Tag: Kanklės

  • Kanklės grįžta su trenksmu: „Kur sakalalis“ sujungs Skriaudžius, chorą ir klasikinį vokalą

    Skriaudžiuose Prienų krašte daugiau nei šimtmetį gyvuojanti kankliavimo tradicija šį rudenį skambės netikėtai: kartu su chorine muzika ir klasikiniu vokalu. Projekto „Skambantys kanklių dialogai“ antroji programa „Kur sakalalis“ bus pristatyta spalio ir lapkričio koncertuose Skriaudžiuose, Prienuose ir Marijampolėje.

    Programoje susitiks Veiverių kultūros ir laisvalaikio centro Skriaudžių ansamblis „Kanklės“, Prienų ir Marijampolės chorai, Vytauto Didžiojo universiteto Muzikos akademijos studentai, jaunųjų vokalistų kvartetas ir kanklininkė Agnė Vaitonė. Organizatorių teigimu, sumanymo tikslas yra parodyti, kaip tradicinės ir koncertinės kanklės gali organiškai įsilieti į platesnį, profesionalios scenos kontekstą.

    Projekto kūrėjai primena, kad pirmasis „Skambančių kanklių dialogų“ koncertas vasarą jau išryškino kanklių galimybes už folkloro ribų, kai tradicija buvo sujungta su šiuolaikine kūryba ir improvizacine estetika. Antrojoje programoje pasirinkta kita kryptis: kanklių skambesys bus derinamas su daugiabalsiu choru ir akademiniu dainavimu, ieškant bendros muzikos kalbos.

    Tradicija, kuri nenutrūko

    Skriaudžių kankliavimo istorija siejama su 1906 metais, kai čia buvo suburtas kanklių ansamblis, laikomas vienu pirmųjų tokio pobūdžio kolektyvų Lietuvoje. Šią liniją šiandien tęsia Skriaudžių ansamblis „Kanklės“, o pats reiškinys Prienų krašte neretai apibūdinamas kaip gyva, bendruomenę telkianti tradicija.

    Per ilgą laiką kankliavimas Skriaudžiuose buvo perduodamas iš kartos į kartą, o tradiciją palaikė ne tik koncertai, bet ir nuosekli praktika šeimose bei vietos kultūriniame gyvenime. Tai svarbu ir platesniame kontekste, nes nematerialaus paveldo išsaugojime esminį vaidmenį atlieka būtent tęstinumas ir aktyvus praktikavimas, o ne vien simbolinis įamžinimas.

    Etninės kultūros globos taryba yra paskelbusi 2026 metus Kanklių metais, taip siekiant atkreipti dėmesį į kanklių reikšmę lietuvių kultūrai ir į iki šiol tęsiamas muzikavimo tradicijas. Tuo pačiu akcentuojama ir tokio paveldo svarba regionams, kuriuose kultūrinis savitumas dažnai laikosi ant bendruomenių iniciatyvų ir vietos kolektyvų.

    Choras ir kanklės vienoje scenoje

    Programoje „Kur sakalalis“ skambės aranžuotos ir chorui pritaikytos lietuvių liaudies dainos, kurias papildys kanklės ir šiuolaikinė harmonija. Projekto sumanymas remiasi idėja, kad tradiciniai instrumentai gali būti ne tik autentiškos kultūros simbolis, bet ir pilnavertis partneris mišriuose, akademiškai parengtuose koncertuose.

    Skriaudžių ansamblio „Kanklės“ vadovė Dalia Venckienė pabrėžia, kad tradicijos gyvybingumą lemia žmonių užsispyrimas ir noras muzikuoti net tada, kai sąlygos būna sudėtingos.

    „Bet visos bėdos ir iššūkiai yra nugalimi, jei noras muzikuoti yra stipresnis“, – sakė D. Venckienė.

