CP v2

Tag: Kanarų salos

  • JT skelbia tragediją Atlante: 25 dienas dreifavęs migrantų laivas, 144 žuvę ar dingę

    JT skelbia tragediją Atlante: 25 dienas dreifavęs migrantų laivas, 144 žuvę ar dingę

    Jungtinių Tautų pabėgėlių agentūra UNHCR pranešė, kad prie Mauritanijos krantų per kelis jūrinius incidentus žuvo arba dingo mažiausiai 144 pabėgėliai ir migrantai. Pastarasis atvejis dar kartą išryškino, kokia mirtinai pavojinga tampa Atlanto migracijos kryptis iš Vakarų Afrikos į Europos Atlanto salas.

    UNHCR nurodė, kad nuo liepos 14 dienos iki liepos 18 dienos iš Nuadibu uosto teritorijos buvo atliktos trys gelbėjimo operacijos. Jų metu į krantą saugiai pargabenti 387 įvairių tautybių žmonės.

    Didžiausia nelaimė siejama su laivu, kuris išplaukė iš Gambijos ir buvo nukreiptas į Ispanijai priklausančias Kanarų salas. Laivas jūroje dreifavo beveik 25 dienas, o gelbėtojams jį pasiekus gyvi rasti tik 38 žmonės, dar 143 laikomi žuvusiais arba dingusiais.

    „Tarp išgyvenusiųjų buvo du vaikai, kurie kelionės metu neteko visų savo šeimos narių ir dabar su kitais išgelbėtaisiais gydomi ligoninėje“, – sakė UNHCR atstovas Matthew Saltmarsh.

    Agentūra taip pat pranešė apie dar vieną mirtį tarp žmonių, išgelbėtų iš kito laivo liepos 14 dieną. UNHCR pabrėžia, kad Atlanto maršrutas į Kanarų salas išlieka vienas mirtiniausių pasaulyje dėl didelių atstumų, permainingų orų, perkrautų ir prastos būklės valčių bei ribotų galimybių laiku suteikti pagalbą.

    Pasak UNHCR, šiais metais Nuadibu ir Nuakšoto kryptimis užfiksuota 17 gelbėjimo ir išlaipinimo operacijų, per kurias į krantą saugiai pargabenti 2 147 pabėgėliai ir migrantai. Agentūra ragina stiprinti tarptautinį bendradarbiavimą, kad būtų gelbėjamos gyvybės ir plečiami saugesni bei teisėti judėjimo keliai.

  • Kanarų salos ruošia naują mokestį turistams: mokėsi savanoriškai, bet pinigai keliaus tiksliai

    Kanarų salos ruošia naują mokestį turistams: mokėsi savanoriškai, bet pinigai keliaus tiksliai

    Kanarų salos, vienas populiariausių Ispanijos kurortų regionų, žengia neįprastą žingsnį: vietoje privalomo turisto mokesčio čia diegiama savanoriška įmoka, skirta tvarumo ir gamtos atkūrimo projektams. Tokiu būdu siekiama, kad turizmo sukuriama vertė labiau grįžtų į vietos bendruomenes ir aplinką.

    Skelbiama, kad 2025 metais salynas sulaukė 18,4 mln. lankytojų, o vidutinė viešnagės trukmė siekė apie devynias dienas. Dėl didelio srauto vis dažniau keliami klausimai, kaip finansuoti infrastruktūrą, gamtos apsaugą ir mažinti turizmo poveikį, neapkraunant vietos gyventojų.

    Kas yra RegNext fondas?

    Regiono institucijos pristatė Kanarų salų turizmo regeneracijos ir gamtos atkūrimo fondą RegNext. Jo esmė – sukurti atsekamą ir skaidrų finansavimo modelį, leidžiantį savanoriškai surinktas lėšas nukreipti tiesiai į aiškiai apibrėžtus projektus.

    Sistema bus taikoma pagrindinėse salose, įskaitant Tenerifę, Gran Kanariją, Lansarotę, Fuerteventūrą, La Palmą, La Gomerą ir El Hierro. Pirminiame etape numatyta atrinkti penkis bandomuosius projektus: po vieną salose, kur turizmo spaudimas didžiausias, ir vieną socialinį projektą visam salynui.

    „Komisija sukurs savanorišką, atsekamą ir skaidrią finansavimo sistemą, kuri leis lėšas tiesiogiai skirti regeneracijos projektams“, – nurodė Kanarų salų turizmo atstovai.

    Kokiems tikslams bus skiriamos lėšos?

    RegNext finansuojami projektai bus vertinami pagal rezultatą, o ne vien pagal išleistą biudžetą. Tarp numatomų krypčių minimas emisijų mažinimas, buveinių atkūrimas, rūšių apsauga, kraštovaizdžio gerinimas, žaliųjų darbo vietų kūrimas ir socialinės atskirties mažinimas.

