Permės krašte, prie Kamos upės, archeologai viduramžių kapinyne aptiko neįprastą sidabrinę plokštelę su graviūra, datuojamą XI amžiaus antrąja puse arba XII amžiaus pirma puse. Radinys iškilo tiriant seniai žinomą laidojimo vietą, kur naujausi darbai buvo vykdomi buvusio sodybinio daržo teritorijoje, atidengus kelis anksčiau pažeistus kapus.
Maždaug 3 centimetrų aukščio dirbinys yra lanko formos, viršuje turi mažą skylutę, o kitoje pusėje matyti tvirtinimo žymės. Tai leidžia manyti, kad plokštelė galėjo būti siūta prie audinio ar odos ir veikti kaip aprangos detalė arba pakabukas.
Atlikus tyrimus aptikta ir nežymių aukso pėdsakų, todėl neatmetama, kad dalis paviršiaus kadaise buvo paauksuota. Tokia apdaila viduramžiais paprastai siejama su statusą pabrėžiančiais papuošalais, o pats sidabras regiono bendruomenėms buvo reikšminga ir brangi žaliava.
Graviūra, sukėlusi klausimų
Daugiausia diskusijų kelia vaizdas: plokštelėje išraižytos dvi antropomorfinės figūros, stovinčios greta. Abi dėvi plačius drabužius su V formos iškirpte, o jų galvos pavaizduotos didelės, migdolo formos.
Vienos figūros galva išsiskiria neįprastu, į viršų smailėjančiu kontūru, dėl kurio radinys ir sulaukė palyginimų su ateivių vaizdiniais. Tačiau archeologai pabrėžia, kad tai greičiau gali būti galvos apdangalas, ritualinės aprangos elementas arba simbolinis būdas išskirti konkretų personažą.
„Šiuo metu nėra pagrindo teigti, kad vaizduojama „ateivio“ figūra, tačiau išraiškinga galvos forma tikrai leidžia kelti kelias lygiavertes interpretacijas“, – teigia tyrėjų pateikiamos išvados.
Ką rodo meistro darbas
Po pagrindine graviūra aptikti ankstesnio eskizo pėdsakai rodo, kad amatininkas kompoziciją iš pradžių nusibraižė, o tik vėliau raižė sidabre. Toks kūrybinio proceso „pėdsakas“ archeologiniuose radiniuose sutinkamas retai ir padeda tiksliau vertinti to meto dirbtuvių darbo praktiką.
Ne mažiau svarbios ir radinio aplinkybės: plokštelė rasta netoli vieno palaidojimo, bet dėl anksčiau suardyto kapo nėra tikrumo, kad ji priklausė būtent tam žmogui. Vis dėlto tyrėjai neatmeta, kad dirbinys galėjo būti panaudotas laidojimo ceremonijoje, pavyzdžiui, prisiūtas prie drobulės ar specialaus apdangalo.
Regionas, gyvenęs prekybos ritmu
Datavimas sutampa su laikotarpiu, kai Volgos ir Kamos baseinuose intensyvėjo prekybiniai ir kultūriniai ryšiai, o upių keliai veikė kaip pagrindinės komunikacijos arterijos. Šiose teritorijose gyvenusios ugrofinų bendruomenės palaikė kontaktus su Volgos Bulgarija, kuri buvo vienas svarbiausių Rytų Europos prekybos centrų.
Pagal stilių ir metalo apdirbimo techniką labiau tikėtina, kad plokštelė pagaminta vietinėse Kamos regiono dirbtuvėse, o ne atgabenta iš tolimų kraštų. Tai sustiprina išvadą, kad vietos amatininkystė buvo aukšto lygio, o bendruomenės nebuvo izoliuotos nuo platesnių ekonominių ir meninių tendencijų.