Tag: Kaniavos seniūnija

  • Varėnos rajone įvyko tylus lūžis: naujas autobuso grafikas keičia darbą ir kasdienybę

    Varėnos rajone įvyko tylus lūžis: naujas autobuso grafikas keičia darbą ir kasdienybę

    Varėnos rajone įgyvendinama Užimtumo didinimo programa vis dažniau sprendžia ne vien darbo paieškos klausimus, bet ir praktines kliūtis, kurios realiai užkerta kelią žmonėms įsidarbinti. Viena didžiausių problemų kaimiškose vietovėse išlieka susisiekimas, ypač ten, kur viešasis transportas kursuoja retai arba visai nevažiuoja.

    Nuo 2020 metų programos dalyviams Varėnos rajone teikiama pavėžėjimo paslauga padeda pasiekti gydymo įstaigas, specialistų konsultacijas, darbo pokalbius ir darbo vietas. Prireikus, atvejo vadybininkas kartu su Užimtumo tarnybos specialistu tarpininkauja su darbdaviais, derina susitikimus ir padeda žmogui išlaikyti motyvaciją grįžti į darbo rinką.

    Praktika rodo, kad būtent transporto trūkumas daliai kaimų gyventojų tampa lemiamu barjeru: žmogus gali norėti dirbti, tačiau neturi kaip nuvykti į darbą, mokymus ar vizitus pas gydytojus. Varėnos rajone tai ypač išryškėjo Kaniavos seniūnijoje, kur reguliaraus susisiekimo stoka ilgą laiką ribojo gyventojų galimybes planuoti dieną ir derinti darbus mieste.

    Iki 2026 metų vidurio maršrutas Varėna–Rakai–Varėna buvo organizuotas taip, kad autobusas važiuodavo vos kelis kartus per savaitę, o tvarkaraštis neatitiko dirbančiųjų ritmo. Gyventojai į Varėną atvykdavo apie 8 valandą, tačiau atgal galėdavo išvykti tik apie 14 valandą, todėl tapdavo sudėtinga dalyvauti konsultacijose, darbo pokalbiuose ar dirbti įprastą darbo dieną.

    Situacija pradėjo keistis 2026 metais, kai sprendimų imtasi ieškoti kartu su Kaniavos seniūnija, vietos bendruomene ir gyventojais. Buvo renkami gyventojų parašai, o vasaros mėnesiais bendruomenei sudaryta galimybė nemokamai naudotis viešuoju transportu maršrutu Varėna–Panočiai–Dubičiai–Rakai.

    Nuo 2026 metų liepos 1 dienos bandomuoju laikotarpiu autobusas į Varėną atvyksta 7.45 valandą, o atgal išvyksta 17.30 valandą. Toks grafikas iš esmės keičia kasdienę logistiką: žmonės gali nuvykti į darbą, po darbo spėti į įstaigas, dalyvauti paskirtose konsultacijose ir tą pačią dieną grįžti namo.

    Šis pavyzdys rodo, kad užimtumo politika regionuose tiesiogiai priklauso ir nuo bazinių paslaugų prieinamumo. Kai susisiekimas tampa patikimesnis, atsiranda reali galimybė žmogui ne tik susirasti darbą, bet ir jį išlaikyti, planuoti pajamas bei mažinti priklausomybę nuo socialinės paramos.

    Varėnos rajono patirtis taip pat pabrėžia bendradarbiavimo svarbą: pokyčiai greičiau įvyksta tuomet, kai į problemą žiūrima plačiau nei vien per įdarbinimo prizmę. Sprendžiant konkrečias kliūtis, tokias kaip transportas, darbo rinka tampa pasiekiama didesnei daliai gyventojų, o bendruomenė įgyja daugiau galimybių aktyviau dalyvauti vietos gyvenime.

  • Varėnos rajone rekonstruos melioracijos statinius: 500 tūkst. eurų skirta blogiausios būklės objektams

    Varėnos rajone rekonstruos melioracijos statinius: 500 tūkst. eurų skirta blogiausios būklės objektams

    Varėnos rajono savivaldybei skirta 500 000 eurų tikslinė valstybės investicija melioracijos inžinerinių statinių rekonstravimui ir remonto darbams. Finansavimas numatytas pagal tęstinę priemonę, skirtą valstybei nuosavybės teise priklausantiems melioracijos statiniams atnaujinti žemės savininkų ir kitų naudotojų sklypuose.

    Sprendimas įtvirtintas žemės ūkio ministro 2026 metų sausio 6 dieną įsakymu, kuriuo patvirtintas tikslinių investicijų sąrašas. Varėnos projektas orientuotas į prasčiausios būklės valstybinius melioracijos objektus, kurių nusidėvėjimas dažniausiai didina užmirkimo ir vietinių potvynių riziką.

    Kur planuojami darbai?

    Pagal parengtą investicinį projektą darbai numatyti kelių seniūnijų teritorijose. Kaniavos seniūnijoje tvarkymo darbai planuojami Ūtos, Pakuliškių, Molinės ir Kruklių kaimuose, Matuizų seniūnijoje – Urkionių ir Butvydonių kaimuose, o Varėnos seniūnijoje – Pakaršio kaime.

    Kaniavos seniūnijoje planuojama rekonstruoti 9,1 kilometro griovių ir 6 pralaidas, Matuizų seniūnijoje – 4,7 kilometro griovių, 6 pralaidas ir tiltą. Varėnos seniūnijoje numatyta rekonstruoti siurblinę, kuri paprastai yra kritinis elementas teritorijose, kur vandens perteklius turi būti pašalinamas mechaniniu būdu.

    Kodėl melioracija vėl tampa prioritetu?

    Melioracijos tinklai Lietuvoje daug kur įrengti prieš kelis dešimtmečius, o jų būklė prastėja dėl nusidėvėjimo ir nepakankamų investicijų. Pralaidos, grioviai, tiltai ir siurblinės daro tiesioginę įtaką tam, kaip greitai po liūčių ar pavasario polaidžio pasišalina vanduo, todėl jų gedimai gali lemti užmirkusius laukus, prastesnį kelių pralaidumą ir žalas infrastruktūrai.

    Pastaraisiais metais dažnėjant intensyvioms liūtims ir staigiems kritulių pikams, savivaldybėms ypač aktualu prioritetą teikti avarinės būklės objektams. Tokie projektai dažniausiai duoda greičiausią efektą, nes pagerina vandens nuvedimą konkrečiuose probleminiuose ruožuose.

    Kada darbai turėtų prasidėti?

    Preliminariai numatyta, kad rekonstravimo darbai vyks 2026 metų trečią ir ketvirtą ketvirčiais. Tikslesni terminai priklausys nuo techninių sprendinių, viešųjų pirkimų eigos ir rangos darbų organizavimo.

    Įgyvendinus projektą tikimasi pagerinti melioracijos sistemos patikimumą ir sumažinti rizikas teritorijose, kuriose užmirkimas kartojasi. Savivaldybei tai taip pat reiškia mažiau avarinių situacijų ir aiškesnį planą, kaip nuosekliai tvarkyti problemiškiausius valstybei priklausančius objektus.