    Toks požiūris atspindi augančią regeneracinio turizmo kryptį, kai tikslas nėra vien mažinti žalą, bet ir aktyviai gerinti aplinkos bei bendruomenių būklę. Europoje vis daugiau krypčių svarsto turisto mokesčius ar tikslines rinkliavas, tačiau Kanarų salų pasirinktas savanoriškas modelis išsiskiria bandymu didinti pasitikėjimą per skaidrumą.

    Ką tai reiškia keliautojams ir verslui?

    Prie iniciatyvos prisijungė turizmo rinkos dalyviai, tarp jų – „easyJet holidays“, taip pat minimos tokios organizacijos kaip „TUI“, „Expedia“, „Jet2“ ir „Jet2holidays“. Pasirašytas bendradarbiavimo susitarimas, o procesą palaikė ir UN Tourism.

    Turizmo sektorius regione yra vienas svarbiausių darbdavių: nurodoma, kad jis suteikia darbą 280 534 žmonėms. Todėl sprendimas ieškoti papildomų, bet ne privalomų lėšų šaltinių vertinamas kaip bandymas suderinti ekonominę naudą su ilgalaikiu gamtos ir vietos bendruomenių atsparumu.

    „Tikime, kad kryptys klesti tada, kai turizmas aktyviai palaiko vietas ir bendruomenes, kurios leidžia atostogoms įvykti“, – teigiama „easyJet holidays“ pareiškime.

    Keliautojams tai reikš, kad planuojant atostogas Kanarų salose greta įprastų išlaidų atsiras galimybė savanoriškai prisidėti prie konkrečių, viešai aprašytų projektų. Tikimasi, kad aiškus atsekamumas ir viešas rezultatų stebėjimas taps pagrindine paskata aukoti, net kai įmoka nėra privaloma.

  • Ispaniją smogs antra vasaros karščio banga: iki 44 laipsnių, skelbiami aukščiausi perspėjimai

    Ispaniją smogs antra vasaros karščio banga: iki 44 laipsnių, skelbiami aukščiausi perspėjimai

    Ispanija ruošiasi antrai 2026 metų vasaros karščio bangai: valstybinė meteorologijos agentūra AEMET įspėja, kad kai kur temperatūra gali pakilti iki 44 laipsnių. Sinoptikai prognozuoja, kad pavojingiausias laikotarpis tęsis bent iki antradienio, o perspėjimų žemėlapis bus tikslinamas pagal naujausius modelius.

    Pagal AEMET prognozes, didžiausia kaitra koncentruosis pietvakarių žemyninėje dalyje, ypač upių slėniuose, kur temperatūra gali būti keliais laipsniais aukštesnė nei aplinkinėse vietovėse. Plačiose teritorijose tikimasi 39–41 laipsnio, o dalyje regionų tvyros 37–40 laipsnių karštis.

    Kur karštis pavojingiausias?

    AEMET skelbia oranžinius perspėjimus didelėje šalies dalyje, o kai kur taikomi ir geltoni įspėjimai. Didesnė rizika numatoma Andalūzijoje, įskaitant Sevilijos, Uelvos ir Chajeno apylinkes, kur karštis gali pasiekti apie 40 laipsnių ir daugiau.

    Karščio banga apims ne tik pietus. Pavojus taip pat prognozuojamas Ebro slėnyje, šiaurės rytų žemumose, dalyje Galisijos vidaus rajonų, pietinėje plynaukštėje ir kai kuriose rytinės pakrantės zonose, o Maljorkoje temperatūra gali kilti iki 36–38 laipsnių.

    Kanaruose – papildomas gaisrų pavojus

    Šį kartą išimtis netaps ir Kanarų salos, kurios dažnai išvengia ekstremaliausių žemyninės Ispanijos epizodų. Kanarų vyriausybės ekstremaliųjų situacijų tarnybos paskelbė perspėjimą dėl miškų gaisrų rizikos Gran Kanarijoje ir Tenerifėje, nes kelioms dienoms prognozuojama aukšta temperatūra ir sausas oras.

    Prognozėms išliekant dinamiškoms, daliai salų gali būti taikomi griežtesni perspėjimai, o situaciją labiausiai lems vėjo kryptis, oro masių kaita ir drėgmės lygis. Tokios sąlygos didina gaisrų plitimo tikimybę, ypač jei sustiprėja vietiniai vėjai.

    Naktimis atokvėpio mažai

    Sveikatos riziką didina ne tik dienos temperatūros pikas, bet ir labai šiltos naktys. AEMET nurodo, kad artimiausiomis dienomis daug kur vyraus 20–26 laipsnių minimali temperatūra, o kai kur naktimis ji gali pakilti ir iki 27–28 laipsnių, todėl organizmui sunkiau atsigauti.

