tad į racioną įtraukiamos antioksidantų turinčios daržovės yra vienas iš būdų palaikyti organizmo atsparumą.

    Kuo naudingas lapinis kopūstas „kale“

    Dietologė Kristen Carli atkreipia dėmesį, kad lapiniuose kopūstuose yra beta karotino ir kitų polifenolių. Tuo metu dietologė Lainey Younkin išskiria flavonoidą kempferolį, kuris gali turėti teigiamą poveikį imuninės sistemos ląstelėms, žarnyno mikrobiomui ir padėti kovoti su laisvaisiais radikalais.

    Ne mažiau svarbios ir „kale“ esančios skaidulos. Jos yra tarsi „maistas“ naudingosioms žarnyno bakterijoms, padedantis palaikyti sveiką mikrobiomą, o moksliniai tyrimai rodo, kad žarnyno mikroorganizmų pusiausvyra susijusi su imuninės sistemos veikla ir uždegiminių procesų reguliavimu.

    Kitos žiemos daržovės, kurias verta rinktis

    Specialistai rekomenduoja nepamiršti ir ryškiai oranžinių žiemos daržovių – moliūgų, žieminių cukinijų bei saldžiųjų bulvių (batatų). Šių produktų spalvą lemia beta karotinas – augalinis pigmentas.

    Organizme beta karotinas paverčiamas vitaminu A, kuris reikalingas normaliai imuninės sistemos veiklai ir padeda organizmui apsisaugoti nuo infekcijų. Lainey Younkin teigimu, karotinoidų gausus racionas siejamas su geresne imuniteto veikla, ypač vyresnio amžiaus žmonėms ar tiems, kurių atsparumas jau nusilpęs.

    Kaip „kale“ paprastai įtraukti į meniu

    Lapiniai kopūstai nebūtinai turi būti valgomi tik žali. Kristen Carli siūlo pasigaminti traškius „kale“ traškučius: lapus suplėšyti mažesniais gabalėliais, gerai nusausinti, apšlakstyti alyvuogių aliejumi, lengvai pasūdyti ir kepti apie 10–15 minučių 150 laipsnių temperatūroje.

    „Kale“ taip pat tinka sriuboms, glotnučiams ar žiemos salotoms – jie dera su moliūgu ir granatų sėklomis. Dar viena idėja: trumpai pakepinti lapus su česnaku ir citrina bei patiekti kaip garnyrą.

    Lapiniai kopūstai gali papildyti makaronų patiekalus, omletus ir apkepus, o prireikus – netgi mėsos patiekalus, pavyzdžiui, tako įdarą. Moliūgus ir batatus patogu naudoti trintoms sriuboms, kariams ir apkepams, o konservuota moliūgų tyrė gali praversti tiek padažams, tiek kepiniams ar blynams.

    Dietologai primena: nė vienas atskiras produktas negarantuoja apsaugos nuo peršalimo ar gripo. Vis dėlto įvairi, maistinėmis medžiagomis turtinga mityba, kurioje reguliariai atsiranda daržovių, padeda organizmui gauti medžiagų, reikalingų normaliai imuninės sistemos veiklai.

  • Bulvių ir dešros sriubą sustiprins žalumynai: portugališkas „caldo verde“ triukas

    Bulvių ir dešros sriuba gali būti dar sodresnė, jei į ją įmaišysite vieną paprastą ingredientą – lapinius žalumynus. Būtent jie ne tik suteikia ryškesnį skonį, bet ir pakeičia patiekalo spalvą bei aromatą.

    Ši idėja ypač būdinga portugališkai sriubai „caldo verde“, kurios pavadinimas reiškia „žalias sultinys“ arba „žalia sriuba“. Nors pagrindas išlieka sotus – bulvės ir dešra – žalumynai čia tampa trečiuoju svarbiu elementu.

    Portugalijoje tradiciškai naudojami galisiški lapiniai kopūstai, tačiau kitur dažniau pasirenkami įprasti lapiniai kopūstai arba kale. Žalumynai suteikia žemišką skonį, kuris subalansuoja bulvių švelnumą ir išraiškingą dešros sūrumą ar aštrumą.

    Sriubos tekstūra gali būti labai įvairi: vieni ją verda lengvesnę, kiti sutirština ilgiau pavirdami bulves, kol jos ima irti, arba dalį jų lengvai sutrindami. Tai paprastas būdas vieną receptą pritaikyti pagal savo skonį.