    Ji taip pat akcentuoja, kad profesionalumas ir šaknys neturėtų būti supriešinami, nes būtent ryšys su tradicija padeda atlikėjams išlaikyti savitumą. Projekto dalyviai tikisi, kad toks skirtingų mokyklų ir patirčių susitikimas leis klausytojams išgirsti kankles naujai, o regioninę tradiciją priartins prie platesnės auditorijos.

    Kada ir kur vyks koncertai?

    Koncertų ciklas simboliškai prasidės Skriaudžiuose, kur ir gimė ši kankliavimo tradicija. Vėliau programa bus pristatyta Prienuose ir Marijampolėje, įtraukiant vietos chorus ir jaunus profesionalus.

    Pirmasis koncertas vyks spalio 10 dieną Skriaudžių laisvalaikio salėje, antrasis numatytas spalio 24 dieną Prienų kultūros ir laisvalaikio centre, o baigiamasis koncertas vyks lapkričio 14 dieną Marijampolės kultūros centro Dailės galerijoje. Projektą inicijavo Prienų kultūros ir laisvalaikio centras, o finansavimą skiria Lietuvos kultūros taryba ir Prienų rajono savivaldybė.

  • Pagirių meno mokykloje – Balstogės universiteto studentų viešnagė: kanklės, skudučiai ir kūryba

    Pagirių meno mokykloje – Balstogės universiteto studentų viešnagė: kanklės, skudučiai ir kūryba

    Gegužės 21 dieną Vilniaus rajono Pagirių meno mokykloje lankėsi Balstogės universiteto filialo Vilniuje studentai. Edukacinis susitikimas buvo skirtas pažinčiai su lietuvių muzikos tradicijomis ir kūrybinėmis praktikomis, kurios vis dažniau įtraukiamos į šiuolaikinio ugdymo programas.

    Mokykloje studentams pristatyti lietuvių liaudies instrumentai, tarp jų kanklės, skudučiai, skrabalai ir kiti autentiški garsynai. Renginyje daug dėmesio skirta kanklėms, aptariant jų istoriją, skambesį bei vaidmenį lietuvių kultūroje ir muzikiniame ugdyme.

    Dalyviai neapsiribojo teorija – jie klausėsi gyvai atliekamų kūrinių ir turėjo progą iš arti patirti instrumentų skambesį. Pasak organizatorių, būtent tiesioginis kontaktas su muzika padeda geriau suprasti tradicijų tęstinumą ir skatina jas integruoti į edukacines veiklas.

    Po muzikinės dalies vyko dailės edukacija, kurios metu studentai dalyvavo karoliukų vėrimo užsiėmime. Kūrybinėse dirbtuvėse jie gamino papuošalus, lavino kruopštumą ir dėmesį detalėms, o kartu susipažino su rankdarbių vieta bendruomeninėse kultūros praktikose.

    Šią išvyką organizavo Pagirių meno mokyklos direktorė ir Balstogės universiteto dėstytoja Aleksandra Žuk-Butkuvienė. Priešmokyklinio ir pradinio ugdymo pedagogikos studijų programos studentams susitikimas tapo proga praplėsti metodinių idėjų lauką ir patirti, kaip muzika bei dailė gali veikti kaip universali kalba ugdymo aplinkoje.

  • Kanklių metais Visagine suskambėjo festivalis: 120 dalyvių ir bendras darželių bei gimnazijos projektas

    Kanklių metais Visagine suskambėjo festivalis: 120 dalyvių ir bendras darželių bei gimnazijos projektas

    2026 metais Lietuvoje minimi Kanklių metai, todėl visoje šalyje daugiau dėmesio skiriama kanklių tradicijai, jos mokymui ir sklaidai ugdymo įstaigose. Šiame kontekste gegužės 12 dieną Visagine surengta metodinė diena ir meninės patirties festivalis Kanklėmis prabylantis Visaginas.