    Ispanijoje karščio bangos poveikis vertinamas ir per perteklinio mirtingumo rodiklius: šalyje veikianti MoMo stebėsenos sistema, siejama su Sveikatos apsaugos ministerijos duomenų analize, ankstesnio karščio epizodo metu fiksavo reikšmingą papildomų mirčių skaičių. Tai sustiprina institucijų raginimus rizikos grupėms būti ypač atsargioms.

    Specialistai primena, kad didžiausia rizika tenka vyresnio amžiaus žmonėms, vaikams, nėščiosioms ir sergantiems lėtinėmis ligomis. Rekomenduojama vengti buvimo saulėje vidurdienį, gerti pakankamai vandens, riboti intensyvų fizinį krūvį lauke ir stebėti savijautą, ypač jei naktimis nepavyksta kokybiškai pailsėti.

  • Hantaviruso protrūkis kruiziniame laive Tenerifėje: operacijoje mirė 62 metų Ispanijos pareigūnas

    Hantaviruso protrūkis kruiziniame laive Tenerifėje: operacijoje mirė 62 metų Ispanijos pareigūnas

    Kas nutiko Tenerifėje?

    Ispanijos pareigūnas, dirbęs civilinėje gvardijoje, sekmadienį mirė Tenerifėje vykdytos operacijos metu, kai į Granadiljos de Abonos uostą atplaukė kruizinis laivas „MV Hondius“. Pranešama, kad 62 metų vyrą ištiko širdies smūgis, kai buvo užtikrinama tvarkinga keleivių išlaipinimo ir kontrolės procedūra.

    Operacija uoste vyko esant padidintai įtampai, nes laive buvo patvirtintas hantaviruso protrūkis. Dėl to buvo taikomi griežti sveikatos saugos protokolai, o pareigūnai ir medikai koordinavo keleivių srautus bei judėjimo ribojimus.

    „Norėčiau pareikšti užuojautą šeimai ir visai civilinei gvardijai“, – sakė Ispanijos sveikatos ministrė Mónica García.

    Hantavirusas: kodėl reaguojama griežtai?

    Hantavirusas yra reta, bet potencialiai mirtina virusinė infekcija, kuri kai kuriais atvejais sukelia sunkias kvėpavimo ar inkstų pažaidas. Virusas dažniausiai siejamas su graužikais ir jų išskyromis, o užsikrėtimas paprastai įvyksta įkvėpus užterštų dalelių.

    Visuomenės sveikatos institucijos paprastai ypač jautriai vertina bet kokius užkrečiamųjų ligų incidentus kruiziniuose laivuose, nes uždara aplinka ir didelis žmonių judėjimas tarp šalių gali paspartinti infekcijų plitimą. Dėl šios priežasties taikomos izoliavimo, testavimo, kontaktų nustatymo ir kelionių kontrolės priemonės.

    Ką skelbia pareigūnai ir tarptautinės institucijos?

    Laivo atvykimas į Tenerifę tapo tarptautinio reagavimo dalimi, siekiant suvaldyti protrūkį, saugiai išlaipinti keleivius ir organizuoti jų grąžinimą į kilmės šalis. Pranešta, kad dalis įtariamų atvejų Ispanijoje vėliau nepasitvirtino, tačiau kitose valstybėse stebimi nauji patvirtinti užsikrėtimai.

    Pasaulio sveikatos organizacija ragino išlikti budriems, tačiau pabrėžė, kad situacija vertinama kaip lokalus protrūkis ir nėra prilyginama pandemijai. Medikai ir epidemiologai akcentuoja, kad svarbiausia yra tikslus atvejų patvirtinimas, greita izoliacija ir aiški komunikacija keleiviams bei visuomenei.

  • Hantaviruso atvejis kruiziniame laive: „MV Hondius“ vėl švartuojamas Kanaruose dėl audros

    Hantaviruso atvejis kruiziniame laive: „MV Hondius“ vėl švartuojamas Kanaruose dėl audros

    Ispanijos jūrų tarnybos pirmadienio vakarą rekomendavo Nyderlandų kruiziniam laivui „MV Hondius“, kuriame fiksuotas galimas hantaviruso atvejis, laikinai vėl švartuotis Granadilijos uoste Kanarų salose. Sprendimas priimtas prasidėjus stipriems vėjo gūsiams ir bangavimui, kai buvo ruoštasi keleivių evakuacijai.

    Pasak pareigūnų, laivą audra nuolat sukinėjo, o bandymai išlaikyti stabilumą užtruko daugiau nei valandą. Dėl to evakuacijos darbai buvo pristabdyti, o laivą nutarta pririšti uoste, kad išlaipinimas vyktų saugiau.

