CP v2

Tag: Kanų kino festivalis

  • Kanų nugalėtojui Jafarui Panahi Iranas paliko nuosprendį galioti: kalėjimas ir draudimas keliauti

    Kanų nugalėtojui Jafarui Panahi Iranas paliko nuosprendį galioti: kalėjimas ir draudimas keliauti

    Teismas Teherane atmetė skundą

    Irano kino režisieriui Jafarui Panahi, Kanų kino festivalio Auksinės palmės šakelės laureatui, Teherano revoliucinis teismas paliko galioti anksčiau jam paskelbtą nuosprendį. Apie tai paskelbė režisieriaus advokatas Mostafa Nili, komentuodamas, kad teismas atmetė gynybos prieštaravimus.

    Pasak advokato, nuosprendis Jafarui Panahi buvo priimtas jam nedalyvaujant, o dabar jis patvirtintas visa apimtimi. Teisme bylą nagrinėjo Teherano revoliucinio teismo 26 skyrius.

    „Pagal pirminį nuosprendį Jafarui Panahi skirta vienerių metų laisvės atėmimo bausmė dėl kaltinimų propaganda prieš Irano Islamo Respubliką“, – sakė Mostafa Nili.

    Be laisvės atėmimo, režisieriui taip pat skirtas dvejų metų draudimas išvykti iš šalies. Anot advokato, papildomai jam uždrausta jungtis prie politinių ir socialinių grupių bei asociacijų.

    Kokiais motyvais grindžiamas nuosprendis

    Gynybos teigimu, teismo sprendimo motyvai apima kaltinimus dėl esą „pogrinžinio ir problemiško filmo“ kūrimo, nukreipto prieš valdžios institucijas. Taip pat minimi veiksmai, kuriais režisierius esą rėmė politinius ir saugumo kalinius.

    Nuosprendyje nurodoma ir parama visuomeniniams protestams, taip pat šūkio Moteris, gyvenimas, laisvė palaikymas. Tarp epizodų minimas ir pareiškimo, siejamo su vilkikų vairuotojų streiku, pasirašymas bei platinimas.

    Advokatas pabrėžė, kad sprendimą dar galima skųsti Teherano provincijos apeliaciniam teismui. Tam, pasak jo, numatytas 20 dienų terminas nuo oficialaus pranešimo gavimo.

    Bylos kontekstas ir ankstesnis sulaikymas

    Pirminis teismo sprendimas buvo paskelbtas tuo metu, kai Jafar Panahi buvo užsienyje ir dalyvavo filmo „A Simple Accident“ viešinime. Filmas po pergalės Kanuose buvo pasirinktas atstovauti Prancūzijai siekiant „Oskaro“ už geriausią tarptautinį filmą.

    Nors nuosprendis buvo priimtas jam nedalyvaujant, režisierius grįžo į Iraną kovo 30 dieną po apsilankymo „Oskarų“ ceremonijoje. Jo sugrįžimas sutapo su išaugusia įtampa regione ir didesniu Irano valdžios jautrumu vidaus protestams bei kritikai.

    Jafar Panahi jau anksčiau buvo susidūręs su laisvės atėmimu: 2022 ir 2023 metais jis 86 dienas praleido Evin kalėjime, kai buvo kaltinamas „propaganda prieš valstybę“. Tuomet jis buvo paleistas po bado streiko, o vėliau, priėmus apeliaciją, pirminiai kaltinimai buvo panaikinti.

  • Mirė Marjane Satrapi, „Persepolis“ autorė: jos kūryba pakeitė požiūrį į Iraną ir tremtį

    Mirė Marjane Satrapi, „Persepolis“ autorė: jos kūryba pakeitė požiūrį į Iraną ir tremtį

    Netektis Paryžiuje

    Prancūzų ir iraniečių kilmės rašytoja bei iliustratorė Marjane Satrapi mirė Paryžiuje, eidama 57-uosius metus. Apie netektį pranešė artimieji ir bičiuliai, nurodydami, kad pastarieji metai kūrėjai buvo itin sunkūs.

    Artimųjų teigimu, Satrapi mirtį lydėjo asmeninė drama: ji esą palūžo po vyro, prodiuserio ir scenaristo Mattiaso Ripa, mirties. Jis mirė 2025 metų balandžio 8 dieną.

    „Marjane Satrapi mirė iš sielvarto, praėjus kiek daugiau nei metams po Mattiaso Ripa, jos vyro ir gyvenimo meilės, mirties“, – teigiama artimųjų pranešime.

