CP v2

Tag: Kampalas

  • PSO skelbia tarptautinę ekstremalią situaciją dėl Ebolos protrūkio: rizika auga Kongo DR ir Ugandoje

    Pasaulio sveikatos organizacija paskelbė tarptautinę ekstremalią situaciją dėl Ebolos protrūkio Kongo Demokratinėje Respublikoje ir Ugandoje. PSO pabrėžė, kad rizika kaimyninėms šalims išlieka didelė, o fiksuoti atvejai už pirminio židinio ribų rodo galimą plitimą per sienas.

    Organizacijos vertinimu, situacija laikoma ekstremalia ir dėl to, kad protrūkį sukėlė Bundibugijo atmaina. Skirtingai nei Ebolos Zairo atmainos atvejais, šiai atmainai nėra patvirtintų specifinių gydymo metodų ar vakcinų, skirtų būtent jai.

    PSO duomenimis, Kongo DR Iturio provincijoje keliuose sveikatos priežiūros rajonuose registruota dešimtys mirties atvejų, taip pat patvirtinti laboratoriniai susirgimai ir šimtai įtariamų atvejų. Kongo DR sveikatos institucijos taip pat pranešė apie reikšmingą mirčių skaičių per šį protrūkį šalies rytuose.

    Ugandos sostinėje Kampaloje nustatyti du tarpusavyje nesusiję laboratoriniu tyrimu patvirtinti atvejai žmonėms, atvykusiems iš Kongo DR, vienas jų baigėsi mirtimi. Be to, Kongo DR sostinėje Kinšasoje patvirtintas atvejis asmeniui, grįžusiam iš Iturio.

    PSO ragina šalis aktyvuoti nacionalinius ekstremalių situacijų valdymo mechanizmus, stiprinti sienų kontrolės priemones ir taikyti sveikatos patikrą kertant sieną. Taip pat rekomenduojama vykdyti patikras pagrindiniuose vidaus keliuose, kuriais juda žmonės ir kroviniai.

    Ebola plinta per tiesioginį kontaktą su užsikrėtusio žmogaus kūno skysčiais, užterštais paviršiais ar medžiagomis, taip pat kontaktuojant su mirusiųjų kūnais. Liga dažnai pasireiškia karščiavimu, kūno skausmais, vėmimu ir viduriavimu, o daliai pacientų gali išsivystyti sunkios komplikacijos.

    „Asmenys, kurie turėjo kontaktą su Bundibugijo virusu sergančiais žmonėmis arba patys susirgo, neturėtų vykti į užsienį, išskyrus medicininės evakuacijos atvejus“, – teigė PSO.

    PSO pabrėžia, kad nors situacija neatitinka pandeminės ekstremalios situacijos kriterijų, šalių, besiribojančių su Kongo DR, rizika vertinama kaip aukšta. Tolimesnė eiga priklausys nuo to, kaip greitai bus nutrauktos perdavimo grandinės, sustiprinta infekcijų kontrolė gydymo įstaigose ir užtikrinta kontaktų paieška.

  • Ebolos protrūkis Kongo DR plinta į Ugandą: PSO šaukia skubų posėdį dėl plitimo rizikos

    Ebolos protrūkis Kongo DR plinta į Ugandą: PSO šaukia skubų posėdį dėl plitimo rizikos

    PSO vertina tarptautinę grėsmę

    Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) ekstremalių situacijų komitetas renkasi aptarti naujo Ebolos protrūkio Kongo Demokratinėje Respublikoje ir jo plitimo rizikos regione. Komitetas turėtų pateikti rekomendacijas dėl laikinų priemonių, skirtų suvaldyti situaciją ir mažinti mirčių skaičių.

    Kongo DR institucijos skelbia, kad protrūkio epicentre – rytinėje Iturio provincijoje – fiksuota mažiausiai 500 susirgimų ir 131 mirtis. Apie du atvejus, įskaitant vieną mirtį, pranešė ir kaimyninė Uganda – užsikrėtusieji keliavo iš Kongo DR.

    „Tai paskelbiau vadovaudamasis Tarptautinių sveikatos taisyklių 12 straipsniu, pasitaręs su abiejų šalių sveikatos ministrais ir dėl to, kad labai nerimauju dėl epidemijos masto ir plitimo greičio“, – sakė PSO generalinis direktorius Tedrosas Adhanomas Ghebreyesusas.

    PSO pažymi kelis veiksnius, didinančius tolesnio plitimo tikimybę: be patvirtintų atvejų yra daug įtariamų susirgimų ir mirčių, o realūs skaičiai gali keistis stiprinant stebėseną, kontaktų atsekimą ir laboratorinius tyrimus. Organizacija taip pat atkreipia dėmesį į atvejus tankiai apgyvendintose teritorijose, įskaitant Kampalą ir Gomą, bei į sveikatos priežiūros darbuotojų mirtis, kas gali rodyti užsikrėtimą gydymo įstaigose.

    Kas apsunkina atsaką?

    Šįkart protrūkį sieja su rečiau pasitaikančiu Bundibugyo Ebolos virusu. Tai apsunkina reagavimą, nes nėra plačiai prieinamų, konkrečiai šiai atmainai patvirtintų vakcinų ar specifinių gydymo priemonių, todėl didžiausias dėmesys tenka klasikinėms infekcijų kontrolės priemonėms.

    Ebola plinta per artimą kontaktą su sergančio ar mirusio žmogaus kūno skysčiais, tokiais kaip kraujas, prakaitas, išmatos ar vėmalai. Didžiausia rizika tenka šeimos nariams, slaugantiems ligonius, ir medicinos personalui, jei nėra tinkamos apsaugos bei infekcijų prevencijos procedūrų.

    „Jei nėra vakcinos, šalys vis tiek turi daug priemonių sustabdyti plitimą ir gelbėti gyvybes, įskaitant rizikos komunikaciją ir bendruomenių įtraukimą“, – sakė Tedrosas Adhanomas Ghebreyesusas.

    Kodėl svarbus greitas nustatymas?

    Afrikos ligų kontrolės ir prevencijos centrai pabrėžia, kad pavėluotas protrūkio atpažinimas galėjo suteikti virusui laiko išplisti. Nurodoma, jog protrūkis prasidėjo balandį, o pirminis užsikrėtimo šaltinis dar nėra aiškus, todėl tikrasis išplitimo mastas gali paaiškėti tik plečiant tyrimus vietoje.

    Pagal pateikiamą informaciją, ankstyviausias žinomas įtariamas atvejis – 59 metų vyras, kuriam simptomai pasireiškė balandžio 24 dieną, o balandžio 27 dieną jis mirė ligoninėje Ituryje. Afrikos ligų kontrolės ir prevencijos centrai taip pat skelbia, kad iki pirmųjų pranešimų apie protrūkį viešojoje erdvėje gegužės 5 dieną jau buvo užfiksuota 50 mirčių.

    PSO teigia, kad šiuo metu situacija neatitinka pandeminės ekstremaliosios padėties kriterijų, kaip buvo COVID-19 atveju. Organizacija taip pat ragina nesiimti skuboto tarptautinių sienų uždarymo, o koncentruotis į stebėseną, rizikos vertinimą, infekcijų kontrolę gydymo įstaigose ir gyventojų informavimą.