    Kas žinoma apie galimą atvejį

    Pirmadienio vakarą vienam iš 14 iš laivo evakuotų Ispanijos piliečių Madrido Gomezo Uljos ligoninėje nustatytas preliminariai teigiamas hantaviruso testas. Pacientas izoliuotas ir, kaip skelbiama, simptomų nejaučia, o kiti evakuotieji po neigiamų tyrimų rezultatų liko karantine.

    Pasaulio sveikatos organizacija atkreipė dėmesį, kad dėl ilgo inkubacinio laikotarpio naujų atvejų gali paaiškėti artimiausiomis dienomis ar savaitėmis. Hantaviruso inkubacija gali trukti iki šešių savaičių, nors dažniausiai siekia apie tris.

    Saugumas uoste ir tolesni planai

    Ispanijos sveikatos ministrė Mónica García patvirtino, kad laikinas švartavimas atliktas vadovaujantis Jūrų kapitonijos rekomendacijomis. Tikslas buvo sumažinti riziką keleiviams ir sudaryti sąlygas evakuacijos komandoms dirbti saugiau esant sudėtingoms meteorologinėms sąlygoms.

    „Dėl meteorologinių priežasčių ir gavus Jūrų kapitonijos rekomendaciją „MV Hondius“ laikinai prišvartuotas Granadilijos uoste. Stiprus vėjas ir bangos reiškė, kad keleiviams išlipti ir komandoms dirbti taip yra saugiau“, – sakė Mónica García.

    Laivas buvo pakeliui į Nyderlandus, kur, kaip skelbta, turėtų būti užbaigtas 28 keleivių grąžinimas. Vis dėlto galutiniai sprendimai dėl kelionės tęstinumo ir karantino režimo priklausys nuo tolesnių tyrimų rezultatų bei sveikatos institucijų vertinimo.

    Kas yra hantavirusas

    Hantavirusai paprastai plinta per kontaktą su graužikais ar jų išskyromis, taip pat įkvėpus ore pakilusių dalelių uždarose, prastai vėdinamose patalpose. Žmogus žmogui perduodamas ne visų atmainų atvejais, todėl rizikos vertinimas dažniausiai priklauso nuo konkretaus viruso tipo ir epidemiologinių aplinkybių.

    Medikai pabrėžia, kad bet kokių simptomų atsiradimas po galimo kontakto, ypač karščiavimas, kvėpavimo sutrikimai ar staigus būklės blogėjimas, yra signalas nedelsiant kreiptis pagalbos. Kruiziniuose laivuose protrūkių valdymą apsunkina uždaros erdvės, bendros ventiliacijos zonos ir intensyvus žmonių judėjimas, todėl sprendimai dažnai priimami konservatyviai, pirmenybę teikiant prevencijai.

    Antradienį Madrido Monklouje numatytas Ispanijos premjero Pedro Sánchez ir Pasaulio sveikatos organizacijos vadovo Tedroso Adhanomo Ghebreyesuso susitikimas, kuriame ketinama aptarti krizės valdymą. Po susitikimo planuojama bendra spaudos konferencija.

  • Hantaviruso protrūkis kruiziniame laive: keleiviai Europoje izoliuojami 42 dienas, kur jie dabar?

    Hantaviruso protrūkis kruiziniame laive: keleiviai Europoje izoliuojami 42 dienas, kur jie dabar?

    Kruizinis laivas, kuriame užfiksuotas hantaviruso protrūkis, sekmadienį pasiekė Ispanijai priklausančias Kanarų salas. Laive buvo 147 žmonės iš 23 valstybių, tarp jų – apie 70 europiečių, o vietos institucijos pritaikė sustiprintas visuomenės sveikatos priemones.

    Operacijoje dalyvavo Ispanijos valdžios institucijos, Pasaulio sveikatos organizacija ir Europos ligų prevencijos ir kontrolės centras. Keleiviai ir įgula buvo vertinami dėl simptomų, organizuotas jų grįžimas į namų šalis, o daliai nustatyta privaloma izoliacija ir medicininė stebėsena.

    Kaip organizuojamas grįžimas

    Pasak Ispanijos sveikatos apsaugos institucijų, dalis žmonių dar liko laive: vieni kelionę tęs jūra, kiti bus perkelti orlaiviu. Nurodoma, kad pagrindinė kryptis – Nyderlandai, o dalis keleivių vėliau planuoja skristi toliau už Europos ribų.

    Hantavirusai yra reta, bet potencialiai pavojinga virusų grupė, kurios plitimas dažniausiai siejamas su graužikais ir jų išskyromis. Dėl galimo ilgesnio inkubacinio laikotarpio kai kurios šalys taiko ilgesnę izoliaciją, kad būtų suvaldyta rizika šeimos nariams ir bendruomenei.

    Kur izoliuojami keleiviai

    Ispanijoje 14 piliečių perkelti į Madrido karo ligoninę Gómez Ulla, turinčią aukšto lygio izoliacijos galimybes. Čia numatyta 42 dienų karantino tvarka ir periodiniai PGR tyrimai, skirti laiku nustatyti galimus naujus atvejus.