    „Persepolis“ fenomenas

    1969 metų lapkričio 22 dieną Irane, Rašto mieste, gimusi Satrapi pasaulyje išgarsėjo autobiografiniu grafiniu romanu „Persepolis“. Jame ji pasakojo apie vaikystę Teherane po 1979 metų revoliucijos, religinių suvaržymų griežtėjimą ir šeimos sprendimą išsiųsti ją į Europą.

    „Persepolis“ tapo viena ryškiausių šiuolaikinės komiksų kultūros knygų, padėjusių Vakarų auditorijai suprasti Irano visuomenės kasdienybę už politinių antraščių. Kūrinys buvo vertinamas už atvirumą, humorą ir aiškią poziciją žmogaus teisių bei autoritarizmo klausimais.

    Vėliau istorija persikėlė į ekraną: animacinį filmą „Persepolis“ Satrapi režisavo kartu su Vincentu Paronnaud. Filmas 2007 metais pristatytas Kanų kino festivalyje, kur pelnė žiuri prizą, o vėliau sulaukė ir „Oskarų“ nominacijų, įskaitant nominaciją animacinio filmo kategorijoje.

    Filmai, protestai ir pilietybė

    Satrapi kūrybinė biografija neapsiribojo „Persepolis“: ji sukūrė ir kitų grafinių romanų, tarp jų „Chicken With Plums“, o taip pat dirbo kine. Tarp jos darbų minimi filmai „The Voices“ ir „Radioactive“, pastarasis pasakojo apie Marie Curie gyvenimą.

    Autorė buvo žinoma kaip atvira Irano teokratinio režimo kritikė ir rėmė pilietinius judėjimus, įskaitant protestus po Mahsos Amini mirties. 2024 metais ji išleido komiksą „Woman, Life, Freedom“, tiesiogiai siejamą su protestų šūkiu ir platesne Irano visuomenės kova už teises.

    Į Prancūziją Satrapi persikėlė 1994 metais, o 2006 metais gavo Prancūzijos pilietybę. 2025 metais ji atsisakė Prancūzijos Garbės legiono apdovanojimo, viešai kritikuodama Paryžiaus politiką Irano atžvilgiu.

  • 93-ejų Joan Collins atskleidė jaunystės paslaptį: jokio botokso, dietų ir grožio injekcijų

    93-ejų aktorė Joan Collins pasirodymu Kanų kino festivalyje vėl atkreipė gerbėjų dėmesį: raudonuoju kilimu ji žengė spindėdama energija ir elegancija. Žvaigždė tikina, kad jos išvaizdos pagrindas nėra greitos grožio procedūros, o nuosekli kasdienė savijautos priežiūra.

    Pasak aktorės, ji nesivaiko madingų, organizmą alinančių dietų ir nesitiki stebuklų iš trumpalaikių sprendimų. Collins akcentuoja paprastą principą: jei žmogus jaučiasi gerai, tai atsispindi ir išorėje.

    Kasdieniai įpročiai vietoj stebuklų

    Interviu britų žiniasklaidai Collins yra sakiusi, kad stengiasi miegoti apie aštuonias valandas ir vengia greitojo maisto. Taip pat ji reguliariai juda, o sportą įtraukia į savaitės rutiną kelis kartus, tiek, kiek leidžia amžius ir savijauta.

    Specialistai pabrėžia, kad būtent miegas, subalansuota mityba ir fizinis aktyvumas yra trys kertiniai veiksniai, siejami su sveikesniu senėjimu. Šiuos principus dažnai akcentuoja ir visuomenės sveikatos rekomendacijos, kuriose pabrėžiama nuoseklių įpročių, o ne ekstremalių pokyčių svarba.

    Genetika ir psichologinė savijauta

    Aktorė neslepia, kad reikšmės turėjo ir genetika: ji ne kartą minėjo ilgaamžiškumą šeimoje. Be to, Collins teigia, kad nuo vaikystės buvo skatinama rūpintis bendra sveikata, įskaitant vitaminus ir režimą, nors tuo metu tai nebuvo įprasta praktika.

    Ne mažiau svarbi, anot jos, yra psichologinė būsena ir socialiniai ryšiai. Collins yra pabrėžusi, kad gyvenime didžiausią dėmesį skiria šeimai, vyrui ir draugams, o ne nuolatiniam susitelkimui į išvaizdos trūkumus.

