Tyrimas Kembridžo apylinkėse
Dvejus metus trukęs Anglia Ruskin University tyrimas parodė, kad didesnis bičių medunešių tankis gali mažinti kitų apdulkintojų gausą ir didinti konkurenciją dėl žiedų. Rezultatai paskelbti mokslo žurnale „Ecological Entomology“.
Mokslininkai stebėjo penkias vietas Kembridže ir jo apylinkėse, esančias iki 300 metrų nuo žinomų bičių medunešių kolonijų. Dėmesys sutelktas į vabzdžius, besimaitinančius gervuogių ir paprastųjų gebenių žieduose.
Kas vyko ant žiedų?
Stebėjimas truko 93 valandas, o kiekviena situacija buvo fiksuojama kaip konkurencinė, kai vienas apdulkintojas sutrikdo kito priėjimą prie žiedo arba jį visiškai blokuoja. Tokiais atvejais buvo vertinama, kas laimi prieigą prie maisto šaltinio.
Tyrėjai nustatė, kad bičių medunešių gausa siejosi ir su dažnesniais susidūrimais, ir su mažesniu kitų apdulkintojų skaičiumi. Susidūrimuose dėl gėlių bitės medunešės dažniau išeidavo nugalėtojomis.
Gervuogėse bičių medunešių buvimas buvo susijęs su maždaug 14 proc. mažesniu kamanių gausumu. Gebenėse didesnė bičių medunešių gausa siejosi su mažesniu vienišių bičių ir žiedmusių skaičiumi.
Tyrimas taip pat parodė, kad bitės medunešės neretai pačios inicijuodavo agresyvius veiksmus, siekdamos išstumti kitus vabzdžius. Dalis apdulkintojų tokių bičių tiesiog vengdavo, o tai dar labiau ribodavo jų galimybes pasiekti nektarą ir žiedadulkes.
Klimato šilimas gali paaštrinti konkurenciją
Pasak tyrėjų, šiltesni laikotarpiai buvo susiję su didesniu konkurencinių sąveikų skaičiumi. Vienas galimų paaiškinimų – karščio stresas, dėl kurio žiedai gali išskirti mažiau nektaro, o riboti ištekliai didina trintį tarp rūšių.
Mokslininkai primena, kad skirtingi apdulkintojai nevienodai reaguoja į temperatūrą: vėsesnės sąlygos gali palankiau veikti kamanes ir žiedmuses, o bičių medunešių aktyvumas šilumoje paprastai didėja. Dėl to karštesnėmis dienomis jų konkurencinis pranašumas gali stiprėti.
Tyrime išskirtas ir įdomus atvejis – gebeninė bitė, nevietinė, vieniša rūšis, Jungtinėje Karalystėje pirmą kartą užfiksuota 2001 metais. Būtent ji buvo vienintelė, kuri konfliktuodavo su bitėmis medunešėmis ir kai kuriais atvejais sėkmingiau apgindavo maitinimosi vietas.
„Matėme, kad daugumą susidūrimų dėl maisto pradėdavo bitės medunešės, jos ir dažniau laimėdavo, todėl kitiems apdulkintojams likdavo mažiau galimybių“, – sakė tyrimo autorė Victoria Buckle.
„Netikėta išimtis buvo gebeninė bitė – jos elgesys rodo, kad ši rūšis gali veiksmingai atsilaikyti tiesioginiuose susidūrimuose“, – pridūrė ji.
Mokslininkai pabrėžia, kad tyrimo tikslas nėra atgrasyti nuo bitininkystės. Anot jų, praktinė užduotis – geriau suprasti, kaip didėjantis avilių tankis, urbanizacija ir klimato kaita gali paveikti laukinių apdulkintojų išlikimą, o kartu ir ekosistemų stabilumą.
