Tag: Kalėjimai

  • Italijos Volteros kalėjime – teatras, keičiantis nuteistuosius: tai trunka jau beveik 40 metų

    Italijos Volteros kalėjime – teatras, keičiantis nuteistuosius: tai trunka jau beveik 40 metų

    Teatras už grotų

    Italijos Volteros kalėjime, viename seniausių šalies įkalinimo įstaigų, jau beveik keturis dešimtmečius veikia neįprastas projektas: nuteistieji kuria spektaklius kartu su profesionaliais teatro kūrėjais. Iniciatyva, vadinama „Compagnia della Fortezza“, kelia klausimų apie bausmės prasmę, resocializaciją ir meno vaidmenį uždarose institucijose.

    Projektą įkūrė režisierius Armando Punzo, į kalėjimą iš pradžių atėjęs ieškoti aktorių kitokiai trupei. Vietoje profesionalų jis rado įvairių šalių ir patirčių žmones, dažnai neturėjusius jokio ryšio su teatru, tačiau pasirengusius išbandyti tai, kas jiems buvo visiškai nauja.

    „Norėjau išbandyti teatrą situacijoje, kurioje, atrodė, menas ir kultūra neturi jokios vietos. Būtent tai pasirodė įdomiausia ir sudėtingiausia“, – sakė Armando Punzo.

    Kaip gimsta spektakliai

    Volteroje kasmet sukuriamas naujas pastatymas, o ankstesni darbai neretai grąžinami į sceną ir perdirbami kaip tęstinio kūrybinio tyrimo dalis. Nuteistieji įtraukiami ne tik kaip atlikėjai, bet ir į repeticijas, dramaturgines paieškas bei kitus kūrybos procesus, dirbdami petys į petį su teatro profesionalais.

    Vienas projekto dalyvių Giacomo į Volterą atvyko 2024 metais iš kitos įkalinimo įstaigos. Jis prašė perkelti būtent čia, nes buvo girdėjęs apie teatre vykstantį darbą ir nuo pirmųjų dienų buvo įtrauktas į trupę.

    „Paradoksas tas, kad prarasdamas laisvę visiško suvaržymo sąlygomis čia randu didesnį atvirumą“, – sakė Giacomo.

    Resocializacija, o ne vien bausmė

    Kalėjimo vadovybė teatro programą sieja su platesniu požiūriu į resocializaciją, kuriame nuteistieji vertinami kaip žmonės, o ne tik bylos ar numeriai. Tokie projektai, kaip pabrėžia pataisos sistemų tyrėjai Europoje, dažniau siejami su prasmingos veiklos suteikimu, socialinių įgūdžių ugdymu ir motyvacijos keistis stiprinimu.

    Ypatingas projekto momentas ateina tada, kai spektakliai atveria kalėjimą visuomenei. Vidinis kiemas virsta scena, o tvirtovės sienos tampa dekoracijomis, į kurias žiūrovai patenka per įprastai uždaras vartų kontrolės procedūras.

    Kultūros lauko stebėtojai pabrėžia, kad tokios iniciatyvos veikia dviem kryptimis: jos kuria erdvę nuteistųjų savirefleksijai ir kartu keičia visuomenės požiūrį į tai, kas vyksta už grotų. Volteros atvejis rodo, kad menas gali tapti ne tik laisvalaikio forma, bet ir ilgalaike mokymosi bei atsakomybės praktika.

  • Rusijos kalėjimai tuštėja stulbinamai: aiškėja, kiek nuteistųjų išsiųsta kariauti į Ukrainą

    Rusijos kalėjimai tuštėja stulbinamai: aiškėja, kiek nuteistųjų išsiųsta kariauti į Ukrainą

    Kalinių skaičius krito beveik 40 proc.

    Rusijoje per penkerius metus kalinių skaičius sumažėjo daugiau kaip 180 000, o vienas pagrindinių veiksnių – nuteistųjų siuntimas kariauti prieš Ukrainą. Tai viešai pripažino Rusijos bausmių vykdymo sistemos vadovas Arkadijus Gostevas.

    Pasak jo, 2021 metų pabaigoje Rusijos įkalinimo įstaigose buvo apie 465 000 žmonių, o dabar – maždaug 282 000. Toks pokytis reiškia beveik 40 proc. nuosmukį per palyginti trumpą laiką.

    Kontraktai fronte vietoj bausmės

    Rusija karo metu kaliniams siūlo karinės tarnybos sutartis, kurios gali atverti kelią bausmės sutrumpinimui ar panaikinimui, jeigu asmuo išgyvena ir grįžta. Ši praktika, žmogaus teisių gynėjų vertinimu, tapo svarbia mobilizacijos ir karių papildymo dalimi, ypač kai šaliai trūksta darbo jėgos.

    Gostevas nurodė, kad apie 85 000 iš dabar įkalintųjų yra suimtieji, laikomi ikiteisminio sulaikymo sąlygomis. Tai rodo, kad sistemos mažėjimą lemia ne vien teismų skiriamos bausmės, bet ir bendresni sprendimai, susiję su karo poreikiais.

    Daugiau lygtinių bausmių ir priverstinis darbas

    Rusijos pareigūnas teigė, kad kalinių skaičių mažina ir dažniau taikomos lygtinės bausmės bei alternatyvios sankcijos. Vis dėlto karo ekonomikai svarbus išlieka ir kalinių darbas – sistema, kuri istoriškai siejama su sovietiniu gulagų palikimu.

    „Per metus papildomai šiems tikslams, konkrečiai gamybai, pasiuntėme 16 000 nuteistųjų“, – sakė Arkadijus Gostevas.

    Jis taip pat tvirtino, kad įkalinimo įstaigose pagaminta produkcija, skirta Rusijos karo reikmėms, įvertinta maždaug 64 000 000 eurų. Bendras 2025 metais kalėjimų gamybos apyvartos mastas, jo teigimu, siekė apie 548 000 000 eurų, nors nebuvo detalizuota, kokia dalis tiesiogiai susijusi su kariuomene.

    Grįžtantys iš fronto kelia įtampą

    Nepriklausomi stebėtojai ir žmogaus teisių organizacijos ne kartą atkreipė dėmesį, kad iš karo grįžtantys buvę kaliniai gali prisidėti prie nusikalstamumo augimo ir socialinės įtampos didėjimo. Rusijoje ši tema tapo jautri ir dėl to, kad dalis tokių asmenų į civilį gyvenimą grįžta po greitai suteiktų malonių ar bausmių panaikinimo.

    Platesniame kontekste Rusija susiduria su darbo rinkos trūkumu, nes dalis vyrų mobilizuoti ar pasirašę sutartis fronte, o dalis dar karo pradžioje paliko šalį. Dėl to valdžia ieško papildomų resursų tiek kariuomenei, tiek gamybai, o kalinių panaudojimas tampa viena iš karo meto priemonių.