    Kategoriškas ne injekcijoms

    Nors apie jos išvaizdą netrūksta spėlionių, Collins tvirtina niekada nesiryžusi botokso injekcijoms ar plastinėms operacijoms. Ji kritiškai vertina tendenciją, kai grožio injekcijos ir užpildai tampa norma vis jaunesniame amžiuje.

    „Aš tikiu sveiku gyvenimo būdu: nevalgau nesveiko maisto, miegu aštuonias valandas ir sportuoju. Viskas labai paprasta“, – sakė Joan Collins.

    „Aš netikiu adatomis ir panašiais dalykais. Niekada nesileidau botokso ar ko nors kito į veidą“, – teigė aktorė.

  • Kojima ir „Drive“ režisierius sukėlė audrą: „Prada“ filmą sukūrė su DI ir tai šokiruoja

    Kojima ir „Drive“ režisierius sukėlė audrą: „Prada“ filmą sukūrė su DI ir tai šokiruoja

    Vaizdo žaidimų kūrėjas Hideo Kojima ir danų režisierius Nicolas Winding Refn, geriausiai žinomas dėl filmo „Drive“, pristatė netikėtą bendrą darbą – trumpą reklaminį filmą mados namams „Prada“. Kūrinys sukurtas pasitelkus dirbtinis intelektas, o tai internete išprovokavo aštrią žiūrovų reakciją.

    Projektas skirtas „Prada“ renginiui Niujorke, o platesnei publikai jis buvo parodytas 79-ajame Kanų kino festivalyje. Šešių minučių trumpametražis filmas pavadintas „Satellites II“ ir išlaikytas retro mokslinės fantastikos estetikoje: autoriai keliauja kosmosu ir patiria avariją atšiaurioje planetoje.

    Kojima ir Refn jau anksčiau dirbo kartu – režisierius pasirodė žaidime „Death Stranding“, kur atliko Heartmano vaidmenį. Šį kartą kūrėjai, užuot filmavę tradicinėse aikštelėse ir statę dekoracijas, pasirinko generuojamus vaizdus, o projektą viešai apibūdino kaip kūrybinį eksperimentą.

    Vis dėlto būtent DI panaudojimas tapo pagrindine ginčų priežastimi. Žiūrovai socialiniuose tinkluose ir forumuose atkreipė dėmesį į akivaizdžias generuoto vaizdo klaidas: kai kuriose scenose keičiasi veido bruožai, prastėja kadrų vientisumas, o detalės atrodo nenuoseklios.

    Kritika skamba ir platesniame kontekste, nes kūrybinėse industrijose diskusijos dėl DI pastaraisiais metais tik aštrėja. Generatyviniai modeliai leidžia greitai kurti vaizdus ir sumažinti gamybos kaštus, tačiau kartu kelia klausimų dėl autorystės, originalumo, kūrėjų darbo vertės ir to, ar tokie sprendimai netampa patogia trumpinimo schema net ir pripažintiems menininkams.

    „Gerai, ponas Kojima, linksminkitės tame pūvančiame liūne kartu su kitais DI keistuoliais“, – rašė vienas komentatorius.

    Kiti pabrėžė, kad technologija dar pernelyg netolygi, todėl rezultatas labiau primena demonstraciją, o ne pilnavertę kino kalbą. Nepaisant to, Refn viešai kalbėjo entuziastingai ir teigė, jog kūrėjų bendras ryšys bei noras peržengti įprastas ribas ir pastūmėjo imtis šio formato.

    Hideo Kojima, seniai siejamas su kinu ir dažnai deklaruojantis meilę filmams, socialiniuose tinkluose ir toliau aktyviai dalijasi įžvalgomis apie matytas juostas ir skaitytas knygas. Tačiau būtent šis projektas priminė, kad DI naudojimas pramogų ir reklamos pasaulyje visuomenei tebėra jautri tema, kurioje technologinis naujumas dažnai susiduria su lūkesčiais dėl autentiškumo.

  • Sofios Carson įvaizdis Kane pribloškė: priminė Audrey Hepburn, o dėmesį pavogė „Chopard“

    Sofios Carson įvaizdis Kane pribloškė: priminė Audrey Hepburn, o dėmesį pavogė „Chopard“

    Sofia Carson šių metų Kanų kino festivalyje tapo viena ryškiausių raudonojo kilimo viešnių. Aktorė ir dainininkė pasirinko kelis klasiką primenančius įvaizdžius, o labiausiai aptarinėtas tapo jos pasirodymas festivalio uždarymo ceremonijoje.