    Renginys vyko Visagino vaikų lopšelyje-darželyje „Auksinis raktelis“ ir subūrė pedagogus, vaikus bei muzikos mylėtojus iš skirtingų miesto ugdymo įstaigų. Organizatoriai pabrėžia, kad festivalio tikslas buvo ne vien koncertinė programa, bet ir praktinis pasidalijimas patirtimi, kaip tradicinis instrumentas gali tapti kasdienio ugdymo dalimi.

    Festivalis kaip kvalifikacijos dalis

    Festivalis tapo kvalifikacijos tobulinimo programos Kūrybinė muzikinė raiška kaip visuminio vaiko ugdymo veiksnys pedagoginėje praktikoje antrojo modulio dalimi. Dar kovą Visagino pedagogams buvo surengti kankliavimo mokymai, o gegužę įvykęs renginys tapo šios iniciatyvos tęsiniu.

    Projektą kartu įgyvendino Visagino vaikų lopšelis-darželis „Auksinis raktelis“ ir Visagino kūrybos ir menų akademija. Ilgalaikis šių įstaigų bendradarbiavimas leidžia nuosekliai plėtoti meninį ugdymą ir vaikų kūrybiškumą, o kartu stiprinti pažintį su lietuvių etnine kultūra.

    120 dalyvių iš Visagino įstaigų

    Festivalyje dalyvavo apie 120 dalyvių: vaikai, pedagogai ir muzikos bendruomenė. Muzikinius pasirodymus pristatė Visagino vaikų lopšelio-darželio „Gintarėlis“ ugdytiniai su pedagogėmis Tatjana Gimbickaja, Jelena Virčinskiene ir Svetlana Krukovič, taip pat Visagino Verdenės gimnazijos mokiniai su mokytoja Danguole Kisieliene.

    Renginio šeimininkai, Visagino vaikų lopšelio-darželio „Auksinis raktelis“ bendruomenė, parengė įvairias programos dalis, prie kurių prisidėjo pedagogės Eugenija Gasienė, Rasa Jurkšytė, Rima Boleišienė, Valentina Trubickaja, Giedrė Sitnovienė, Marija Kardelienė, Tatjana Kovaliova ir Natalja Marfionok. Organizatorės ir vedėjos Laima Kajėnaitė bei Skaidrūnė Baliūnaitė pasirūpino, kad renginys vyktų sklandžiai ir išlaikytų kūrybinę nuotaiką.

    Organizatorių teigimu, festivalyje pristatyta programa parodė, kad kanklės gali būti ne tik tradicijos simbolis, bet ir praktiškas ugdymo įrankis, padedantis lavinti klausą, ritmo pojūtį, dėmesio sutelkimą bei bendradarbiavimą. Visagine kanklių muzika, anot rengėjų, skamba vis plačiau, o tradicijos perduodamos vaikams per gyvą patirtį.

    Bendruomenės palaikymas

    Renginio rengėjai dėkojo Visagino vaikų lopšelio-darželio „Auksinis raktelis“ direktorei Elenai Čekienei ir direktoriaus pavaduotojai ugdymui Jelenai Skorik už iniciatyvą bei pagalbą organizuojant festivalį. Pasak organizatorių, tokios bendruomeninės iniciatyvos stiprina miesto kultūrinį gyvenimą ir skatina tęstines edukacines veiklas.

    Informaciją ir nuotraukas pateikė Visagino vaikų lopšelis-darželis „Auksinis raktelis“.

  • Festivalis Ant kalno klevelis sugrįžta: gegužės 8 dieną skambės folkloras, šokiai ir dainos

    2026 metų gegužės 8 dieną rengiamas folkloro, tautinės muzikos ir šokių festivalis Ant kalno klevelis. Organizatoriai kviečia į šventę, kurioje susitinka gyva dainavimo tradicija, instrumentinė muzika ir įvairių regionų šokiai.

    Toks festivalis paprastai tampa proga vienoje vietoje pamatyti skirtingų kartų kolektyvus ir išgirsti autentišką repertuarą, paremtą liaudies dainomis, sutartinėmis ir tradiciniais šokių motyvais. Renginių programose dažnai skiriamas dėmesys ir sceninei kultūrai, ir pačiai tradicijai, kad ji būtų suprantama šiuolaikiniam žiūrovui.

