Meksikoje, Sierra Norte kalnų regione, archeologai patikslino 2 500 metų senumo komplekso paskirtį: jis greičiausiai veikė kaip saulės observatorija. Tyrėjai teigia, kad tai vienas seniausių žinomų tokio tipo objektų Mezoamerikoje.
Apie išvadas pranešė Meksikos nacionalinis antropologijos ir istorijos institutas. Tyrimų vieta yra Teteles de Ávila Castillo apylinkėse, o kompleksas, siejamas su Tetelihtic vardu, datuojamas viduriniuoju ikiklasikiniu laikotarpiu, maždaug 1 000–600 metais prieš mūsų erą.
Kaip atrodė kompleksas
Reikšmingiausia dalis yra architektūrinis ansamblis į rytus nuo pagrindinės ceremoninės aikštės. Jį sudaro keturkampis kiemas ir dvi platformos priešingose pusėse, suformuojančios aiškią stebėjimų ašį.
Didesnioji rytinė platforma siekia apie 90 metrų ilgį ir 40 metrų plotį. Vakarų pusėje esanti mažesnė platforma, apie 46 x 27 metrų, tyrėjų vertinimu galėjo būti naudojama kaip stebėjimo taškas.
Pasak archeologų, pastatų orientacija ir jų santykis su aplinkiniais kalnų kontūrais rodo apgalvotą planavimą. Tokia architektūra leido fiksuoti Saulės tekėjimo padėtį skirtingais metų laikais, įskaitant lygiadienius ir saulėgrįžas.
Ryšys su majų E grupės struktūromis
Tyrėjai pabrėžia komplekso panašumą į vadinamąsias E grupės struktūras, geriausiai žinomas iš majų centrų. Vienas dažniausiai minimų pavyzdžių yra Uaxactún kompleksas dabartinėje Gvatemaloje, siejamas su kalendoriniais stebėjimais.
INAH vertinimu, tai gali būti pirmasis patvirtintas tokio tipo observatorijos pavyzdys, identifikuotas už majų regiono ribų. Jei šią interpretaciją patvirtins tolesni tyrimai, tai praplės supratimą apie astronominių žinių sklaidą ankstyvojoje Mezoamerikoje.
Kodėl tai svarbu kasdieniam gyvenimui
Vienas svarbiausių aiškinimų siejamas su žemdirbystės kalendoriumi. Ilgoji platforma, kaip spėjama, padėjo nustatyti reikšmingus metų taškus, tarp jų laikotarpį, susijusį su sezono pradžia ir derliaus nuėmimu.
Tokie stebėjimai, anot mokslininkų, turėjo praktinę vertę: leido tiksliau derinti sėją, derliaus darbus ir bendruomenines apeigas su sezoniniais pokyčiais. Tai dar kartą primena, kad dangaus kūnų stebėjimas senovėje buvo ne vien religijos sritis, bet ir socialinės organizacijos įrankis.
Archeologai taip pat svarsto, ar šis kompleksas gali atskleisti daugiau apie kultūrinius ryšius tarp regiono bendruomenių ir majų pasaulio. Tarp hipotezių minimos ankstyvos įtakos kryptys bei galimi ryšiai su vėliau regione iškilusiomis tautomis, tačiau šiems teiginiams dar reikės papildomų duomenų.
