Tag: Kanabinoidai

  • Sibiro kape aptiko seniausius įrodymus: prieš 2 800 metų žmonės vartojo kanapes

    Pietų Sibire, daugiau nei 2 800 metų senumo kapavietėje, mokslininkai aptiko tai, kas gali būti ankstyviausias tiesioginis įrodymas, jog žmonės vartojo kanapes dėl jų psichoaktyvaus poveikio.

    Tyrėjai žmogaus plaukuose rado cheminių pėdsakų, siejamų su tetrahidrokanabinoliu (THC), o netoliese aptiko ir gausybę kanapių sėklų bei fragmentų. Apie šiuos rezultatus skelbia „ZME Science“.

    Radinių kontekstas rodo, kad kanapės čia greičiausiai buvo ne pramoga, o ritualų dalis – susijusi su laidotuvėmis, dvasingumu ir apeigomis. Kapavietėje fiksuotos ir sudėtingos aukojimo tradicijos, tarp jų – paaukotų arklių liekanos.

    Vis dėlto tyrėjai pabrėžia, kad nors duomenų vis daugėja, dalis interpretacijų išlieka atsargios: ne visi specialistai sutinka, kad plaukų analizė būtinai reiškia sąmoningą kanapių vartojimą.

    Kas rasta Tunnug 1 pilkapyje

    Atradinys padarytas Tunnug 1 pilkapyje Ujukų slėnyje – vietovėje, kuri kartais vadinama Sibiro „Karalių slėniu“. Manoma, kad šis monumentalus laidojimo kompleksas įrengtas maždaug aštuntojo amžiaus prieš mūsų erą pradžioje.

    Kasinėjimų metu aptiktos medinės laidojimo kameros, rąstiniai karstai ir daug arklių liekanų. Tarp kelių palaidojimų rasta šimtai smulkių kanapių sėklų, o radiokarboninis datavimas leidžia jas sieti su laikotarpiu prieš maždaug 2 800 metų.

    Vien sėklos dar nereiškia, kad žmonės kanapes vartojo būtent dėl psichoaktyvaus poveikio – augalas galėjo būti naudojamas ir dėl pluošto ar maistinių sėklų. Lūžį, pasak tyrėjų, suteikė išlikę žmogaus plaukai.

    Plaukuose – kanabinoidų pėdsakai

    Analizuodami gerai išsilaikiusius plaukų mėginius masių spektrometrija, mokslininkai aptiko kanabinolį (CBN). Ši medžiaga susidaro, kai THC oksiduojasi ir skyla, todėl laikoma netiesioginiu psichoaktyvių kanapių vartojimo rodikliu.

    Tyrėjai taip pat fiksavo silpnesnius cheminius signalus, atitinkančius patį THC. Jų teigimu, kanapių liekanų buvimas kapavietėje ir kanabinoidų pėdsakai žmogaus plaukuose kartu sudaro neįprastai stiprų senovinės sąveikos su šiuo augalu įrodymų rinkinį.

    Vis dėlto dalis ekspertų ragina neskubėti su išvadomis. Pavyzdžiui, teismo toksikologas Volkeris Auwärteris yra suabejojęs, ar tyrimas pakankamai tvirtas, nes kanabinoidai ant plaukų galėjo patekti ir iš išorės – nebūtinai vartojant.

    Kiti mokslininkai, tarp jų archeologė Elisa Guerra Doce, laikosi priešingos pozicijos: jos vertinimu, duomenys labiau rodo, kad kanapės buvo ne tik padėtos kaip įkapės, bet ir realiai vartotos apeigų dalyvių.

    Ritualai, aukojimai ir senovės liudijimai

    Tunnug 1 nebuvo paprastos kapinės. Ankstesniame 2024 metų archeologiniame tyrime šiame komplekse aprašytos mažiausiai 18 arklių liekanos ir vienas žmogaus palaikų kontekstas, siejamas su aukojimu; vėlesni kasinėjimai atskleidė daugiau arklių kaulų ir išblaškytų žmogaus kaulų.

