Taupydami šildymą daugelis namuose renkasi storesnį megztinį, šiltas kojines ar pledą, o radiatorių atsuka mažiau. Tačiau ilgas buvimas atvėsusiame būste organizmui nėra neutralus – ypač vyresniame amžiuje.
Atšalus kūnui, arčiau odos esantys kraujagyslių tinklai susitraukia, kad būtų mažiau prarandama šilumos. Tai natūralus apsauginis mechanizmas, bet jis gali prisidėti prie kraujospūdžio didėjimo.
Problema ta, kad padidėjęs kraujospūdis ne visada sukelia aiškius simptomus. Žmogus gali ilgai būti vėsiame kambaryje net neįtardamas, kad organizmas į žemą temperatūrą reaguoja ne tik diskomfortu.
Didesnio atsargumo turėtų laikytis žmonės, turintys hipertenziją ar širdies ligų. Jiems net ir nedideli pokyčiai, ypač jei šaltis veikia ilgai, gali turėti svarbią reikšmę.
Kokia temperatūra laikoma saugia
Britų nacionalinė sveikatos tarnyba (NHS) nurodo, kad reguliariai naudojamuose kambariuose, pavyzdžiui, miegamajame ar svetainėje, rekomenduojama palaikyti bent 18 laipsnių Celsijaus. Panašiai teigia ir Pasaulio sveikatos organizacija (PSO), šią ribą laikydama protingu minimumu šaltuoju metų laiku.
Vis dėlto vyresniems žmonėms 18 laipsnių gali ir nepakakti. Senstant prastėja organizmo gebėjimas reguliuoti temperatūrą, o lėtinės ligos dažnai didina jautrumą šalčiui – todėl PSO pabrėžia, kad senjorams gali reikėti šiltesnių patalpų.
Lenkijos valstybinė sanitarinė inspekcija yra nurodžiusi, kad kambariuose, kuriuose senjorai praleidžia daugiausia laiko, optimali temperatūra siekia apie 22 laipsnius Celsijaus. Miegamajame gali būti kiek vėsiau – apie 18 laipsnių.
Tai nereiškia, kad temperatūrai nukritus iki 17 laipsnių sveikatai iškart kyla grėsmė. Svarbu, kiek laiko būnama vėsoje, koks yra fizinis aktyvumas ir bendra žmogaus sveikatos būklė.
Ką rodo tyrimai apie kraujospūdį
Ryšį tarp temperatūros namuose ir kraujospūdžio rodo ir moksliniai tyrimai. 2019 metais „Journal of Hypertension“ publikuotoje analizėje buvo panaudoti 4 659 suaugusių Anglijos gyventojų duomenys.
Tyrėjai nustatė, kad kiekvienas vienu laipsniu Celsijaus žemesnis kambario temperatūros rodiklis buvo siejamas su vidutiniškai 0,48 mmHg didesniu sistoliniu ir 0,45 mmHg didesniu diastoliniu kraujospūdžiu. Ryšys buvo ryškesnis tarp žmonių, kurie nesportavo ar nejudėjo reguliariai.
Nors skirtumai gali atrodyti nedideli, jie gali būti reikšmingi tiems, kurie jau turi hipertenziją. Vis dėlto autoriai pabrėžė, kad tyrimas buvo stebimasis, todėl jis neįrodo, jog vien temperatūros sumažinimas tiesiogiai sukelia kraujospūdžio augimą.
Kaip taupyti šildymą nepakenkiant
Tinkama temperatūra nebūtinai reiškia, kad visą parą reikia šildyti visą būstą. Praktiškiau pirmiausia pasirūpinti tomis patalpomis, kuriose praleidžiama daugiausia laiko.
Padėti gali paprasti sprendimai: sandarinti langus, uždaryti duris į šaltesnius kambarius, rengtis keliais drabužių sluoksniais. Taip pat verta reguliariai atsistoti ir pajudėti – aktyvumas padeda palaikyti šilumą.
Kartu nereikėtų atsisakyti vėdinimo. Nyderlandų visuomenės sveikatos institucija GGD Leefomgeving perspėja, kad ilgai palaikant žemesnę nei 15 laipsnių temperatūrą gali kauptis drėgmė ir rastis pelėsis, o tai gali paaštrinti kvėpavimo sistemos negalavimus.
Žmonėms, turintiems padidėjusį kraujospūdį, šaltuoju sezonu ypač svarbu reguliariai jį pasimatuoti. Jei rodikliai tampa neįprasti ar pastebimai kyla, verta pasitarti su gydytoju.
Taupymas šildant turi ribas: ypač po 65-erių tinkama temperatūra namuose yra ne vien komforto, bet ir sveikatos apsaugos klausimas.