CP v2

Tag: Kampinoso nacionalinis parkas

  • Wełnianka Kampinoso girioje: kur ieškoti baltų „vatos“ peizažų ir kada jie įspūdingiausi

    Wełnianka Kampinoso girioje: kur ieškoti baltų „vatos“ peizažų ir kada jie įspūdingiausi

    Kur Kampinoso girioje ieškoti

    Viena įspūdingiausių vietų Mazovijoje, kur pavasarį sužimba baltos „vatos“ vaizdais, yra Długie Bagno durpynas Kampinoso nacionaliniame parke. Čia gausiai auga wełnianka (Eriophorum) – viksvinių šeimos augalas, po žydėjimo subrandinantis purius, baltus vaisynus.

    Długie Bagno yra aukštapelkė, kurią maitina tik krituliai, todėl vanduo joje paprastai būna rūgštus, o maisto medžiagų – mažai. Daugeliui augalų tai sudėtingos sąlygos, tačiau wełniankai toks durpynas yra ypač palankus, todėl ji čia sudaro plačius sąžalynus.

    Ši vieta yra rytinėje Kampinoso parko dalyje, o iki jos patogiausia privažiuoti vadinamuoju Palmyrų keliu iš šiaurės. Į durpyną taip pat galima ateiti iš pietų nuo Truskaw apylinkių bei pasiekti pėsčiųjų maršrutais, vedančiais per parko teritoriją.

    Kada balti vaizdai ryškiausi

    Wełnianka pradeda žydėti jau balandį, tačiau didžiausią įspūdį palieka ne žiedai, o vėlesnis etapas. Gegužę, kai augalas peržydi, ima formuotis balti, purūs vaisynai, kurie ir sukuria „vatos“ kilimo efektą.

    Palankiomis sąlygomis šis vaizdas gali išsilaikyti iki birželio, ypač jei durpynas išlieka pakankamai drėgnas. Fotografams ir gamtos mėgėjams svarbios ir oro sąlygos: švelni rytinė šviesa bei lengvas vėjas gali paversti baltus kuokštelius banguojančiu, „judančiu“ peizažu.

    Verta prisiminti, kad tai natūrali, nuo metų eigos priklausoma gamtos „dekoracija“. Jei pavasaris būna neįprastai sausas arba vandens lygis durpyne krinta, augalų sąžalynai gali atrodyti kuklesni, o efektas – trumpesnis.

    Kodėl augalas nyksta ir kuo svarbios pelkės

    Nors wełnianka aptinkama daugelyje Lenkijos regionų, jos buveinių pasiskirstymas netolygus. Ilgalaikėje perspektyvoje augalui kenkia pelkių mažėjimas, buveinių fragmentacija ir hidrologinio režimo pokyčiai, kai teritorijos nusausinamos arba praranda natūralų vandens balansą.

    Aukštapelkės ir kiti durpynai yra jautrios ekosistemos, kurios svarbios ne tik retoms rūšims, bet ir anglies kaupimui bei vandens reguliavimui kraštovaizdyje. Todėl tokiose vietose ypač aktualus atsakingas lankymas: judėjimas tik leistinais takais padeda nepažeisti samanų dangos ir trapios pelkės struktūros.

    Pačios wełniankos išvaizda apgaulingai švelni, tačiau jos augavietės yra sudėtingos ir lengvai pažeidžiamos. Dėl to planuojant išvyką verta pasidomėti parko taisyklėmis, o gamtą stebėti iš saugaus atstumo, kad įspūdingas baltas peizažas išliktų ir kitais metais.

  • Uždrausta kūrenti ugnį populiariame parke: grilio nebus iki gegužės 14 dienos

    Uždrausta kūrenti ugnį populiariame parke: grilio nebus iki gegužės 14 dienos

    Kampinoso nacionaliniame parke Lenkijoje įvestas laikinas draudimas naudoti atvirą ugnį dėl itin didelio gaisrų pavojaus. Parko administracija nurodo, kad miško paklotės drėgnumas yra mažesnis nei 10 proc., o kritulių, kurie galėtų greitai pagerinti situaciją, kol kas neprognozuojama.

    Draudimas galioja iki gegužės 14 dienos, tačiau, jei sausringi orai tęsis, jis gali būti pratęstas. Tai reiškia, kad parko teritorijoje negalima kurti laužų, naudoti grilių, dujinių viryklių, fakelų ir kitų šaltinių, galinčių sukelti gaisrą.

    Parkas atviras, bet taisyklės griežtesnės

    Parkas lankytojams neuždaromas, todėl turistai ir toliau gali vaikščioti maršrutais bei naudotis poilsiui pritaikytomis erdvėmis. Vis dėlto renginiai ir susibūrimai turi vykti be laužų ir grilių, o lankytojai raginami ypač atsargiai elgtis su bet kokiais degiais daiktais.

    Administracija taip pat praneša, kad rezervacijų mokesčiai nesikeičia, tačiau rezervaciją galima atšaukti sistemoje iki renginio datos. Tokiu atveju sumokėtos įmokos grąžinamos.

    Gaisrų rizika auga ir kituose regionuose

    Apie padidėjusią gaisrų grėsmę įspėja ir Bieščadų nacionalinis parkas, ypač aukštesnėse kalnų vietose. Dėl užsitęsusios sausros augalija ten išdžiūvusi, todėl net menka kibirkštis gali sukelti greitai plintantį gaisrą, o parkas stiprina patruliavimą.

    Tuo metu Rostočės nacionalinis parkas po gaisro Solskos girioje laikinai apribojo patekimą į miško teritorijas. Pranešama, kad gaisras Biłgorajaus apskrityje apėmė apie 300 hektarų, o gesinimo metu sudužo gaisrinis lėktuvas „Dromader“ ir žuvo jo pilotas.

    Kodėl tokie draudimai įvedami vis dažniau?

    Miškų ir parkų administracijos pabrėžia, kad sausrų periodai ir aukšta temperatūra vis dažniau lemia situacijas, kai gaisrų rizika tampa kritinė. Tokiais atvejais laikini draudimai yra viena efektyviausių priemonių sumažinti žmogaus veiklos sukeltų gaisrų tikimybę, nes didelė dalis incidentų prasideda nuo neatsargiai panaudotos ugnies.

    Specialistai primena, kad net ir be atviros liepsnos pavojų gali kelti įkaitę paviršiai, nuorūkos ar netinkamai išmestos anglys. Todėl lankytojams rekomenduojama sekti parko pranešimus ir laikytis visų laikinų ribojimų, net jei jie trumpam keičia planus gamtoje.