    Tyrėjai neatmeta, kad kai kurios ceremonijos galėjo apimti ir žmonių aukas, tačiau tiesioginių įrodymų tam trūksta. Buvo iškelta ir hipotezė, kad kanapės galėjo būti naudojamos aukojamiems asmenims nuraminti, bet tai kol kas vertinama kaip spekuliacija.

    Aiškesnė atrodo kita interpretacija: kanapės galėjo būti smilkalų forma, padėti maskuoti irimo kvapus arba sustiprinti religinę patirtį laidotuvių metu. Istoriniai šaltiniai taip pat mini panašias tradicijas vėlesniais laikotarpiais.

    Pavyzdžiui, penktajame amžiuje prieš mūsų erą graikų istorikas Herodotas aprašė paprotį, kai po laidotuvių žmonės esą metė kanapes ant įkaitintų akmenų ir įkvėpė garų. Iki šiol istorikai ginčijosi, kiek tiesmukai tai reikėtų suprasti, tačiau archeologiniai radiniai leidžia manyti, kad tokios praktikos Eurazijos stepėse iš tiesų galėjo būti paplitusios.

    Naujas radinys iš Pietų Sibiro šią archeologinę laiko juostą pastumia dar maždaug 300 metų atgal, palyginti su ankstesniais įrodymais, susijusiais su kanapių deginimu laidotuvių kontekste. Tyrimas publikuotas mokslo žurnale „Science“.

  • Kanapės lieknina? Naujas tyrimas su pelėmis atskleidė netikėtą ryšį su diabetu

    Kanapės lieknina? Naujas tyrimas su pelėmis atskleidė netikėtą ryšį su diabetu

    Kanapės ir jų junginiai pastaraisiais metais sulaukia vis daugiau mokslininkų dėmesio, ypač ten, kur švelninami reguliavimo ribojimai. Vis dėlto visuomenėje įsišaknijęs įsitikinimas apie vadinamąjį alkio jausmo sužadinimą ilgai kėlė klausimą, kaip kanapės gali sietis su mažesniu kūno svoriu.

    Kalifornijos universiteto Riversaido mokslininkai naujame eksperimente su pelėmis pabandė paaiškinti šį paradoksą. Jie nutukusias suaugusias peles 30 dienų veikiant Vakarų tipo racionu gydė arba grynu THC, arba viso augalo ekstraktu, kuriame THC kiekis buvo toks pats.

    Ką parodė bandymai su pelėmis

    Pelės buvo šeriamos riebalų ir cukraus gausia dieta 60 dienų, o gydymas pradėtas po 30 dienų. Abiejose grupėse, gavusiose THC arba ekstraktą, fiksuotas kūno masės mažėjimas, kai tuo metu negydytos pelės ir toliau priaugo svorio.

    Tyrėjai taip pat nustatė, kad gydytų pelių riebalinė masė eksperimento pabaigoje buvo mažesnė, nors suvartojamo maisto kiekis reikšmingai nesiskyrė. Tai leidžia manyti, kad pokyčius galėjo lemti ne vien apetito svyravimai, o metaboliniai mechanizmai.

    Svarbiausias skirtumas paaiškėjo vertinant gliukozės apykaitą: reikšmingesni metaboliniai pagerėjimai, įskaitant geresnę gliukozės toleranciją, buvo stebimi tik viso augalo ekstrakto grupėje. Vien THC tokio efekto nesukėlė.

    THC ne vienintelis veiksnys

    „Tai rodo, kad vien THC nepaaiškina metabolinės naudos, kuri kai kada siejama su kanapių vartojimu“, – sakė biomedicinos mokslininkas Nicholas DiPatrizio, vadovaujantis Kanabinoidų tyrimų centrui.

    „Panašu, kad kiti augalo junginiai gali atlikti kritinį vaidmenį“, – pridūrė jis.

