Tag: Kaliningradas

  • Karaliaučiuje rusai vėl liko be elektros, Lenkija stiprina sienos su Rusija apsaugą

    Karaliaučiaus srityje (Kaliningrade) pastaruoju metu vėl fiksuojami rimti elektros tiekimo sutrikimai – spalio 30–31 naktį keliuose miestuose elektra buvo dingusi beveik keturias valandas. Tuo pat metu Lenkija praneša sustiprinusi prevencines priemones prie sienos su Rusija, reaguodama į perspėjimus dėl galimų diversijų ir sabotažo.

    Lenkijos pusėje operacija apima Varmijos-Mozūrų ir Palenkės vaivadijas, o veiksmus koordinuoja šalies policijos vadovybė. Į ją įsitraukė ir kariuomenė, pasieniečiai bei specialiosios tarnybos, skelbia Lenkijos portalas WNP.

    Pasak Lenkijos pareigūnų, priemonės yra prevencinės: pasienio rajonuose sustiprinti patruliavimai, vykdomos dažnesnės dokumentų patikros, saugomi svarbūs objektai. Kartu pabrėžiama, kad iki šiol nenustatyta jokių diversijos ar nelegalaus sienos kirtimo bandymų, niekas nesulaikytas, o veiksmų detalės neviešinamos.

    Papildomo dėmesio sulaukė ir vienas epizodas, kai naktį iš lapkričio 2 į 3 dieną pasieniečiai kitoje sienos pusėje pastebėjo kelis asmenis, artėjusius su žibintuvėliais. Prie pat sienos jie neatėjo ir pasitraukė tamsoje – situacija įvertinta kaip galėjusi būti provokacija.

    Lenkijos veiksmai pasienyje: daugiau patrulių ir pasirengimas netikėtumams

    Lenkijos policijos atstovai teigia, kad pasienyje sustiprintos pajėgos, atsiųsta papildomų pareigūnų ir antiteroristinių padalinių iš kitų šalies regionų. Taip pat akcentuojama, kad tarnybos vertina įvairius scenarijus, įskaitant provokacijas „po svetima vėliava“.

    Lenkijos pusėje viešai minima ir tai, kad prireikus pasieniečius turėtų papildomai remti naujai formuojami Teritorinės gynybos pajėgų padaliniai. Skelbiama, jog jų užduotis būtų padėti saugoti infrastruktūrą ir, esant didesnei grėsmei, sustiprinti sienos apsaugą, tačiau ne pakeisti pasienio tarnybą.

    Tuo metu Karaliaučiaus srityje vietos žiniasklaida Lenkijos sustiprintus veiksmus dažniausiai fiksuoja tik fragmentiškai, daugiausia perspausdindama informaciją iš Lenkijos šaltinių. Pastebima, kad regiono gyventojams šiuo metu netrūksta kitų rūpesčių – nuo augančių degalų kainų iki pasikartojančių energijos tiekimo problemų.

    Elektros tiekimo sutrikimai Karaliaučiuje kartojasi

    Pranešama, kad spalio 30–31 naktį elektros tiekimas buvo nutrūkęs ne tik Karaliaučiuje, bet ir keliuose aplinkiniuose miestuose, tarp jų – Svetlogorske, Pionierske, Bagrationovske ir Gvardeiske. Vietos pranešimuose tai siejama su didžiausios regiono elektrinės avarija.

    Šis incidentas esą išryškino ir avarinio perjungimo problemas, kai sutrikus vienos elektrinės darbui, apkrovos turėtų būti perimamos kitų pajėgumų. Tai nėra pirmas toks atvejis: anksčiau minėti epizodai, kai dėl gedimų išsijungė keli tos pačios elektrinės blokai, o dar anksčiau – trumpam be elektros buvo likęs visas regionas.

    Pažymima, kad 2018–2020 metais Karaliaučiaus srityje buvo pastatytos keturios naujos elektrinės, tačiau, sprendžiant iš pasikartojančių sutrikimų, praktikoje problemų kelia ne vien pajėgumai, bet ir koordinavimas. Nurodoma, kad šios elektrinės elektrą gamina iš dujų, kurios į regioną patenka vamzdynu per Lietuvą arba dujovežiais į Karaliaučiaus uostą.