    Tą vakarą Carson vilkėjo ilgą, siauro silueto juodą suknelę be rankovių, derintą su ilgomis pirštinėmis. Toks derinys mados gerbėjams iškart sukėlė asociacijas su Audrey Hepburn estetika ir legendiniu elegancijos kodu, išpopuliarintu XX amžiaus viduryje.

    Ryškiausias akcentas buvo papuošalai, kurie tapo viso įvaizdžio centru. Ant kaklo suspindo masyvus gyvatės formos vėrinys su smaragdine akimi ir prie jo priderinti auskarai, sukurti prabangos juvelyrikos namų „Chopard“.

    Įspūdį sustiprino ir šukuosena: glotniai atgal sušukuoti plaukai pabrėžė veido bruožus ir dar labiau priartino bendrą įvaizdį prie klasikinės kino eros stilistikos. Pastaraisiais metais tokia kryptis vis dažniau matoma didžiuosiuose renginiuose, kai vietoje eksperimentų pasirenkamas atpažįstamas, laiko patikrintas siluetas.

    Vis dėlto šis pasirodymas nebuvo vienintelis, sulaukęs dėmesio. Pirmąją festivalio dieną Carson žengė raudonuoju kilimu vilkėdama švelniai rožinę suknelę su ilgu šleifu, sukurtą „Miu Miu“, o įvaizdį papildė dar vienas „Chopard“ papuošalas.

    Vėlesnėmis dienomis aktorė rinkosi ir kitus prabangius derinius, tarp jų išskirtinius modelius iš itališko butikо Caroline Couture. Tarp aptarinėtų pasirinkimų minėta sidabrinė, XX amžiaus 3 dešimtmetį primenanti suknelė, taip pat juoda nėriniuota suknelė, pabrėžusi senosios mokyklos glamūrą.

    Carson garderobe pasirodė ir daugiau klasikos interpretacijų: juoda A silueto suknelė su sidabriniu siuvinėjimu bei balta, apatinukus primenanti suknelė su ryškia, kristalais siuvinėta kaspino detale. Tokie sprendimai atitiko vieną aiškią kryptį: grįžimą prie švaraus silueto, detalių kokybės ir juvelyrikos, kuri vis dažniau tampa pagrindiniu stiliaus pasakojimu.

    Sofia Carson yra JAV aktorė ir dainininkė, turinti kolumbietiškų šaknų. Ji gimė 1993 metais, ekrane debiutavo 2014 metais, o plačiau išgarsėjo vaidmenimis romantinėse istorijose ir jaunimui skirtuose projektuose.

    Dėl dažnų pasirinkimų romantinių filmų žanre Carson neretai vadinama naujosios kartos romantinių komedijų veidu. Raudonajame kilime ji taip pat nuosekliai kuria atpažįstamą braižą, kuriame dominuoja klasika, santūrus dramatizmas ir aiškiai parinkti prabangos ženklai.

  • Princesės Dianos dukterėčios vėl pavergė Kanus: Spencer dvynės sužibėjo drąsiomis suknelėmis

    Princesės Dianos dukterėčios vėl pavergė Kanus: Spencer dvynės sužibėjo drąsiomis suknelėmis

    Kanų kino festivalio raudonasis kilimas kasmet sutraukia ryškiausias kino ir mados pasaulio žvaigždes, tačiau šįkart fotografų ir stiliaus apžvalgininkų dėmesį ypač patraukė princesės Dianos dukterėčios. Lady Amelia Spencer ir Lady Eliza Spencer, dažnai vadinamos aristokratiškojo stiliaus etalonu, į renginį atvyko dviem skirtingais, bet tarpusavyje suderintais įvaizdžiais.

    Dvynės pasirinko dizainerio „Zuhair Murad“ kūrinius iš naujausios kolekcijos ir pademonstravo, kad raudonojo kilimo mada vis labiau krypsta į maksimalizmą. Pastaraisiais sezonais ryškėja tendencija akcentuoti prabangius audinius, rankų darbą ir spindesį, o jų pasirinkti siluetai tik sustiprino šį įspūdį.

    Lady Amelia vilkėjo šviesią, žvilgančią suknelę su halter tipo iškirpte, dekoruotą geometriniais raštais, kuriuose derėjo karoliukai, perlais primenantys elementai ir žėrintys akcentai. Tuo metu Lady Eliza rinkosi juodą undinėlės silueto suknelę su nėriniuotu korsetiniu viršumi ir subtiliai perlais išsiuvinėtais ornamentais.