    Prancūzijos institucijos pranešė, kad į šalį grįžo penki asmenys, o vienam jų pervežimo metu pasireiškė simptomai ir jis patvirtintas kaip naujausias atvejis. Šalyje numatytas medicininis ir epidemiologinis įvertinimas gydymo įstaigoje, po kurio taikoma izoliacija, kad bendra trukmė siektų 42 dienas.

    „Asmenys, turėję kontaktą su keleiviais ar užsikrėtusiaisiais, gali būti izoliuojami, jei vertinama, kad kyla didelė užsikrėtimo rizika“, – sakė Prancūzijos sveikatos apsaugos institucijų atstovai.

    Nyderlanduose lėktuvu atskraidinti 26 keleiviai, tarp jų – aštuoni šalies piliečiai. Sveikatos apsaugos institucijos nurodė, kad jie izoliuojami namuose 42 dienas, o užsieniečiai, neturintys gyvenamosios vietos, apgyvendinami specialioje karantino vietoje.

    Vokietija pranešė turėjusi aštuonis asmenis laive, įskaitant vieną mirusį keleivį. Keli grįžę keleiviai perkelti į Frankfurto ligoninę ištyrimui, o vėliau karantino ir stebėsenos priemones koordinuos vietos sveikatos institucijos.

    Belgijoje du atvykę keleiviai pristatyti į Antverpeno universitetinę ligoninę medicininiam įvertinimui. Jei simptomų nenustatoma, planuojama stebėsena namuose, kurią vykdys regiono visuomenės sveikatos tarnybos.

    Graikijoje vienas keleivis, kuriam simptomų nepastebėta, izoliuojamas Atėnų Attikon universiteto ligoninėje, kur nurodytas atsargumo karantinas iki 45 dienų. Airija skelbė, kad du keleiviai po atvykimo į Dubliną izoliuoti medicinos įstaigoje ir yra stebimi, kol atliekami tyrimai.

    Jungtinės Karalystės sveikatos saugos agentūra informavo, kad stebimi 20 britų piliečių, taip pat vienas Vokietijos pilietis, gyvenantis Jungtinėje Karalystėje, ir vienas Japonijos keleivis. Po pradinio testavimo laikotarpio jiems gali būti taikoma izoliacija iki 45 dienų, priklausomai nuo individualaus rizikos vertinimo.

    Specialistai pabrėžia, kad tokios priemonės taikomos siekiant anksti pastebėti simptomus, nutraukti galimas perdavimo grandines ir išvengti plataus masto protrūkio. Keleiviams paprastai nurodoma laikytis atstumo, riboti kontaktus ir vykdyti nacionalinių sveikatos institucijų nustatytą testavimo bei stebėsenos grafiką.

  • Tenerifėje evakuotas kruizinis laivas po hantaviruso atvejų: ką apie riziką sako PSO

    Tenerifėje baigta skubi kruizinio laivo MV Hondius keleivių ir dalies įgulos evakuacija po to, kai kelionės metu fiksuoti su hantavirusu siejami susirgimai ir mirtys. Laivas prisišvartavo prie Granadiljos de Abonos uosto, o sveikatos tarnybos atliko situacijos įvertinimą.

    Pasak Ispanijos sveikatos apsaugos pareigūnų, atvykimo metu žmonėms nepastebėta akivaizdžių ligos simptomų. Vis dėlto laive buvę asmenys vertinami kaip artimai kontaktavę, todėl taikomas sustiprintas stebėjimas ir tolesnės prevencinės priemonės.

    Keleiviai į krantą buvo išleidžiami mažomis grupėmis, daliai jų nurodyta dėvėti kaukes ir kitas apsaugos priemones. Žmonėms leista pasiimti tik būtiniausius daiktus ir dokumentus, o vėliau jie palydėti tolesnei kelionei.

    Į laivą užlipo epidemiologinės priežiūros specialistai, kurie vertino sveikatos būklę ir galimus simptomus, įskaitant temperatūros matavimą. Pranešta, kad ne visiems buvo atliekami laboratoriniai tyrimai, todėl didelę reikšmę turi vėlesnis stebėjimas po išlaipinimo.

    Hantavirusai yra retų virusinių infekcijų grupė, dažniausiai siejama su graužikais ir jų išskyromis. Žmogus gali užsikrėsti įkvėpęs smulkių dalelių iš užterštos aplinkos, o dalis virusų gali sukelti sunkius kvėpavimo ar inkstų pažeidimus.

    Tarptautinės sveikatos institucijos yra pabrėžusios, kad perdavimas nuo žmogaus žmogui paprastai pasitaiko retai. Vis dėlto Andes hantaviruso tipas yra išskiriamas kaip vienas iš nedaugelio, dėl kurio aprašyti užsikrėtimai tarp žmonių, todėl protrūkių valdymas reikalauja atsargumo.

