Tag: Kalio šaltiniai

  • Pomelas – didžiausias citrusas pasaulyje: kuo naudingas širdžiai ir kada jo vengti

    Pomelas – didžiausias citrusas pasaulyje: kuo naudingas širdžiai ir kada jo vengti

    Pomelas (Citrus maxima) laikomas didžiausiu citrusiniu vaisiumi pasaulyje – itin dideli egzemplioriai gali sverti net iki 10 kg, nors parduotuvėse dažniausiai būna gerokai mažesni.

    Iš pirmo žvilgsnio jis primena didelį greipfrutą, tačiau turi gerokai storesnę žievę ir švelnesnį skonį. Minkštimas, priklausomai nuo veislės, gali būti šviesiai geltonas, žalsvas arba rausvas, o kartumas paprastai mažesnis nei greipfruto.

    Pomelą dažniausiai rekomenduojama valgyti žalią: nulupus storą žievę, išskirsčius skiltelėmis ir pašalinus jas gaubiančias plėveles. Jis taip pat tinka salotoms, kokteiliams ar lengviems desertams.

    Šis vaisius vertinamas dėl maistinių savybių: jame daug vitamino C, yra skaidulų, kalio ir nedideli kiekiai B grupės vitaminų. Be to, pomelas yra mažai kaloringas – 100 gramų minkštimo suteikia apie 38 kilokalorijas.

    Vitamino C ir skaidulų nauda

    Pagal JAV Žemės ūkio departamento (USDA) duomenis, 100 gramų pomelo minkštimo yra apie 61 mg vitamino C. Tai reiškia, kad maždaug 150 gramų porcija gali padengti suaugusio žmogaus dienos poreikį.

    Vitaminas C svarbus imuninei sistemai, dalyvauja kolageno gamyboje (jis reikalingas ir kraujagyslių sienelėms), taip pat veikia kaip antioksidantas, padedantis apsaugoti ląsteles nuo oksidacinio streso.

    Pomelas turi ir maistinių skaidulų, kurios bendrai siejamos su palankesne mityba širdžiai bei svorio kontrolei. Vis dėlto didžiausią reikšmę turi visas mitybos modelis, o ne vienas atskiras produktas.

    Ką rodo tyrimai apie cholesterolį?

    Mokslininkų dėmesį traukia galimas pomelo poveikis kraujotakai ir širdies sveikatai, nes vaisiuje yra augalinių junginių, įskaitant antioksidacinėmis savybėmis pasižyminčius flavonoidus.

    Žurnale „Journal of Food and Drug Analysis“ publikuotame tyrime vertintas greipfrutų ir pomelų sulčių poveikis žiurkėms, kurios buvo šeriamos daug cholesterolio turinčia dieta. Tyrime stebėtas bendrojo cholesterolio, LDL („blogojo“) cholesterolio ir trigliceridų sumažėjimas, o HDL („gerojo“) cholesterolio – padidėjimas.

    Tačiau šiuos rezultatus būtina vertinti atsargiai: tyrimas atliktas su gyvūnais, todėl negalima tiesiogiai teigti, kad pomelas sukels tokį patį efektą žmonėms.

    Aišku viena – mityba, kurioje gausu daržovių, vaisių ir skaidulų, siejama su mažesne širdies ir kraujagyslių ligų rizika. Pomelas gali būti tokios mitybos dalis, bet jis nepakeičia gydymo, jei cholesterolis yra padidėjęs.

    Vaistų sąveika: kam pomelo gali netikti

    Pomelas nėra tinkamas visiems – panašiai kaip greipfrutas, jis gali turėti furanokumarinų. Šie junginiai gali veikti fermentus, susijusius su kai kurių vaistų skaidymu organizme.

    Tai aktualu, pavyzdžiui, daliai statinų, skirtų cholesterolio mažinimui, taip pat kai kuriems kitiems vaistams, vartojamiems širdies ir kraujagyslių ligoms gydyti.

    JAV Maisto ir vaistų administracija (FDA) įspėja: jei vartojant vaistus reikia vengti greipfruto, reikėtų vengti ir pomelo. Svarbu ir tai, kad net kelių valandų pertrauka tarp vaisiaus suvalgymo ir tabletės vartojimo nebūtinai užtikrina saugumą – sąveika gali išlikti ilgiau.

  • Žali ar su rudomis dėmėmis: dietologai paaiškino, kaip banano prinokimas keičia cukrų ir naudą

    Banano maistinė sudėtis keičiasi jam bręstant: mažėja krakmolo, daugėja cukrų, kinta kai kurių vitaminų kiekis. Dietologai pabrėžia, kad skirtingo prinokimo vaisiai gali būti tinkamesni skirtingiems žmonėms ir situacijoms.

    Žalias, dar kietas bananas turi daugiausia atspariojo krakmolo, o cukrų jame palyginti mažai. Atsparusis krakmolas veikia panašiai kaip skaidulos: žarnyne fermentuojamas ir gali padėti stabilesnei gliukozės kontrolei.

    „Ši stadija turi daugiausia atspariojo krakmolo ir mažiausiai cukraus, todėl kai kuriems žmonėms lengviau išvengti staigių gliukozės šuolių“, – sako dietologė Avery Zenker.

    Tokie bananai dažniau minimi kaip palankesni žmonėms, kurie siekia stabilesnės cukraus kiekio kraujyje dinamikos ar susiduria su insulino rezistencija. Vis dėlto dėl kietesnės tekstūros ir didesnio atspariojo krakmolo kiekio daliai žmonių jie gali sukelti sunkumo jausmą, ypač prieš intensyvią treniruotę.

    Kai bananas pagelsta, bet jo galiukai dar šiek tiek žalsvi, krakmolas palaipsniui virsta cukrumi. Dietologai šią stadiją vadina kompromisu: skonis saldesnis, tačiau energija dažnai apibūdinama kaip tolygesnė, o mineralų, tokių kaip kalis ir magnis, kiekis išlieka panašus.

    Visiškai geltonas bananas laikomas „piko“ stadija, kai jis lengvai suvalgomas, saldus ir patogus greitam užkandžiui. Jis dažnai rekomenduojamas prieš fizinį krūvį ar vaikams, kai reikia greitesnės energijos, tačiau žmonėms, kurie griežčiau stebi cukrų racione, verta atkreipti dėmesį į porciją.

    Rudomis dėmėmis nusėtas ar pernokęs bananas turi daugiausia cukrų ir yra lengviausiai virškinamas. Tai gali būti privalumas, kai apetitas prastas ar norisi švelnesnio, minkštesnio maisto, tačiau sergantiems diabetu ar turintiems ryškių gliukozės svyravimų tokie vaisiai gali būti mažiau palankūs.

    Dietologai taip pat atkreipia dėmesį, kad bręstant bananui gali mažėti vitamino C kiekis, nors kiti mikroelementai išlieka arba kinta nežymiai. Prinokimo stadija svarbi ne tik sveikatai, bet ir praktikai: pernokę bananai ypač tinka kepiniams ar šaldymui, kai norisi natūralaus saldumo be papildomo cukraus.

    Jei tikslas yra stabilesnė energija ir mažiau saldus skonis, verta rinktis mažiau prinokusius bananus. Jei svarbiausia patogus, greitai suvalgomas užkandis ar ingredientas desertui, praktiškesnis pasirinkimas dažniau bus geltonas arba su rudomis dėmėmis bananas.