    Stilistinis dvynių nuoseklumas atsispindėjo ne tik suknelėse, bet ir detalėse. Abi pasirinko tvarkingas žemas šukuosenas, kurios pastaruoju metu vėl sugrįžta į raudonojo kilimo madą, o įvaizdį papildė juvelyrika, parinkta taip, kad nekonkuruotų su ryškiomis suknelių puošmenomis.

    Skirtingas buvo tik makiažo intensyvumas. Lady Eliza išryškino akis tamsesniu kontūru ir taip sukūrė ryškesnį kontrastą, o Lady Amelia rinkosi švelnesnį, metališkai spindintį akių makiažą, derantį prie šviesios suknelės tono.

    Lady Amelia Spencer ir Lady Eliza Spencer Kanų festivalyje pasirodo ne pirmą kartą, todėl jų atvykimas jau tapo laukiamu mados įvykiu. Raudonasis kilimas vis dažniau tampa ne tik kino, bet ir įvaizdžio strategijos scena, kurioje išryškėja dizainerių kryptys, o žinomos pavardės sukuria papildomą simbolinę reikšmę.

    Spencer dvynės yra Charleso Spencerio, princesės Dianos brolio, dukros. Nors viešojoje erdvėje jos nuolat lyginamos su teta, pastaraisiais metais Lady Amelia ir Lady Eliza kryptingai kuria savarankišką karjerą mados industrijoje, vis dažniau matomos didžiuosiuose renginiuose ir fotosesijose.

    To paties vakaro renginiuose dėmesio sulaukė ir jų vyresnioji sesuo Lady Kitty Spencer, taip pat žinoma dėl ryškių stiliaus sprendimų. Spencer seserų pasirodymai dar kartą priminė, kad britų aristokratijos pavardė vis dar turi stiprią trauką, ypač ten, kur susitinka tradicija, prabanga ir kamera.

  • Naujoji „Słoneczny Patrol“ žvaigždė? Brooks Nader kelia aistras ir po ryškaus pasirodymo Kanuose

    Naujoji „Słoneczny Patrol“ žvaigždė? Brooks Nader kelia aistras ir po ryškaus pasirodymo Kanuose

    Modelis Brooks Nader sparčiai kyla kaip viena ryškiausių naujos kartos pramogų pasaulio figūrų. Platesnį pripažinimą ji pelnė po sėkmės „Sports Illustrated Swimsuit“ atrankoje, o vėliau ėmė reguliariai rodytis prestižiniuose projekto leidimuose.

    Karjeros šuolis nesustojo ties mados industrija. Nader išplėtė veiklą į televiziją ir pramogų turinį, o jos vardas vis dažniau minimas greta didžiųjų popkultūros ikonų, kurios išgarsėjo panašiu keliu.

    Pastaraisiais metais modelis aktyviai kuria ir verslo kryptis, siekdama tapti ne tik ekrano veidu, bet ir prekės ženklu. Tokia strategija tapo įprasta ryškiausioms influencerių ir pramogų industrijos žvaigždėms, kurios pajamas diversifikuoja per partnerystes ir nuosavas linijas.

    Didžiausio dėmesio Nader sulaukė dėl žinios apie planuojamą naują serialo „Baywatch“, Lietuvoje žinomo kaip „Słoneczny Patrol“, versiją. Skelbiama, kad projektą ketina rodyti FOX, o premjera numatoma 2026–2027 metų sezone.

    Nader turėtų įkūnyti Selene – Zuma paplūdimio gelbėtojų kapitonę, apibūdinamą kaip aštraus liežuvio ir bekompromisė. Pasakojimo įtampą kurti turėtų ir jos konfliktai su Hobiu Buchannonu, kurį vaidina Stephenas Amellas.

    Pranešama, kad aktorių gretose – ir Hassie Harrison, Jessica Belkin, Thaddeus LaGrone bei David Chokachi, pažįstamas iš originaliojo „Baywatch“. Tokie grįžtantys vardai dažnai naudojami kaip būdas naujam projektui suteikti tęstinumo jausmą ir pritraukti nostalgiją vertinančią auditoriją.

    Originalusis „Baywatch“ buvo rodomas 1989–2001 metais ir tapo vienu ryškiausių 10-ojo dešimtmečio televizijos fenomenų. Pagrindiniu serialo veidu laikytas Davidas Hasselhoffas, o pasaulinę šlovę sustiprino ir Pamela Anderson bei Carmen Electra.