    Pasaulio sveikatos organizacija situaciją vertina kaip mažos rizikos platesnei visuomenei, jei laikomasi visuomenės sveikatos priemonių. Kartu rekomenduojamas ilgesnis aktyvus stebėjimas visiems išlaipintiems, nes inkubacinis laikotarpis gali užtrukti.

    Šalys, į kurias grįžta keleiviai, paprastai organizuoja kontaktų nustatymą ir sveikatos būklės stebėjimą, o atsiradus simptomams taiko izoliavimo ir ištyrimo protokolus. Kruizų sektoriui tai dar vienas priminimas, kad net ir retos infekcijos uždarose erdvėse gali greitai tapti tarptautine logistine ir sveikatos apsaugos problema.

    „Suprantu, kad žodis protrūkis ir į jūsų krantus artėjantis laivas sukelia prisiminimų, kurių dar nesame visiškai pamiršę. Tačiau svarbu aiškiai pasakyti: tai nėra dar viena Covid-19 situacija“, – sakė PSO vadovas Tedrosas Adhanomas Ghebreyesusas.

    Operatorius „Oceanwide Expeditions“ nurodė, kad po išlaipinimo laivas bus paruoštas tolesniam plaukimui ir vėliau dezinfekuotas. Tuo metu sveikatos apsaugos institucijų prioritetas išlieka kuo anksčiau nustatyti galimus atvejus ir užkirsti kelią tolesniam plitimui.

  • Ispanijos ir Kanarų ginčas dėl hantaviruso laivo: kaip „MV Hondius“ vis dėlto pasiekė Tenerifę

    Ispanijos ir Kanarų ginčas dėl hantaviruso laivo: kaip „MV Hondius“ vis dėlto pasiekė Tenerifę

    Prie Tenerifės krantų kilusi įtampa dėl kruizinio laivo „MV Hondius“, kuriame nustatyti hantaviruso atvejai, peraugo į atvirą Kanarų salų ir Madrido institucijų konfliktą. Kanarų vyriausybės vadovas Fernando Clavijo viešai kaltino centrinę valdžią delsiant ir grasino neįleisti laivo į Granadiljos uostą.

    Ginčo esmė buvo evakuacija: Kanarų administracija reikalavo, kad dalis keleivių, dar laukusių pervežimo, būtų išskraidinti kariniu Ispanijos orlaiviu. Pasak F. Clavijo, lėktuvas galėjo gabenti apie 210 žmonių, tačiau planuota, kad juo skrenda tik 14 keleivių, todėl, jo teigimu, sprendimai atrodė neefektyvūs.

    Centrinė valdžia netrukus pateikė oficialų nurodymą priimti laivą, argumentuodama būtinybe suteikti medicininę pagalbą ir įvertinti blogėjančias oro sąlygas. Dokumente taip pat pabrėžta, kad sveikatos patikras praktiškiau atlikti uoste, nei palikti laivą jūroje neribotam laikui.

    Laivas sekmadienio rytą, apie 06:30 vietos laiku, vis dėlto nuleido inkarą Granadiljos uoste, o pirmieji keleiviai į krantą buvo išlaipinti apie 09:40. Pirmiausia išvyko 14 Ispanijos piliečių, kuriuos, lydint pareigūnams, autobusu išgabeno į Tenerifės pietų oro uostą.

    Kaip vyko evakuacija uoste

    Kol politikai aiškinosi atsakomybes, uoste buvo parengtas aiškus logistinis planas, kurį koordinavo sveikatos ir vidaus reikalų institucijos. Skelbta, kad keleiviai buvo išlaipinami etapais mažomis grupėmis, atsižvelgiant į jų pilietybes ir suplanuotus skrydžius.

    Taikyti ir papildomi ribojimai: keleiviai negalėjo išsinešti bagažo, buvo leidžiamas tik mažas krepšys su dokumentais ir būtiniausiais daiktais. Pranešta, kad keleiviai bei aptarnaujantis personalas dėvėjo FFP2 respiratorius, o vežimo grandinė uoste buvo kontroliuojama siekiant sumažinti riziką.

    Ispanijos sveikatos ministrė Mónica García viešai patvirtino, kad tuo metu keleiviai išliko be simptomų, tačiau situacija vertinta atsargiai. Hantavirusai žmonėms dažniausiai perduodami per kontaktą su užkrėstų graužikų išskyromis ar jų aerozoliais, o protrūkiai, nors ir reti, gali sukelti sunkias komplikacijas, todėl tokiais atvejais taikomos griežtos infekcijų kontrolės priemonės.

