CP v2

Tag: Kalvystė

  • Danijoje kalviai atkuria vikingų inkarą: dirba kaip prieš 1 000 metų ir atskleidžia netikėtas detales

    Danijoje kalviai atkuria vikingų inkarą: dirba kaip prieš 1 000 metų ir atskleidžia netikėtas detales

    Šiaurės Danijoje, prie Aggersborgo žiedinės tvirtovės, tarptautinė kalvių komanda ėmėsi neįprasto eksperimento: atkurti vikingų laikų inkarą taip, kaip jis galėjo būti gaminamas prieš daugiau nei 1 000 metų. Projekte dalyvauja Jungtinės Karalystės Nacionalinės kalvystės mokyklos studentai ir dėstytojai, dirbantys kartu su eksperimentinės archeologijos specialistais.

    Skirtingai nei šiuolaikinėje pramonėje, čia naudojama ne plienas, o vadinamasis kempininis geležis, išgaunama mažose krosnelėse iš geležies rūdos. Tai porėtesnė, nevienalytė žaliava, todėl kalviams tenka taikyti kitokius suvirinimo, formavimo ir sutankinimo būdus nei dirbant su moderniu metalu.

    Kaip atkuria senovinę technologiją

    Inkaro konstrukcija parinkta remiantis ankstyvųjų viduramžių inkarų tyrimais, įskaitant rentgeno analizę. Tokie tyrimai leidžia pamatyti suvirinimo siūlių vietas ir skirtingų geležies sluoksnių struktūrą, o tai padeda atkartoti senąsias metalų jungimo technikas.

    Dirbtuvėse naudojamos rankomis valdomos dumplės ir istoriniam laikotarpiui artimas kuras. Tai padeda suprasti, kokio pastovaus karščio ir ritmo reikėjo, kad metalas būtų tinkamai įkaitintas, o sujungimai išliktų tvirti net ir patiriant dideles apkrovas vandenyje.

    „Kai dirbi su tokia žaliava, supranti, kodėl vikingų meistrai pasirinko būtent tokius sprendimus ir kodėl kai kurie jų triukai buvo būtini, o ne išmonė“, – sakė technikas Ernestas Jakubauskas.

    Kodėl pasirinktas Aggersborgas

    Projektas vyksta Aggersborge, vienoje didžiausių Danijos vikingų žiedinių tvirtovių, siejamoje su karaliaus Haraldo Mėlynadančio laikais. Tvirtovė buvo pastatyta apie 980 metus ir laikoma strategiškai svarbia vieta, nes suteikė prieigą prie Limfjordo vandens kelio.

    Šis kelias jungė Baltijos ir Šiaurės jūras, todėl buvo reikšmingas tiek prekybai, tiek kariniams žygiams. Tyrėjų teigimu, būtent tokiose vietose geriausiai atsiskleidžia, kaip techniniai sprendimai, tokie kaip inkarai, prisidėjo prie vikingų jūrinės galios.

    Ką parodys eksperimentas

    Baigtą inkarą planuojama pritvirtinti prie rekonstruojamo ankstyvųjų viduramžių darbo laivo, kurio modelis paremtas Gislingės valtimi, aptikta Danijoje 1993 metais. Praktinis bandymas realiomis sąlygomis turėtų parodyti, kaip toks inkaras laikė laivą, kaip elgėsi skirtingose dugno dangose ir kokių kompromisų reikalavo ano meto medžiagos.

    Mokslininkai tikisi, kad eksperimentas suteiks daugiau aiškumo apie vikingų metalurgijos lygį ir kasdienę meistrų darbo realybę. Tokie projektai šiandien vis dažniau naudojami archeologijoje, nes leidžia patikrinti hipotezes ne tik laboratorijoje, bet ir praktikoje, atkuriant procesus nuo žaliavos iki galutinio daikto.

  • Veisiejuose baigėsi menininkų pleneras „Veisiejų pavasaris“: miestą papuoš nauji darbai

    Veisiejuose baigėsi menininkų pleneras „Veisiejų pavasaris“: miestą papuoš nauji darbai

    Veisiejuose užbaigtas tarptautinis menininkų pleneras „Veisiejų pavasaris“, savaitę sujungęs kūrybą, bendrystę ir viešųjų erdvių atnaujinimą. Šiemet į renginį atvyko kūrėjai iš skirtingų Lietuvos miestų ir Latvijos, o dalis darbų jau perkelti į miestą bei vietos įstaigas.