    Žiniasklaidoje Nader vis dažniau lyginama būtent su Pamela Anderson, akcentuojant blond įvaizdį ir seksapilį. Tokie palyginimai, nors ir patrauklūs antraštėms, kartu kelia lūkesčius, su kuriais naujoms aktorėms tenka susidurti per kiekvieną kultinės franšizės atgimimą.

    Dar vieną dėmesio bangą Nader sukėlė pasirodymu Kanų kino festivalyje, kur ant raudonojo kilimo žengė su drąsia, nėriniais dekoruota, pečius atidengiančia suknele. Stilistika, pabrėžusi siluetą ir klasikinių Holivudo nuorodų estetiką, greitai tapo aptarinėjama mados žiniasklaidoje.

    Ryškus pasirodymas Kanuose tik pakurstė susidomėjimą būsimu serialu ir parodė, kad kūrėjai akivaizdžiai orientuojasi į itin matomus, socialinėje erdvėje aktyvius veidus. Jei projektas bus patvirtintas galutine sudėtimi, Nader taps vienu svarbiausių naujos „Słoneczny Patrol“ eros simbolių.

  • Cannes 2026: „Auksinę palmės šakelę“ pelnė C. Mungiu drama Fjord, Zviagincevas kreipėsi į Putiną

    Cannes 2026: „Auksinę palmės šakelę“ pelnė C. Mungiu drama Fjord, Zviagincevas kreipėsi į Putiną

    Cannes 2026 laureatai

    Prancūzijos Rivjeroje šeštadienį vykusioje 79-ojo Kanų kino festivalio uždarymo ceremonijoje paskelbti pagrindinių apdovanojimų laimėtojai. „Auksinė palmės šakelė“ atiteko rumunų režisieriui Cristianui Mungiu už politinę dramą Fjord.

    Šis prizas perėmė estafetę iš 2025 metais triumfavusio Jafaro Panahi filmo. Kanų konkursinė programa ir šiemet išliko orientuota į autorinį kiną ir stiprius socialinius pasakojimus.

    Fjord istorija remiasi pastarųjų metų realiais įvykiais ir analizuoja visuomenėje gilėjančią įtampą tarp progresyvių ir tradicinių vertybių. Siužeto centre atsiduria pamaldi rumunų evangelikų Gheorghiu šeima, persikelianti į nedidelį Norvegijos miestelį prie fjordo.

    Pagrindinį vaidmenį kuriantis Mihai, kurį suvaidino Sebastianas Stan, dirba programuotoju vietos bendruomenėje ir su žmona Lisbet vaikus augina itin griežtai. Lūžis įvyksta, kai mokykloje pastebimos nepaaiškinamos mėlynės ant vienos dukters kūno.

    Politinis akcentas scenoje

    Didysis prizas atiteko rusų režisieriui ir scenaristui Andrejui Zviagincevui už filmą Minotauras. Atsimdamas apdovanojimą jis pasinaudojo proga viešai prabilti apie karą Ukrainoje ir tiesiogiai kreipėsi į Vladimirą Putiną.

    „Milijonai žmonių abiejose fronto pusėse svajoja tik apie viena: kad žudynės pagaliau baigtųsi“, – sakė Andrejus Zviagincevas.

    „Vienintelis žmogus, kuris gali tai sustabdyti, yra Rusijos Federacijos prezidentas, priimdamas sprendimą nutraukti šį kraujo liejimą. To laukia visas pasaulis“, – pridūrė režisierius.

    Geriausio režisieriaus apdovanojimas atiteko dviem kūrėjų tandemams: Javierui Ambrossi ir Javierui Calvo už filmą La Bola Negra, taip pat Pawelui Pawlikowskiui už juostą Fatherland. Pastarasis scenoje pabrėžė, kad kinas turi atspindėti politinę tikrovę, tačiau kūrėjams būtina laisvė ir drąsa kalbėti apie tai, ką visuomenė iš tiesų mato.

    Kokios temos dominavo šiemet?

    2026 metų Kanų festivalyje ryškėjo keli aiškūs programos akcentai: daugiau nepriklausomo, režisierių vedamo kino ir mažiau didžiųjų Holivudo projektų nei kai kuriais ankstesniais metais. Kritikai šį konkursą dažniau apibūdino kaip intymesnį, rizikingesnį ir labiau orientuotą į autorinę kalbą.

