Rudeniui įsibėgėjus daugelis vasarą žydėjusių gėlių tampa jautrios šalnoms, todėl svarbiausias darbas yra teisingai pasirinkti laiką, kada augalus palikti lysvėje, o kada perkelti į saugesnę vietą. Jurginai, kardeliai, kanos ir gumbinės begonijos dažniausiai neišgyvena žiemos, jei jų požeminės dalys peršąla ar permirksta.
Praktikoje sodininkai orientuojasi ne tik į kalendorių, bet ir į orus: pirmosios šalnos vienais metais ateina anksti, kitais gali vėluoti iki lapkričio pradžios. Skubėjimas čia pavojingas, nes dalis augalų iki pat rudens pabaigos dar krauna žiedus, o per anksti iškasti gumbai blogiau bręsta ir prasčiau laikosi sandėliuojami.
Kada kasti jurginus?
Jurginų gumbai paprastai kasami po pirmesnės, aiškesnės šalnos, kai antžeminė dalis pajuoduoja. Toks vaizdas yra signalas, kad augalas baigia vegetaciją ir gumbus jau galima saugiai paruošti žiemojimui, neprarandant vėlyvo žydėjimo.
Švelnesnio klimato vietose jurginus kai kas palieka žemėje, tačiau tai rizikinga: staigesnis šaltis ar permirkęs dirvožemis gali pražudyti gumbus. Jei vis dėlto paliekama lysvėje, žemę reikėtų storai užmulčiuoti, kad šaknų zona būtų apsaugota nuo šalčio ir temperatūrų svyravimo.
Kardeliai, kanos ir begonijos: skirtingos taisyklės
Kardelių atsparumas nevienodas: žemesnės veislės kartais ištveria daugiau, tačiau didžioji dalis įprastų aukštaūgių kardelių žiemą dirvoje peršąla. Dėl to jų gumbasvogūnius patikimiausia iškasti dar iki stipresnių šalčių ir vėl sodinti pavasario pabaigoje ar vasaros pradžioje, kai nebelieka šalnų grėsmės.
Kanos dažniausiai kasamos po šalnos, kai pajuoduoja lapai. Nuo šakniastiebių pakanka švelniai nubraukti žemes, jų netrinant, nes pažeidimai sandėliuojant tampa puvinio židiniais; esant poreikiui šakniastiebiai gali būti dalijami, kad pavasarį būtų daugiau kerų.
Gumbinės begonijos elgiasi kitaip: jas įprasta kasti anksčiau, pasibaigus žydėjimui, bet dar iki pirmos šalnos. Patogiausia dirvą atsargiai supurenti šakėmis ir gumbą iškelti nepažeidžiant, vėliau atskiriant stiebą, kad sandėliuojant neliktų drėgmės kaupimosi vietų.
Kaip laikyti gumbus per žiemą?
Iškastos požeminės dalys turi likti sausos: drėgmė yra dažniausia pelėsio ir puvinio priežastis. Prieš padedant laikymui verta apžiūrėti, ar nėra minkštų, pajuodavusių vietų ar pelėsio, o įtartinas dalis pašalinti.
Laikyti geriausia vėsioje, sausoje ir tamsioje vietoje, kur nėra šalčio ir užtikrinama oro cirkuliacija. Tam tinka dėžės su angomis, atviros popierinės talpos ar lentynos, o sandarios dėžės ir drėgmę sugeriantis kartonas dažniau sukelia problemas, todėl būklę per žiemą verta periodiškai patikrinti.
Ne visi svogūniniai ir gumbiniai augalai tokie lepūs: pavyzdžiui, dauguma lelijų įprastai gali žiemoti dirvoje ir kitą sezoną atauga. Vis dėlto jautresniems augalams rudeninė priežiūra ir tinkamas laikymas lemia, ar pavasarį bus ką sodinti, o vasarą kuo džiaugtis žieduose skęstančiomis lysvėmis.