    Plenero uždarymas surengtas Veisiejų VESK aktų salėje, kur susitiko dalyviai, savivaldybės atstovai ir bendruomenė. Renginyje dalyvavusi merė Ausma Miškinienė pabrėžė, kad pleneras tapo vienu laukiamiausių kultūrinių įvykių krašte ir kasmet įgauna daugiau apimties.

    „Džiaugiuosi, kad „Veisiejų pavasaris“ kiekvienais metais stebina vis naujais darbais ir sukuria vertę, kuri lieka žmonėms ilgai po renginio“, – sakė Ausma Miškinienė.

    Plenero metu sukurti darbai apima kryždirbystę, medžio drožybą, kalvystę ir tapybą, o rezultatų geografija neapsiriboja vien Veisiejais. Organizatorių teigimu, daliai kūrinių prireiks daugiau laiko užbaigti, tačiau pagrindiniai akcentai jau matomi ir įsilieja į miesto kasdienybę.

    Veisiejietis Audrius Goberis atkūrė autentišką Sorakos Petroškų kaimo kryžių, tęsiant vietos sakralinio paveldo tradicijas. Liaudies meistras Juozas Videika išdrožė koplytstulpį su Šv. Agotėlės skulptūra, o kalvis Tomas Pacaitis jį papuoš metalo saulute.

    Jaunasis kūrėjas Benas Jezerskas su komanda pagamino dešimt ąžuolinių suolų, kurie papildys Veisiejų viešąsias erdves ir bus praktiškai naudojami gyventojų bei svečių. Kalviai Juozas Varnelis ir Ramūnas Šuminskas nukalė meniškus senųjų Veisiejų kapinių vartus, taip sustiprindami kapinių aplinkos estetiką ir ilgaamžiškumą.

    Vienas ryškiausių plenero akcentų – darbai, susiję su vietos sakraline erdve ir istorine atmintimi. Medžio drožėjas Artūras Zienka Veisiejų Šv. Jurgio parapijos bažnyčiai dovanoja apaštalų Petro ir Povilo skulptūras, kurios papildys bažnyčios meninį ansamblį.

    Į plenerą įsilieję Latvijos kūrėjai prisidėjo ir prie didelio formato darbų. Dailininkė Ieva Liepina kartu su Arvydu Brazdžiūnu ant bažnyčios sienos tapė Šv. Jurgį, kovojantį su slibinu – darbą, reikalaujantį kruopštumo, techninio pasirengimo ir darbo aukštyje.

    Organizatoriai pabrėžia, kad tokie plenerai regionuose vis dažniau tampa ne vien menininkų susitikimais, bet ir tvariu viešųjų erdvių stiprinimo būdu. Lietuvoje ryškėjanti tendencija – meną priartinti prie kasdienės aplinkos, kai kūriniai kuriami konkrečioms vietoms, o bendruomenė įtraukiama ne tik kaip žiūrovas, bet ir kaip proceso dalis.

    Šiemet plenero programoje atsirado ir aiškesnis ryšys su sukaktimis bei kultūrine edukacija. Kadangi Lazdijų rajone minimas Antano Žmuidzinavičiaus jubiliejus, sukurti šeši dailininko kūrinių printai, kurie papuoš savivaldybės erdves, o dailininkas Alfredas Jurevičius nutapė Antano Žmuidzinavičiaus portretą.

    Prie dovanojamų darbų prisidėjo ir kiti plenero dalyviai: Elena Griščenko Lazdijų kultūros centrui parengė Rudaminos bažnyčios vaizdinį, o tapytojai savo drobėse įamžino Lazdijų krašto gamtos motyvus. Pasak organizatorių, tai leidžia plenerui išlikti ne vien kaip renginiui, bet ir kaip augančiai kultūrinei kolekcijai.

    Plenero rengėjai dėkojo kūrėjams, rėmėjams, partneriams ir vietos bendruomenei, prisidėjusiems prie renginio logistikos ir priėmimo. Plenero akimirkas fiksavo fotografas Artūras Bėkšta, o sukurti darbai artimiausiu metu bus pristatomi ir plačiau, kviečiant gyventojus juos atrasti Veisiejų ir kitose Lazdijų rajono erdvėse.