    PSO ragino išlaikyti ramybę

    Į Tenerifę atvyko Pasaulio sveikatos organizacijos vadovas Tedros Adhanom Ghebreyesus, kuris stebėjo operaciją ir kreipėsi į salos gyventojus. Jis pabrėžė, kad visuomenės nerimas suprantamas po COVID-19 patirties, tačiau dabartinė situacija, jo vertinimu, valdoma geriau ir yra aiškesni protokolai.

    „Suprantame nerimą, nes visi prisimename COVID-19 ir ta patirtis vis dar gyva, tačiau dabar situacija yra geresnė ir valdoma“, – sakė Tedros Adhanom Ghebreyesus.

    PSO anksčiau pranešė patvirtinusi šešis iš aštuonių iš pradžių įtartų atvejų ir nurodė, kad laive neliko neįvertintų įtariamų susirgimų. Skelbta, kad protrūkis palietė keleivius iš 23 valstybių, o visame kontekste buvo minimos ir trys mirtys, todėl sprendimų priėmimas tapo ne tik sveikatos, bet ir politinės atsakomybės klausimu.

    Į procesą įsitraukė ir Europos Komisija, aktyvavusi ES civilinės saugos mechanizmą: dalis transporto pajėgumų buvo laikoma parengtyje, o Norvegija nusiuntė medicininės evakuacijos orlaivį. Paskutiniai išvykimo skrydžiai planuoti artimiausiomis dienomis, tarp jų ir reisas į Australiją, kuris turėjo užbaigti didžiąją evakuacijos dalį.

  • Kur dabar yra kruizinis laivas MV Hondius: hantaviruso protrūkis ir kelias į Tenerifę

    Kur dabar yra kruizinis laivas MV Hondius: hantaviruso protrūkis ir kelias į Tenerifę

    Kruizinis laivas MV Hondius, kuriame fiksuotas hantaviruso protrūkis, šiuo metu plaukia į Ispanijai priklausančią Tenerifę Kanarų salose. Laivui pasiekus salą planuojama jį laikyti reide, o keleivių perkėlimą vykdyti ne švartuojantis uoste, bet naudojant katerius.

    Pasaulio sveikatos organizacija patvirtino penkis užsikrėtimo atvejus ir tris mirtis. Organizacija perspėjo, kad dėl inkubacinio laikotarpio, kuris gali trukti iki šešių savaičių, naujų atvejų dar gali paaiškėti.

    „Tai nėra kitas COVID, ir mes nematome prielaidų pandemijai“, – sakė Pasaulio sveikatos organizacijos atstovas.

    Laive iš pradžių buvo 144 keleiviai, tačiau dalis jų jau išlaipinti ankstesniuose sustojimuose. Atvykus prie Tenerifės krantų, likę keleiviai turėtų būti perkelti į oro uostą, kad galėtų grįžti į savo šalis, o epidemiologinė kontrolė būtų vykdoma pagal Ispanijos sveikatos institucijų nurodymus.

    Skelbiama, kad 14 Ispanijos piliečių bus perkelti į Gómez Ulla ligoninę Madride ir izoliuoti 45 dienoms. Likę įgulos nariai ir keleiviai turėtų būti grąžinami į savo valstybes, taikant papildomas visuomenės sveikatos priemones.

    MV Hondius į reisą išplaukė balandžio 1 dieną iš Ušuajos Argentinoje, kirsdamas Pietų Atlantą. Pirmoji mirtis laive fiksuota balandžio 11 dieną, o dar vienas asmuo vėliau buvo išlaipintas Šv. Elenos saloje ir mirė balandžio 26 dieną Johanesburge.

    Trečioji auka, Vokietijos pilietė, mirė gegužės 2 dieną, jai pasireiškus simptomams, panašiems į plaučių uždegimą. Sveikatos priežiūros specialistai atkreipia dėmesį, kad hantaviruso infekcijos eiga gali greitai sunkėti, ypač jei išsivysto kvėpavimo nepakankamumas.

    Laive šiuo metu yra apie 90 žmonių iš 23 valstybių. Didžiausios grupės, apie kurias skelbiama, yra Filipinų, Jungtinės Karalystės, Jungtinių Amerikos Valstijų ir Ispanijos piliečiai.

    Hantavirusai dažniausiai plinta per kontaktą su graužikų išskyromis, užterštomis dulkėmis ar paviršiais, todėl protrūkių valdymas remiasi izoliacija, kontaktų stebėsena ir kruopščia patalpų dezinfekcija. Europos visuomenės sveikatos praktikoje tokiuose incidentuose ypač svarbus greitas susirgusiųjų atskyrimas ir aiškus keliautojų maršrutų suvaldymas, kad būtų sumažinta rizika plisti infekcijai po išlaipinimo.

