Tag: Kalėdų eglutės

  • Choinką puošiatės per anksti? Ji gali prarasti žavesį dar iki Kūčių

    Choinką puošiatės per anksti? Ji gali prarasti žavesį dar iki Kūčių

    Anksti papuošta Kalėdų eglutė daugeliui atrodo kaip būdas greičiau susikurti šventinę nuotaiką, tačiau efektas gali būti priešingas – iki Kūčių jos žavesys tiesiog „išblėsta“.

    Kaip rašoma portale „Interia“, seniau eglutę ar žaliąsias šakas į namus dažniausiai įnešdavo būtent gruodžio 24 dieną – tai siejosi ne tiek su bažnytinėmis taisyklėmis, kiek su liaudiškais papročiais ir tikėjimu, kad nuo Kūčių dienos priklauso visų metų sėkmė.

    Tradicinis laikas turėjo ir labai praktišką paaiškinimą: gyvas medis šiltame, sausame kambaryje greitai netenka drėgmės, pradeda byrėti spygliai, todėl kelias savaites anksčiau papuošta eglutė per pačias šventes gali atrodyti gerokai prasčiau.

    Vis dėlto kanonų teisė nenurodo, kurią dieną „leidžiama“ puošti eglutę, ir advento metu to nedraudžia. Dalis dvasininkų tik ragina, kad dekoracijos neužgožtų pačios šventės prasmės.

    Kodėl ankstyvos dekoracijos greitai pabosta?

    Jei kelias savaites kasdien matome tas pačias lemputes ir žaisliukus, smegenys prie jų pripranta, o emocinis „wow“ efektas silpnėja. Psichologijoje tai vadinama hedonine adaptacija – kai kartojamas malonus dirgiklis vis mažiau džiugina.

    Šį mechanizmą tyrė Masačusetso universiteto Amherste mokslininkai: keliuose eksperimentuose dalyviai pakartotinai klausėsi tos pačios muzikos, žiūrėjo tuos pačius vaizdus ar filmus, valgė tą patį užkandį – ir malonumas su kiekvienu pakartojimu pastebimai mažėjo.

    Tyrimai parodė ir įdomią išimtį: žmonės, kurie gebėjo pastebėti naujas, smulkias detales gerai pažįstamuose dalykuose, ilgiau išlaikė pasitenkinimą. Nors eksperimentai tiesiogiai nebuvo apie kalėdines dekoracijas, jie paaiškina, kodėl eglutė, pastatyta dar lapkritį, iki pirmosios žvaigždės dažnam tampa tiesiog fonu.

    Ką sako tradicija ir kaip ji keitėsi?

    Šiandien įprasta eglutė ilgą laiką nebuvo būdingiausias Kalėdų simbolis. Tekste primenama, kad paprotys puošti medelį į Lenkijos žemes atėjo iš vokiškų protestantų aplinkos XVIII–XIX amžių sandūroje ir pirmiausia plito miestuose.

    Anksčiau kai kuriose vietovėse svarbiausia namų puošmena būdavo vadinamoji podłaźniczka – žemyn viršūne pakabintas pušies, eglės ar kėnio vainikas. Jį puošdavo obuoliais, riešutais, žvakutėmis, spalvotu popieriumi ir iš plotkelių gaminamomis erdvinėmis dekoracijomis.

    Su šia puošmena siejo ir prietarus: šeima ją stebėdavo per visą šventinį laiką – jei šakelės greitai džiūdavo, o puošmenos gedo, tai laikyta blogu ženklu, o ilgai išliekantis „šviežumas“ žadėdavęs ramius metus.

    Vėliau dalis senųjų reikšmių persikėlė ir į eglutę – ant šakų taip pat kabindavo obuolius, riešutus, popierinius žaisliukus. Keitėsi forma, bet žalias medis ir toliau simbolizavo gyvybę, gamtos atsinaujinimą ir viltį.

    Ar yra „tobula“ data puošti eglutę?

    Vienos psichologiškai idealios dienos nėra – vieni nori šventinės nuotaikos anksčiau, kiti sąmoningai ją pasilieka paskutinei savaitei, kad jausmas neišsisklaidytų. Svarbiausia, kad puošimas netaptų pareiga ar varžybomis, kas anksčiau įžiebs lemputes.

    Jei namuose planuojate gyvą eglutę, verta įvertinti ir praktišką pusę: kuo ilgiau ji stovės šilumoje, tuo didesnė tikimybė, kad iki švenčių ji praras išvaizdą. O jei eglutės puošimas – bendras šeimos ritualas, būtent jis dažnai sukuria daugiausia kalėdinės „magijos“, nepriklausomai nuo datos.