    Energetinės infrastruktūros tema regione siejama ir su platesniu saugumo fonu Baltijos jūros regione – minima, kad Karaliaučiaus sritis geografiškai yra greta vadinamojo Suvalkų koridoriaus, kuris dažnai aptariamas kaip strategiškai jautri vieta tarp NATO teritorijos ir Rusijos eksklavo.

  • Rutte atvirai apie branduolinius grasinimus ir Trumpą: štai ką išgirdo NATO užkulisiuose

    Rutte atvirai apie branduolinius grasinimus ir Trumpą: štai ką išgirdo NATO užkulisiuose

    NATO vadovo misija

    NATO generalinis sekretorius Markas Rutte pastarosiomis savaitėmis daug dėmesio skiria vienam tikslui – išlaikyti Aljansą vieningą, kai Europoje daugėja įtampos, o JAV politika vėl tampa lemiamu veiksniu. Interviu su juo Briuselyje daugiausia sukosi apie Rusijos grasinimus, paramą Ukrainai ir Europos atsakomybę.

    Rutte, keturias kadencijas vadovavęs Nyderlandų Vyriausybei, Briuselyje seniai žinomas kaip politikas, nuo kurio skandalai tarsi „neprilimpa“. Ši reputacija, pasak apžvalgininkų, dabar praverčia ir naujame poste, kai tenka gesinti nervingumą rytiniame NATO sparne.

    Kaliningradas, Baltijos šalys ir grasinimai

    Viešojoje erdvėje aptarta Rusijos retorika, kurioje minimas Kaliningradas ir užuominos apie viso arsenalo panaudojimą, įskaitant branduolinius ginklus, jei esą būtų keliama grėsmė Rusijos teritorijai. NATO vadovas pabrėžė, kad tokių pareiškimų ignoruoti negalima, tačiau svarbiausia yra šaltas vertinimas ir atgrasymo priemonės.

    Rutte akcentavo, kad geriausias kelias mažinti įtampą yra vienas: Rusija turi nutraukti karą Ukrainoje ir liautis grasinusi branduoliniais scenarijais. Tuo pat metu jis kartojo Aljanso liniją, kad šiuo metu nėra požymių apie neišvengiamą tiesioginę ataką prieš NATO teritoriją.

    „Rusija turėtų baigti karą Ukrainoje ir nutraukti branduolinius grasinimus“, – sakė Markas Rutte.

    Rytinio sparno šalims, įskaitant Baltijos valstybes, papildomą nerimą kelia hibridinių incidentų banga Europoje: nuo sabotažo ir kibernetinių atakų iki dezinformacijos kampanijų. NATO ir atskirų valstybių institucijos tokius veiksmus vis dažniau sieja su Rusijos interesais ir siekiu kelti chaosą bei politinį spaudimą.

    Ukrainos oro gynybos dilema

    Interviu metu daug dėmesio skirta Ukrainos oro gynybai, ypač artėjant žiemai, kai atakos prieš energetikos infrastruktūrą paprastai intensyvėja. Pastaraisiais mėnesiais Ukrainai itin svarbūs „Patriot“ ir kiti modernūs kompleksai, galintys numušti balistines ir sparnuotąsias raketas.

    Klausiamas apie galimus sprendimus dėl „Patriot“ sistemų gamybos ar licencijavimo Ukrainai, Rutte konkrečių įsipareigojimų nepateikė. Tačiau NATO pozicija išlieka tokia pati: Ukrainos oro gynyba yra kritinė sritis, o didžiausias iššūkis – ne vien finansai, bet ir gamybos pajėgumai, atsargų kiekiai bei pristatymo terminai.

    Trumpas, gynybos pinigai ir ką pirks Europa

    Kalbėdamas apie JAV politiką, Rutte vengė kritikuoti prezidentą Donaldą Trumpą ir akcentavo, kad NATO turi išlaikyti Vašingtoną įsitraukusį. Jo logika paprasta: jei Aljansas bus geriau finansuojamas, o JAV išliks jo dalimi, tai bus pagrindinis sėkmės matas.