    Tarp ryškiausių temų dominavo karas, tremtis, migracija, tapatybės paieškos ir psichologinės smurto pasekmės. Kartu festivalis vis aktyviau veikia kaip platesnė kultūros platforma, kurioje šalia filmų dėmesio sulaukia ir industrijos kryptys, nuo technologijų iki prabangos ženklų bei mados, nors konkurso toną daugiausia diktavo patys kūriniai.

    Pagrindinės konkursinės žiuri pirmininku šiemet buvo Pietų Korėjos režisierius Park Chan-wook, o oficialioje atrankoje varžėsi 19 vaidybinių filmų. Kanai tradiciškai išlaikė vaidmenį kaip vienas svarbiausių metų kino sezono barometrų, kur apdovanojimai neretai nubrėžia kryptį tolimesniam filmų keliui festivaliuose ir kino teatruose.

  • Penélope Cruz Kanų festivalyje pavogė šou: nauja šukuosena ir juoda suknelė su intriga

    Penélope Cruz Kanų festivalyje pavogė šou: nauja šukuosena ir juoda suknelė su intriga

    2026 metais Kanų kino festivalyje Penélope Cruz ant raudonojo kilimo pasirodė su įvaizdžiu, kuris iškart atsidūrė geriausiai apsirengusiųjų suvestinėse. Aktorė premjeroje, siejamoje su filmu „La Bola Negra“, pasirinko moderniai perinterpretuotą mažą juodą suknelę ir subtiliai atnaujintą plaukų spalvą.

    Šįkart dėmesį traukė ne tik klasikinė juodos suknelės idėja, bet ir jos architektūra. Siluetą formavo asimetriškas vieno peties kirpimas, ryškesni klostavimai bei itin aukštas skeltukas, suteikęs įvaizdžiui daugiau dramatiškumo ir judesio.

    Stilistiniu akcentu tapo ir dvi stambesnės gėlių aplikacijos, kurios suknelę pavertė labiau scenine, o ne vien minimalistine. Tai atitinka pastarųjų sezonų tendencijas, kai ant raudonojo kilimo vis dažniau derinami klasikiniai siluetai ir aiškus, vienas dominuojantis dekoro elementas.

    Didžiausias pokytis – plaukai

    Vis dėlto daugiausia kalbų sukėlė aktorės šukuosena. Penélope Cruz pasirinko šiltus, auksinius šviesesnius atspalvius, kurie vizualiai pašviesino jos įprastai kaštoninius plaukus ir suteikė veidui daugiau švytėjimo.

    Lengvos bangos ir į šoną sušukuoti kirpčiukai išlaikė natūralumo įspūdį, o pats kirpimas artimas ilgesniam bobui. Grožio industrijoje toks sprendimas vertinamas kaip universalus: jis atrodo elegantiškai tiek dienos metu, tiek vakaro renginiuose, o šviesesni akcentai vasaros sezonui suteikia gaivumo.

    Glamūro makiažas ir klasikiniai aksesuarai

    Makiažas išliko artimas aktorės pamėgtai glamūro estetikai: ryškesnės akių linijos ir dūminiai šešėliai išryškino žvilgsnį, o persikiniai skruostai ir šiltesnio tono lūpos subalansavo bendrą vaizdą. Toks derinys dažnai pasirenkamas, kai drabužis yra tamsus ir norima veidui suteikti daugiau šviesos.

    Įvaizdį užbaigė juodi smailianosių batelių silueto aukštakulniai ir prabangiai atrodanti deimantų papuošalų kompozicija. Nors aktorės pasirodymai didžiuosiuose renginiuose pastaruoju metu retesni, kiekvienas jos išėjimas dažnai tampa nuoroda į tai, kaip klasika gali atrodyti šiuolaikiškai.

  • Holivudo žvaigždės jungiasi prie peticijos prieš Vincentą Bolloré: auga nerimas dėl kino įtakų

    Holivudo žvaigždės jungiasi prie peticijos prieš Vincentą Bolloré: auga nerimas dėl kino įtakų

    Peticija plečiasi už Prancūzijos ribų

    Iniciatyva „Zapper Bolloré“ pranešė, kad prie atviro laiško, kuriame keliami klausimai dėl Vincento Bolloré įtakos kino sektoriui, prisijungė nauji, tarptautiniu mastu žinomi kūrėjai. Tarp jų minimi aktorius Javieras Bardemas, režisierius Ken Loachas ir aktorius Markas Ruffalo.