    Mokslininkų vertinimu, kanapėse yra šimtai fitocheminių junginių, įskaitant skirtingus kanabinoidus, terpenus ir flavonoidus, kurie gali veikti kartu. Dėl šios priežasties vienos molekulės išskyrimas ne visada atspindi realų viso augalo ekstrakto poveikį.

    Kodėl išvadų negalima perkelti žmonėms

    Tyrimas atliktas su gyvūnais, todėl jo išvadų tiesiogiai taikyti žmonėms negalima. Pats N. DiPatrizio pabrėžė, kad tai nėra rekomendacija kanapes naudoti svoriui ar diabetui valdyti, nes klinikinių įrodymų, patvirtinančių tokį taikymą, šiuo metu nepakanka.

    Ekspertai taip pat atkreipia dėmesį, kad kanapių poveikis gali skirtis priklausomai nuo amžiaus, vartojimo trukmės, dozės ir cheminės sudėties. Kai kurie darbai su gyvūnais rodo, jog ankstyvas poveikis gali būti siejamas su nepalankiais vystymosi rodikliais, todėl rizikos ir naudos balansas išlieka esminis klausimas.

    Tyrimas publikuotas mokslo žurnale The Journal of Physiology. Autoriai teigia, kad ateities darbams bus svarbu tiksliau atskirti, kurie kanapių junginiai ir kokiais biologiniais keliais gali veikti gliukozės apykaitą bei riebalų kaupimą.

  • Major Lancet review questions medicinal cannabis for anxiety and PTSD as trial evidence falls short

    Major Lancet review questions medicinal cannabis for anxiety and PTSD as trial evidence falls short

    A large review in The Lancet concludes there is no convincing evidence that medicinal cannabis improves symptoms of anxiety, depression or post-traumatic stress disorder. Researchers say the balance of data from randomized trials does not support routine prescribing for these mental health conditions.

    The analysis arrives as medical cannabis use has expanded rapidly in North America and elsewhere, including among people seeking relief from mood and trauma-related symptoms. The authors note that patient demand has often moved faster than the clinical evidence base.

    What the review examined

    The study pooled results from 54 randomized controlled trials conducted between 1980 and 2025, making it one of the broadest assessments of cannabinoids across mental health indications to date. It focused on both effectiveness and safety outcomes, comparing cannabis-based medicines with placebo or other controls.

    According to the authors, the evidence did not show meaningful improvements for anxiety, depression or PTSD when results were combined. They also cautioned that frequent use could be associated with harms, including psychotic symptoms and cannabis use disorder, and may delay more effective care.

    Potential benefits, but limited certainty

    The review found tentative signals that some cannabinoid preparations could help in a small number of other conditions, such as insomnia, tics or Tourette’s syndrome, autism-related symptoms, and cannabis use disorder. However, the authors stressed that the overall quality of evidence for these indications was low.

    They also pointed to areas where cannabis-based treatment is supported by stronger evidence, including specific epilepsy syndromes treated with cannabidiol, spasticity in multiple sclerosis, and certain types of pain. Even in these areas, they emphasized the need to match products and dosing to conditions studied in rigorous trials.

    Safety questions and regulation debate

    The authors said the findings should inform clinicians weighing prescriptions for mental health, particularly given varying product potency and formulations across markets. They argued that inconsistent regulation and marketing claims can leave patients with unclear expectations about benefits and risks.

    In substance use disorders, results differed by condition, with some evidence suggesting oral cannabinoid medicines may reduce cannabis smoking when combined with psychological therapy. But for cocaine-use disorder, the review reported increased cravings, indicating cannabis medicines should not be used for that purpose.

    Researchers called for clearer prescribing guidance and more high-quality trials that measure standardized mental health outcomes over longer follow-up periods. Until then, they said established, evidence-based treatments for anxiety, depression and PTSD should remain first-line care.