    NATO šalys jau yra sutarusios didinti gynybos finansavimą iki 5 proc. bendrojo vidaus produkto, iš kurių 3,5 proc. turėtų tekti kariniams pajėgumams. Vis dėlto vis garsiau keliama dilema, ką už tuos pinigus pirks Europa: investuoti į Europos pramonę ar didelę dalį užsakymų ir toliau nukreipti JAV gamintojams.

    Rutte tokią diskusiją vadino prabanga, tačiau gynybos ekspertai pabrėžia, kad klausimas tampa strateginis: jei JAV mažintų karinį pėdsaką Europoje ir daugiau dėmesio skirtų Indijos ir Ramiojo vandenynų regionui, Europos gebėjimas greitai pasigaminti amunicijos, oro gynybos ir logistikos priemonių taptų lemiamas.

    „Aljansas yra daug stipresnis už Rusiją. Ji negalėtų mūsų įveikti“, – sakė Markas Rutte.

    Vis dėlto NATO vadovybė pripažįsta, kad net jei konvencinis konfliktas būtų nenaudingas Maskvai, Rusija gali daryti didelę žalą ribotomis priemonėmis, ypač hibridinėje erdvėje. Todėl pagrindinė Rutte žinia – vienybė, pasirengimas ir ilgalaikės investicijos, kurios turi atgrasyti nuo bet kokios pagundos tikrinti NATO 5-ojo straipsnio ribas.

  • Masinis NATO karinių lėktuvų sujudimas virš Lenkijos: paskelbė, kas iš tiesų vyksta

    Masinis NATO karinių lėktuvų sujudimas virš Lenkijos: paskelbė, kas iš tiesų vyksta

    Rugpjūčio 18 dieną viešose skrydžių sekimo platformose buvo fiksuotas neįprastai intensyvus karinių orlaivių judėjimas virš Lenkijos, ypač šiaurės rytinėje ir centrinėje šalies dalyje. Dalis maršrutų driekėsi ir rytiniuose regionuose, o ore vienu metu matėsi keli skirtingų tipų NATO orlaiviai.

    Skrydžių duomenyse išsiskyrė oro tanklaiviai, kurie paprastai naudojami ilgesnėms misijoms užtikrinti, taip pat ankstyvojo perspėjimo ir valdymo orlaiviai. Netoli Kaliningrado srities pastebėtas ir JAV elektroninės žvalgybos orlaivis, o tai sustiprino spėliones, kad vyksta didesnio masto operacijos.

    Tačiau NATO atstovai pabrėžė, kad šis suaktyvėjimas nėra susijęs su netikėtu incidentu. Pasak NATO, tai buvo iš anksto suplanuotų pratybų dalis, koordinuota Aljanso oro komponentą valdančios struktūros, o veiksmus regione prižiūrėjo JAV pajėgos Europoje.

    „NATO yra gynybinis aljansas, o sąjungininkai nuolat tobulina savo gynybinius pajėgumus. Šiandieninė sąjungininkų veikla Baltijos regione yra vienas iš tokio požiūrio pavyzdžių“, – sakė NATO atstovas pulkininkas Martinas O’Donnellis.

    Pratybose dalyvavo kelių šalių pajėgos, įskaitant JAV, Norvegijos ir Lenkijos elementus, taip pat NATO E-3A tipo ankstyvojo perspėjimo ir oro erdvės kontrolės orlaivis. Tokie skrydžiai paprastai apima oro erdvės stebėseną, sąveiką su sausumos vienetais ir sudėtingą ryšių bei valdymo procedūrų treniravimą.

    Dėl operacinio saugumo NATO neatskleidė, kokios konkrečios užduotys buvo treniruojamos ir kodėl pasirinkta būtent tokio masto schema. Vis dėlto Aljansas nuolat rengia pratybas rytiniame flange, siekdamas patikrinti pasirengimą, suderinti šalių procedūras ir užtikrinti greitą reagavimą, jei saugumo situacija regione keistųsi.

    Karinių ekspertų vertinimu, tanklaivių ir ankstyvojo perspėjimo orlaivių aktyvumas paprastai rodo treniruojamas ilgos trukmės oro operacijas, kai itin svarbus koordinavimas ir nuolatinis situacijos vaizdas. Toks matomas intensyvumas viešose platformose taip pat yra priminimas, kad dalis karinių skrydžių gali būti nerodomi ar matomi tik iš dalies.