    Folkloro renginiai Lietuvoje pastaraisiais metais vis dažniau siekia ne tik parodyti koncertą, bet ir įtraukti publiką į bendrą patirtį. Todėl festivalio dalyviai neretai kviečia kartu užtraukti dainą, prisijungti prie ratelių ar susipažinti su tradiciniais instrumentais, tokiais kaip kanklės, skrabalai ar birbynė.

    Festivaliai, orientuoti į tautinę muziką ir šokį, taip pat prisideda prie nematerialaus kultūros paveldo tęstinumo. Jie suteikia erdvę bendruomenėms, mokykloms ir ansambliams perduoti repertuarą, scenines praktikas bei tarmes, o klausytojams padeda geriau suprasti, kuo skiriasi skirtingų Lietuvos regionų dainavimo ir šokimo manieros.

    Organizatoriai pabrėžia, kad Ant kalno klevelis išlaiko tradicinį festivalio charakterį, tačiau siekia, kad programa būtų aiški ir patraukli įvairaus amžiaus žmonėms. Tiksli festivalio vieta, dalyvių sąrašas ir programos detalės paprastai skelbiami atskirai, artėjant renginio datai.

  • Muziejų naktis Palangoje: Jausmė kurorto muziejuje pristatys akustinį koncertą „Namolio“

    Gegužės 23 dieną 18 valandą Palangos kurorto muziejuje vyks Europos muziejų nakties renginys, kurio programoje numatytas Jausmės akustinis koncertas „Namolio“. Organizatoriai kviečia muziejaus erdvę patirti ne tik kaip ekspozicijų vietą, bet ir kaip gyvos muzikos sceną.

    Europos muziejų naktis daugelyje šalių kasmet skatina muziejus atsiverti vakaro lankytojams, siūlant išskirtines programas, koncertus ir edukacijas. Palangoje šį formatą papildys kamerinė akustinė programa, žadanti ramesnę, klausymuisi ir artimam ryšiui su muzika pritaikytą atmosferą.

    Kas laukia koncerte?

    Jausmė pristatoma kaip savito braižo dainininkė, dainų autorė ir kompozitorė, kurios kūryboje dera tradicinės kanklės ir šiuolaikinis skambesys. Programoje „Namolio“ dėmesys sutelkiamas į sugrįžimo prie šaknų temą, o akustinis formatas leidžia išryškinti balso niuansus ir natūralų instrumentų skambėjimą.

    Renginio aprašyme pabrėžiama, kad koncertuose atlikėja kuria ypatingą nuotaiką: stiprų vokalą papildo 29 kanklių stygų tembras, o aranžuotėse girdimi subtilūs džiazo atspalviai. Tokia dermė, pasak organizatorių, kviečia sulėtinti tempą ir įsiklausyti.

    Praktinė informacija lankytojams

    Koncertas vyks Palangos kurorto muziejuje, pradžia – 18 valandą. Renginys nemokamas, todėl organizatoriai rekomenduoja atvykti šiek tiek anksčiau, kad būtų patogiau patekti į salę ir pasirinkti vietą.

    Europos muziejų nakties vakarą muziejai paprastai sulaukia didesnio srauto, tad verta įvertinti ir atvykimo laiką Palangos centre. Renginio metu lankytojai kviečiami sustoti ten, kur muzika padeda išgirsti daugiau, ir patirti muziejų kaip gyvą, bendruomenei atvirą kultūros erdvę.

  • Alytaus muzikos mokyklos gastrolės JAV: kanklių muzika suvienijo Niujorką, Dalasą ir Čikagą

    2026 metų kovo 31 dieną–balandžio 22 dieną Alytaus muzikos mokyklos atstovai surengė kultūrinį vizitą Jungtinėse Amerikos Valstijose, kuriame koncertai ir edukacijos driekėsi nuo Niujorko iki Čikagos. Kelionės maršrutas apėmė ir Baltimorę, Vašingtoną bei Dalasą, kur susitikimai vyko su lietuvių bendruomenėmis ir lituanistinio švietimo atstovais.