    Judėjimo atstovai teigia, kad laišku siekiama atkreipti dėmesį į augančią žiniasklaidos ir kultūros galios koncentraciją. Pasak jų, tokia koncentracija gali paveikti kino įvairovę ir kūrybinę laisvę, ypač kai finansavimas ir platinimo kanalai sutelkiami kelių grupių rankose.

    Prie pirmųjų pasirašiusiųjų buvo priskiriamos ir Prancūzijos kino pasaulio figūros, tarp jų aktorės Adèle Haenel, Juliette Binoche ir Blanche Gardin. Taip pat minimi aktoriai Swannas Arlaud, Jean-Pascalis Zadi bei dokumentininkas Raymondas Depardonas.

    Kino bendruomenę įaudrino „Canal+“ vadovo reakcija

    Iniciatyvos teigimu, pasirašiusiųjų skaičius šiuo metu pasiekė apie 3 460 kino sektoriaus profesionalų. Skelbiama, kad augimas paspartėjo po „Canal+“ prezidento Maxime’o Saados pareiškimo, jog jis nebenorėtų dirbti su atviro laiško signatarais.

    Šis pareiškimas nuskambėjo Kanų kino festivalio kontekste ir sukėlė diskusiją dėl saviraiškos laisvės bei galimo spaudimo kūrėjams. Dalis kino bendruomenės tai įvertino kaip signalą, kad vieša kritika gali turėti profesinių pasekmių.

    Aktorius Alainas Chabat viešai kritikavo tokį toną, pabrėždamas, kad į nuogąstavimus galima atsakyti įvairiais būdais, nesukuriant įspūdžio, jog žmonės baudžiami už nuomonę. Jis kartu pripažino, kad „Canal+“ darbuotojai galėjo pasijusti užgauti, nes kanalas dalyvauja įvairių filmų gamyboje.

    „Buvo daugybė būdų atsakyti į šį tekstą, bet spausti žmones vien dėl to, kad jie išsako nuomonę ar nerimą, yra prastas kelias“, – sakė Alainas Chabat.

    Aktorius Jonathanas Cohenas taip pat kalbėjo apie signatarų patiriamą nerimą, tačiau pabrėžė, kad „Canal+“ komandos, jo vertinimu, iki šiol prisidėjo prie prancūziško kino įvairovės. Ši priešprieša atskleidė, kaip glaudžiai kūrybinė rinka siejasi su stambių žiniasklaidos grupių sprendimais.

    Didelės investicijos ir dar didesnė įtaka

    „Canal+“ yra vienas svarbiausių Prancūzijos kino finansuotojų, o tai suteikia kanalui reikšmingą vaidmenį pramonėje. Skelbiama, kad kanalas planuoja investuoti 160 milijonų eurų į prancūzų kiną 2026 metais ir 170 milijonų eurų 2027 metais, kai 2025 metais investicijos siekė 150 milijonų eurų.

    Tuo pat metu primenama, kad ankstesniais metais investicijų lygis buvo didesnis ir siekė 220 milijonų eurų. Šie skaičiai pabrėžia, kodėl diskusija apie įtaką nėra vien teorinė: kino gamyba daugeliu atvejų priklauso nuo kelių finansavimo šaltinių.

    Vincentas Bolloré yra siejamas su plačiu aktyvų portfeliu turinio, žiniasklaidos ir komunikacijos srityse. Iniciatyvos autoriai būtent šį kryžminį dalyvavimą skirtingose kultūros grandyse laiko rizika, galinčia keisti redakcinius ir kūrybinius sprendimus.

    Konfliktas dėl įtakos kultūrai pastaruoju metu išryškėjo ne tik kine. Prancūzijos leidybos sektoriuje jau anksčiau kilo protestai po pokyčių vienoje iš žinomų leidyklų, o dalis autorių viešai kalbėjo apie norą turėti aiškesnes profesines garantijas, kai keičiasi savininkų sprendimai ir kryptys.

    Kino pasaulio laiškas ir jo sulaukta reakcija rodo platesnę tendenciją Europoje: vis dažniau diskutuojama, kaip suderinti privataus kapitalo vaidmenį kultūroje ir kūrėjų laisvę kritikuoti galios koncentraciją. Kol kas aišku viena: šis ginčas neapsiribos viena peticija, nes paliečia visą audiovizualinio turinio ekosistemą.