Kaip atpažinti pertręšimą?
Pertręštos petunijos dažnai auga labai vešliai, bet žydi menkai: formuoja daug ūglių ir tamsiai žalių lapų, o žiedpumpurių mažėja. Taip dažniausiai nutinka, kai naudojama per daug universalių trąšų arba vyrauja azotas, skatinantis lapiją, o ne žydėjimą.
Kitas aiškus signalas – vadinamasis trąšų nudeginimas, kai lapų kraštai gelsta, ruduoja arba džiūsta, o vėliau lapai ima kristi. Tai susiję su substrato druskingumo didėjimu: šaknims tampa sunku pasisavinti vandenį, net jei žemė atrodo drėgna, todėl augalas patiria fiziologinę sausrą.
Ilgiau užsitęsęs pertręšimas silpnina augalo audinius, todėl petunijos tampa jautresnės ligoms, kenkėjams ir mechaniniams pažeidimams. Kraštutiniais atvejais, ypač vazonuose, pažeidžiama šaknų sistema ir augalas gali nunykti.
Pirmoji pagalba petunijoms
Pirmas žingsnis – nedelsiant sustabdyti tręšimą ir įvertinti situaciją: ar augalas auga vazone, ar grunte. Vazonuose problema pasireiškia greičiau, nes druskos kaupiasi ribotame substrato kiekyje.
Jei petunija auga vazone, pravartu nuimti viršutinį substrato sluoksnį ir augalą pastatyti ten, kur vanduo galėtų laisvai išbėgti per drenažo angas. Tuomet žemę reikėtų gausiai praplauti vandeniu taip, kad jis kelis kartus pertekėtų per vazoną, stengiantis nešlapinti lapų ir žiedų.
Jei petunijos auga grunte, viršutinio dirvos sluoksnio paprastai nuimti nereikia. Tokiu atveju padeda kelių minučių praplovimas švelnia vandens srove, kad perteklinės druskos būtų išplautos giliau, o šaknų zona pamažu stabilizuotųsi.
Praėjus maždaug 3 dienoms, verta pašalinti stipriai pažeistus, pageltusius ar deformuotus lapus ir ūglių dalis. Jei būklė negerėja, o augalas akivaizdžiai silpsta, saugiausia išeitis – persodinti į šviežią, lengvą substratą su gera drenažo struktūra.
Kada vėl tręšti ir kaip nebekartoti klaidos?
Po pertręšimo petunijoms reikia laiko atsigauti, todėl trąšas geriau kuriam laikui atidėti. Jei buvo naudota žemė su ilgai veikiančiomis trąšomis, tręšimą paprastai verta pristabdyti 3–4 savaitėms, o jei sodinta į įprastą universalią žemę – 1–2 savaitėms.
Atsinaujinus tręšimui, dažnai pakanka retesnio ritmo, pavyzdžiui, kas 2–3 savaites, stebint augalo reakciją. Norint skatinti žydėjimą, verta rinktis trąšas žydintiems augalams, kuriose daugiau fosforo ir kalio, o azotas nėra dominuojantis.
Svarbiausia taisyklė – trąšas naudoti tik pagal gamintojo normas ir netręšti į sausą substratą. Trąšas saugiau pilti ant iš anksto sudrėkintos žemės, nes taip sumažėja šaknų pažeidimo ir druskingumo šoko rizika.
„Trąšas visada naudokite ant drėgnos, iš anksto palaistytos žemės – taip sumažinsite šaknų nudeginimo riziką“, – pabrėžia sodininkystės specialistai.