    Kaip verdamas „caldo verde“

    „Caldo verde“ dažnai pagaminama maždaug per pusvalandį: pakanka pavirti bulves ir žalumynus, o iš anksto apkeptą ar paruoštą dešrą sudėti pabaigoje. Norint intensyvesnio aromato, sriubą galima ir ilgiau patroškinti.

    Tradiciškai ši sriuba verdama gana paprastai – kartais net su vandeniu vietoje sultinio, o skonis kuriamas svogūnais, česnakais ir žalumynais. Dėl to ji laikoma lengvai pritaikomu pagrindu įvairioms improvizacijoms.

    Kokia dešra tinka geriausiai

    Portugalijoje ir Ispanijoje dažniausiai pasirenkamos rūkytos, česnakinės, gana kietos kiaulienos dešros, pavyzdžiui, chouriço (ne tas pats, kas meksikietiškas chorizo) ar linguiça. Kadangi jos dažnai būna rūkytos, jas galima pjaustyti, apkepti ir iškart dėti į sriubą.

    Vis dėlto receptas nėra „užrakintas“ tradicijose – tinka ir kitokios dešros, jei norisi pakeisti skonio kryptį. Galima rinktis, pavyzdžiui, meksikietišką chorizo, lenkišką kielbasą ar aštresnę itališką dešrą.

    Nedideli priedai, kurie keičia rezultatą

    Kad baziniai skoniai išliktų aiškūs, papildomus priedus verta rinktis saikingai. Paprastas alyvuogių aliejaus šlakelis gali suteikti daugiau sodrumo ir „gilumo“.

    Gaivumo suteikia ir kapotos šviežios žolelės, tokios kaip petražolės ar kalendra. O jei norisi ryškesnio skonio, gali tikti citrinos sulčių lašas, šiek tiek citrinos žievelės, acto brūkšnelis ar aitriųjų pipirų dribsniai.

    „Caldo verde“ esmė – paprastumas: keli nebrangūs produktai ir aiškus principas, kaip iš jų išgauti daugiau skonio. Dėl to ši sriubos variacija lengvai pritaikoma ir kasdieniam, ir „tuštėjančio šaldytuvo“ vakarui.

  • Išbandė 3 triukus kale kokteiliui: vienas būdas kartumą nuėmė beveik akimirksniu

    Kale kokteiliai daugeliui atrodo kaip sveikatos garantas, tačiau dažnas nusivilia dėl ryškaus kartumo ir šiurkščios tekstūros. Išbandžius tris paprastus paruošimo būdus paaiškėjo, kad vienas žingsnis rezultatą pakeičia labiausiai.

    Pirmasis variantas buvo bazinis: žali kale lapai ir vanduo. Skonis išliko aitrus ir kartus, o net ir ilgiau plakant gėrimas liko pluoštinis, nevientisas ir sunkiai geriamas.

    Antrasis bandymas buvo su rūgštimi, dažniausiai tam pasirenkamos citrinos sultys. Rūgštumas kartumo visiškai nepanaikino, bet skonis tapo gaivesnis ir labiau subalansuotas, todėl kartumas jau nebedominavo.

    Aiškiu laimėtoju tapo trumpas blanširavimas: kale kelioms minutėms panardinamas į verdantį vandenį, o tada greitai atšaldomas. Po tokio paruošimo kartumas sumažėjo labiausiai, o tekstūra tapo pastebimai švelnesnė ir vientisesnė.

    Kodėl veikia blanširavimas?

    Kale priklauso bastutinių šeimai, kuriai būdingi aštresni, kartesni junginiai. Kai lapai smulkinami ar plakami, suaktyvėja reakcijos, dėl kurių susidaro intensyvesnio skonio sieros junginiai.

    Trumpas kaitinimas dalį šių procesų pristabdo, todėl vėliau plakant skonis būna švelnesnis. Kartu suminkštėja ląstelių sienelės, tad lapai lengviau susmulkinami ir gėrimas mažiau primena žalių skaidulų tyrę.

    Patogus trumpinys iš šaldiklio

    Praktinis niuansas tas, kad dalis pramoniniu būdu šaldytų lapinių daržovių prieš šaldymą būna trumpai apdorojamos karščiu. Dėl to šaldytas kale neretai tinka kokteiliams geriau nei šviežias, jei siekiate švelnesnio skonio.

    Jei blanširuoti nenorite, gali padėti ir rūgštesni vaisiai, pavyzdžiui, ananasai ar citrusai, nes jie subalansuoja kartumą. Vis dėlto, jeigu tikslas yra kuo mažiau kartus ir kuo vientisesnis kokteilis, efektyviausias sprendimas išlieka trumpas blanširavimas.