  • Kanaru salos priešinasi Madrido sprendimui: kruizinis laivas su hantavirusu į Tenerifę neįleidžiamas

    Kanaru salos priešinasi Madrido sprendimui: kruizinis laivas su hantavirusu į Tenerifę neįleidžiamas

    Kanaru salų valdžia pareiškė nepritarianti Ispanijos Vyriausybės planui į Tenerifę atplukdyti kruizinį laivą „MV Hondius“, kuriame nustatyti su hantavirusu siejami susirgimai. Regiono prezidentas Fernando Clavijo tvirtina, kad sprendimas priimtas skubotai, o vietos institucijoms trūksta aiškių medicininių duomenų apie situaciją laive.

    Laivas šiuo metu stovi reide prie Prajos, Žaliojo Kyšulio sostinės, o jo atvykimas į Tenerifę numatomas po kelių dienų. Pasaulio sveikatos organizacija nurodė, kad laive yra 147 keleiviai ir įgulos nariai, o su protrūkiu siejami septyni atvejai: du laboratorijoje patvirtinti ir penki įtariami.

    Pranešama apie tris mirtis, vieną kritinės būklės pacientą ir tris žmones, kuriems pasireiškė lengvi simptomai. Pietų Afrikos Respublikos institucijos keliems užsikrėtusiesiems nustatė vadinamąjį Andų variantą, kuris, skirtingai nei dauguma hantavirusų, gali plisti nuo žmogaus žmogui.

    „Tai Ispanijos Vyriausybės improvizacija, nes mes neturime medicininės ataskaitos apie tai, kiek pacientų yra užsikrėtę“, – sakė Fernando Clavijo.

    Kanaru salų vadovas paprašė skubaus susitikimo su Ispanijos ministru pirmininku Pedro Sánchezu ir paragino peržiūrėti sprendimą. Madride tuo metu sušauktas tarpžinybinis pasitarimas, į kurį įtraukti vidaus reikalų, sveikatos, transporto ir teritorinės politikos ministrai.

    Pasaulio sveikatos organizacijos vadovas Tedrosas Adhanomas Ghebreyesusas, remdamasis turima informacija, yra nurodęs, kad rizika bendrai populiacijai vertinama kaip maža. Vis dėlto Kanaru salų valdžia akcentuoja, kad gyventojams svarbiausia yra aiškūs protokolai, patikimas rizikos įvertinimas ir garantijos, jog atvykimas nekels grėsmės sveikatos saugai.

    Evakuacija ir tarptautinė koordinacija

    Žaliojo Kyšulio sveikatos apsaugos institucijos patvirtino, kad į šalį atvyko vienas iš planuotų medicininių lėktuvų, skirtų evakuoti tris protrūkio paveiktus žmones. Pranešta, kad evakuacija turėtų įvykti artimiausiomis valandomis, o operacijoje numatyti du medicininiai lėktuvai bei papildomas specialistas gydytojas.

    Ispanijos sveikatos institucijos taip pat patvirtino sutikusios skubiai perkelti laivo gydytoją, kurio būklė įvardijama kaip sunki, medicininiu lėktuvu į Kanarų salas. Veiksmai derinami su Pasaulio sveikatos organizacija ir Europos ligų prevencijos ir kontrolės centru, kuris vertina epidemiologinę situaciją laive.

    Pasaulio sveikatos organizacija, ragindama laikytis tarptautinės teisės ir humanitarinių principų, pabrėžė, kad Žaliasis Kyšulys neturi pakankamų pajėgumų tokio masto operacijai. Ispanijos Vyriausybė teigia, kad sprendimas priimtas vadovaujantis humanitariniais kriterijais, tačiau Kanaru salų vadovybė kelia klausimą, kodėl gydymas ir izoliavimo priemonės negalėtų būti organizuojamos vietoje, jei tai įmanoma.

    Kas yra hantavirusas?

    Hantavirusai yra virusų grupė, kurią dažniausiai platina graužikai. Žmonės paprastai užsikrečia įkvėpę ore pasklidusių dalelių, susidarančių iš išdžiūvusių užkrėstų graužikų išmatų, šlapimo ar seilių, ypač kai šios medžiagos sujudinamos valymo ar tvarkymo metu.

    Infekcija gali sukelti hantavirusinį plaučių sindromą, kuriam būdingi karščiavimas, galvos skausmas, šaltkrėtis, raumenų skausmai, virškinimo sutrikimai, o vėliau gali išsivystyti kvėpavimo nepakankamumas ir kraujospūdžio kritimas. Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, simptomai paprastai pasireiškia per 2–4 savaites po užsikrėtimo, tačiau galimas ir platesnis intervalas.

    Šis atvejis iš naujo atkreipė dėmesį į kruizinio turizmo rizikų valdymą, kai uždarose erdvėse keliaujantys žmonės susiduria su infekcijų protrūkiais ir sudėtinga logistika: nuo izoliavimo iki pacientų pervežimo bei uostų sprendimų, kurie turi derinti visuomenės sveikatos saugą ir humanitarines pareigas.