    Delegaciją sudarė Alytaus muzikos mokyklos direktorė, muzikos mokytoja metodininkė Gabrielė Dambauskaitė, kanklių mokytoja metodininkė Edita Radvilavičienė ir jaunoji kanklininkė, tarptautinių konkursų laureatė Liepa Jankauskaitė. Pagrindiniu vizito akcentu tapo kanklių muzika, pristatyta kaip gyvas lietuviškos tapatybės simbolis ir ryšio su diaspora stiprinimo priemonė.

    Pirmieji susitikimai su lietuviais vyko netrukus po atvykimo, o Baltimorėje surengtas vakaras iš karto parodė, kad tradicinis instrumentas gali būti suprantamas ir artimas skirtingoms kartoms. Kanklių repertuaras tapo tiltu tarp JAV gimusio jaunimo, seniau emigravusių šeimų ir svečių iš Lietuvos.

    Susitikimas Vašingtone ir vakaras ambasadoje

    Vienas svarbiausių kelionės renginių vyko Lietuvos Respublikos ambasadoje Vašingtone, kur surengtas muzikos ir poezijos vakaras Tarp dviejų krantų. Programoje skambėjo dainų autoriaus ir atlikėjo Rimanto Pažemecko kūryba, poetės Sandros Avižienytės eilės, o vokalistė Žaneta Ježerytė papildė vakarą dainomis.

    Vakaro kulminacija tapo Liepos Jankauskaitės pasirodymas, išryškinęs kanklių skambesio subtilumą ir instrumento galimybes šiuolaikinėje koncertinėje programoje. Edita Radvilavičienė pristatė kanklių istoriją ir vietą lietuvių muzikinėje tradicijoje, o Gabrielė Dambauskaitė pabrėžė tokių vizitų reikšmę miesto kultūrinei sklaidai.

    Dalaso ir Čikagos akcentai

    Dalasas tapo viena aktyviausių stotelių, kur lituanistinėje mokykloje „Baltija“ vyko koncertai, edukacijos ir kūrybiniai susitikimai. Čia pristatytos ir ankstyvojo muzikinio ugdymo praktikos, aptartos galimos partnerystės tarp Lietuvos ir JAV lietuviškų švietimo iniciatyvų.

    Gabrielė Dambauskaitė Dalase pristatė metodinį leidinį „Muzikiniai žaidimai“, skirtą ankstyvajam muzikiniam ugdymui. Praktiniai užsiėmimai ir meistriškumo pamokos sustiprino ryšį su pedagogais, o kanklių muzika suteikė renginiams aiškų lietuviškos kultūros atspalvį.

    Didžiausias Dalaso renginys buvo JAV lietuvių Poezijos pavasaris „Zenitas“, subūręs kūrėjus iš įvairių valstijų. Liepa Jankauskaitė renginį pradėjo Lietuvos tautinę giesmę atlikdama kanklėmis, o JAV himnas nuskambėjo kaip pagarbus dviejų kultūrų dialogo ženklas.

    Čikagoje vizitas tęsėsi edukacijomis, susitikimais su lituanistinėmis mokyklomis ir meistriškumo pamokomis. Taip pat įvyko kūrybiniai susitikimai su kompozitoriumi ir vargonininku Ričardu Soka, kurio kūrybinis indėlis ir bendradarbiavimo perspektyvos įvardytos kaip svarbios plečiant mokyklos repertuarą.

    Ilgalaikės partnerystės po kelionės

    Kelionę vainikavo koncertas ir Šv. Mišios Nativity BVM bažnyčioje, tapę jautriu atsisveikinimu su JAV lietuvių bendruomene. Paskutiniame koncerte dalyvavo Lietuvos Respublikos ambasadorius Jungtinėse Amerikos valstijose ir Meksikoje Gediminas Varvuolis.

