Kodėl puansetija vasarą „liūdi“?
Puansetija, dar vadinama Kalėdų žvaigžde, dažniausiai į namus atkeliavo gruodį, kai jos ryškiai raudoni lapai sukuria šventinį vaizdą. Visgi po kelių mėnesių spalvotos dalys dažnai nunyksta, augalas lieka žalias, ir nemaža dalis žmonių jį skuba išmesti.
Svarbu žinoti, kad ryškios „žiedlapių“ plokštelės iš tiesų yra pažiedlapiai, o tikrieji žiedai yra maži, gelsvi žiedynai jų centre. Natūralu, kad po šventinio periodo augalas persijungia į augimo etapą, todėl vasara yra laikas, kai puansetija kaupia jėgas kitam sezonui.
Daug šviesos, bet be kaitros
Vasarą puansetijai labiausiai reikia šviesios vietos, nes būtent tuo metu formuojasi nauji ūgliai, kurie vėliau nulems augalo „šventinį“ vaizdą. Geriausia rinktis ryškią, bet nuo kaitrios, ilgalaikės tiesioginės saulės apsaugotą vietą, ypač jei saulė krenta per stiklą.
Jei augalas laikomas prie lango, verta stebėti lapus: išblukimas, dėmės ar susisukimas dažnai rodo per intensyvią kaitrą. Stabilios sąlygos ir pakankamai šviesos vasarą paprastai duoda geresnį rezultatą nei dažnas vazono kilnojimas.
Laistymas: nei išdžiūti, nei permirkti
Puansetijai kenkia kraštutinumai: visiškai išdžiūvęs substratas ir nuolat šlapios šaknys. Patikimas orientyras yra viršutinis žemės sluoksnis: kai jis pradeda džiūti, augalą galima gausiau palaistyti ir leisti vandens pertekliui pilnai nutekėti.
Vazonas privalo turėti drenažo angas, o vanduo neturi ilgai stovėti dekoratyvinio vazono dugne. Ilgalaikė drėgmė aplink šaknis dažnai lemia šaknų puvinį, todėl geriau palaistyti rečiau, bet teisingai, nei po truputį kasdien.
Tręšimas vasaros pabaigoje dar svarbus
Jei tikslas yra išlaikyti puansetiją iki Kalėdų ir bandyti išgauti ryškius pažiedlapius, vasaros pabaigoje augalui vis dar reikia maisto medžiagų. Augimo laikotarpiu paprastai tinka universalios kambarinėms gėlėms skirtos trąšos, naudojamos mažesne nei nurodyta koncentracija.
Dažniausiai pakanka tręšti kas 3–4 savaites, stebint, ar augalas aktyviai leidžia naujus lapus. Jei puansetija atrodo silpna, gelsta ar neauga, verta įvertinti ne tik trąšas, bet ir šviesos kiekį bei laistymo režimą.
Rudenį prasideda svarbiausia dalis
Norint, kad pažiedlapiai iki žiemos vėl nusidažytų, puansetijai reikia trumpų dienų ir ilgos, nepertraukiamos tamsos. Praktikoje tai reiškia, kad apie 8–10 savaičių augalas kasdien turi gauti mažiau nei 12 valandų šviesos, o tamsos periodas turi būti tikrai tamsus.
Net ir nedidelė dirbtinė šviesa vakare, pavyzdžiui, įjungta lempa, televizoriaus švytėjimas ar šviesa pro langą, gali sutrikdyti procesą. Dėl to puansetiją neretai siūloma nakčiai perkelti į visiškai tamsią patalpą arba užtikrinti, kad ji 16 valandų būtų be jokio apšvietimo, o dieną gautų apie 8 valandas ryškios šviesos.
„Puansetijos nusidažymas prasideda tik tada, kai tamsos periodas yra visiškai nepertraukiamas“, – pabrėžia sodininkystės specialistai.
Temperatūra ir vieta žiemą
Spalvinimosi laikotarpiu puansetijai tinka šviesi ir šilta patalpa, tačiau ji prastai toleruoja skersvėjus ir staigius temperatūros pokyčius. Dažniausiai rekomenduojama palaikyti maždaug 16–21 laipsnio šilumą ir nelaikyti augalo prispausto prie šalto stiklo ar virš radiatoriaus.
Jei šventiniu laikotarpiu puansetija stovės ant palangės, svarbu įvertinti, ar naktį ji neperšąla, o dieną neperkaista. Stabilumas paprastai yra svarbiau už „idealiai gražią vietą“ interjere.
Genėjimas ir saugumas namuose
Jei augalas labai ištįsęs, genėjimas dažniau atliekamas po žydėjimo, pavasarį, o ne prieš rudeninį tamsinimo etapą. Paprastai pavasarį ūgliai trumpinami ryškiau, o vėliau augalas persodinamas ir paliekamas vėl augti.
Dar viena detalė, kuri neretai pamirštama: puansetijos pieno sultys gali dirginti odą ir akis. Tvarkant augalą, ypač jį apkarpant, verta mūvėti pirštines ir po darbo nusiplauti rankas, o augalą laikyti vaikams ir augintiniams sunkiau pasiekiamoje vietoje.