    Vizitas pristatomas kaip daugiau nei koncertinis turas: užmegzti ryšiai turėtų virsti naujais mainais, meistriškumo pamokomis ir metodinių priemonių sklaida. Tarp konkrečių planų minimas ir Ričardui Sokai skirtos natų knygos pristatymas, kuris galėtų papildyti Alytaus muzikos mokyklos biblioteką.

    Taip pat numatoma dalintis ankstyvojo muzikinio ugdymo patirtimi, įtraukiant Čikagoje dirbančius muzikantus ir pedagogus. Alytaus muzikos mokyklos bendruomenė pabrėžia, kad tokie vizitai padeda išlaikyti kalbą, tradicijas ir bendrystę, o kanklių skambesys už Atlanto tampa aiškiu lietuviškos tapatybės ženklu.

  • Jubiliejinis festivalis „Suk, suk ratelį“: kaip „Ažuoliuko“ scena sujungė vaikus iš visos Lietuvos

    Jubiliejinis festivalis „Suk, suk ratelį“: kaip „Ažuoliuko“ scena sujungė vaikus iš visos Lietuvos

    Vaikų lopšelyje-darželyje „Ažuoliukas“ surengtas dešimtasis respublikinis liaudies šokių ir ratelių festivalis „Suk, suk ratelį“, į vieną sceną subūręs mažuosius atlikėjus iš skirtingų Lietuvos miestų ir mokyklų. Jubiliejinis renginys tapo proga ne tik pasirodyti, bet ir pasidalinti patirtimis, kaip tradiciniai šokiai šiandien atranda vietą vaikų ugdyme.

    Į festivalį atvyko kolektyvai iš Vilniaus lopšelio-darželio „Kodėlčiukas“, Švenčionių Zigmo Žemaičio gimnazijos, Ignalinos „Šaltinėlio“ mokyklos, Zarasų „Lakštingalos“ mokyklos, Utenos lopšelio-darželio „Voveraitė“ ir Rokiškio lopšelio-darželio „Varpelis“. Prie šventės prisidėjo ir gausus būrys vietinių dalyvių, o šiemet į pasirodymus įsiliejo ir Visagino Verdenės gimnazijos antrokai bei ketvirtokai.

    Organizatoriai pabrėžia, kad tokie renginiai vaikams svarbūs ne vien kaip scena ar koncertas. Per šokį ir muziką ugdomas bendruomeniškumas, mokomasi dirbti grupėje, lavinamas ritmas, laikysena ir sceninė drąsa, o kartu natūraliai stiprinamas ryšys su tautos papročiais.

    Festivalio programa buvo skirta lietuvių liaudies šokiams ir rateliams, kuriuose susipina judesys, daina ir žaidybiniai elementai, vaikams ypač patrauklūs dėl aiškių struktūrų ir kartojimų. Tokia forma leidžia tradicijas ne tik pristatyti, bet ir „įkūnyti“ per patirtį, kai vaikai patys tampa kultūros tęsėjais.

    Šventėje taip pat prisiminti ir Kanklių metai, akcentuojant šio instrumento vietą lietuviškos muzikos tradicijoje ir jo skambesio svarbą ugdymo veiklose. Pasak pedagogų, gyvas dėmesys tradiciniams instrumentams padeda vaikams geriau suprasti, kad kultūra nėra vien praeitis, o kasdienis, kuriamas dalykas.

    Renginio organizatoriai dėkojo kolektyvų vadovams, muzikos mokytojams ir visiems prisidėjusiems prie festivalio, taip pat lopšelio-darželio „Ažuoliukas“ komandai, Kultūros centro „Draugystė“ darbuotojams ir fotografui Rimui. Jubiliejinis „Suk, suk ratelį“ dar kartą parodė, kad tradicijos geriausiai gyvuoja tada, kai jos tampa bendra patirtimi vaikams, pedagogams ir bendruomenei.