Tag: Kanų kino festivalis

  • Broliai Dardenne gaus apdovanojimą už nuopelnus ir perspėja: kinui būtina išlikti žmogiškam

    Broliai Dardenne gaus apdovanojimą už nuopelnus ir perspėja: kinui būtina išlikti žmogiškam

    Belgijos režisierių duetas Jeanas-Pierre’as ir Lucas Dardenne’as kitų metų sausį bus pagerbti Europos kino akademijos apdovanojimu už viso gyvenimo nuopelnus. Broliai, garsėjantys humanistinėmis dramomis, sako, kad kinas privalo išlaikyti žmogiškumą – ypač sparčiai augant dirbtinio intelekto (DI) galimybėms.

    Apie šį įvertinimą ir savo požiūrį į kino ateitį broliai kalbėjo interviu „Euronews“. Jų teigimu, per beveik keturis dešimtmečius kurtas filmų ciklas susijungia į vientisą kūrybinį kelią, o apdovanojimas – tai ženklas, kad Europos kinas vis dar vertina autorinį balsą.

    Dardenne’ų filmai ne kartą buvo įvertinti Kanų festivalyje: per karjerą jie yra pelnę šešis prizus, tarp jų – dvi „Auksines palmės šakeles“ už „Rosetta“ ir „L’Enfant“ („Vaikas“). Naujausias jų darbas „Jeunes Mères“ („Jaunos mamos“) pernai Kanuose laimėjo geriausio scenarijaus apdovanojimą.

    Režisieriai neslepia nerimo, kad kino industriją spaudžia keli veiksniai iš karto: mažėjantis kino teatrų skaičius, didėjanti transliacijų platformų įtaka ir noras standartizuoti turinį. Jų akimis, DI gali tapti ir naudingu įrankiu, ir grėsme, jei bus naudojamas pakeisti kūrėjų darbą ar „sukurti“ filmus be gyvų žmonių indėlio.

    „Nenorime, kad aktorius pakeistų DI“

    Lucas Dardenne’as interviu pabrėžė, kad režisieriai nenori matyti ateities, kurioje aktorius ir aktores pakeistų technologijos, o filmai būtų montuojami DI sprendimais. Jo žodžiais, kinas turi išlikti žmogiškas, o dėl to „reikia kovoti“ – kartu atsargiai vertinant, kiek savo duomenų ir kontrolės kūrėjai atiduoda technologijoms.

    Vis dėlto broliai nesiūlo DI demonizuoti. Jeanas-Pierre’as Dardenne’as pripažįsta, kad sveikatos apsaugoje ar kitose srityse DI gali būti itin naudingas, pavyzdžiui, padedant analizuoti didelius duomenų kiekius. Tačiau mene, jų manymu, svarbiausia – ne efektyvumas, o gyvas autoriaus žvilgsnis.

    Lucas Dardenne’as taip pat perspėja dėl rizikos supainioti „simuliakrą“ su realybe: jei visuomenė pradės priimti dirbtinai sukurtą pakaitalą kaip tikrovę, tai, jo teigimu, būtų pavojinga ne tik kinui, bet ir pačiai visuomenei.

    Europos kino ateitis ir „kultūrinė išimtis“

    Kalbėdami apie Europos kino kryptį, broliai pripažįsta, kad laikai neramūs ir aiškių atsakymų nėra. Vis dėlto jie tiki, kad scenaristų ir režisierių balsai išliks – klausimas tik, ar jie turės technines ir finansines galimybes kurti taip, kaip nori.

    Jeanas-Pierre’as Dardenne’as akcentavo, kad Europos kinui svarbi vadinamoji „kultūrinė išimtis“ – idėja, jog kultūra neturėtų būti traktuojama kaip paprasta komercinė prekė. Jo manymu, jei Europa kada nors nuspręstų atsisakyti tokio požiūrio, tai būtų „tikra katastrofa“ kino įvairovei.

    Režisieriai taip pat pabrėžė kino socialinę reikšmę: filmas, jų teigimu, skatina žmones kalbėtis, ginčytis ir reflektuoti, o tai prisideda prie viešosios diskusijos ir demokratijos. Šią kino funkciją jie sieja su empatija – gebėjimu per istorijas kurti ryšį tarp žmonių.

    Apdovanojimas – 2027 metų sausį Atėnuose

    Europos kino akademijos viso gyvenimo nuopelnų apdovanojimas broliams Dardenne’ams bus įteiktas per Europos kino apdovanojimų ceremoniją 2027 metų sausio 16 dieną Atėnuose.

    Paklausti apie kitus savo planus, broliai užsiminė, kad tikisi pradėti filmavimus kitų metų rugsėjį arba spalį, tačiau pabrėžė, kad kol kas nėra tikri dėl finansavimo.

  • Prancūzų animacinis filmas „Iron Boy“ sulaukė 100 proc. įvertinimo ir taikosi į „Oskarą“

    Naujasis prancūzų animacinis filmas „Iron Boy“ kritikus pavergė taip, kad retas metų darbas gali pasigirti: pirmosiose recenzijose „Rotten Tomatoes“ jis turi 100 proc. įvertinimą. Kartu minimas ir 84 balų rezultatas „Metacritic“ platformoje.

    Apie filmą rašo „MovieWeb“ – publikacijoje pabrėžiama, kad „Iron Boy“ jau dabar laikomas rimtu pretendentu į geriausio animacinio filmo kategoriją artėjančiame apdovanojimų sezone.

    „Iron Boy“ režisavo Louis Clichy – buvęs „Pixar“ animatorius, dirbęs prie filmų „WALL-E“ ir „Up“. Naujas darbas jam yra pirmasis savarankiškai režisuotas ilgametražis filmas.

    Pasakojimo centre – 11-metis Christophe, gyvenantis 1980-ųjų Prancūzijos Beauce regione esančiame ūkyje. Berniukui dėl stuburo problemų tenka nešioti standų geležinį korsetą, o tai pakeičia jo kasdienybę ir savijautą.

    Asmeninė istorija ir autentiškas įrašymas

    Filmas kuriamas kaip itin asmeniškas: pats Louis Clichy užaugo Beauce regione ir taip pat nešioja stuburo atraminį korsetą. Ši patirtis tapo viena iš priežasčių, kodėl kūrinys vadinamas ypač autentišku.

    Pagrindiniam vaidmeniui įgarsinti režisierius pasirinko savo sūnų Gary, o dialogai buvo įrašomi tikrame ūkyje. Kūrėjų teigimu, tai prisidėjo prie natūralesnio skambesio ir aplinkos pojūčio.

    Festivaliai ir apdovanojimai prieš plataus masto premjerą

    „Iron Boy“ jau spėjo sukaupti solidų festivalinį bagažą: gegužę Kanų festivalio programoje „Un Certain Regard“ filmas pelnė specialų žiuri prizą.

    Vėliau jis laimėjo ir žiuri, ir žiūrovų apdovanojimus Annecy festivalyje, laikomame vienu prestižiškiausių animacijos pasaulyje. Po to filmas sulaukė įvertinimų ir „Animation Is Film“ renginyje.

    Kada filmas pasirodys kino teatruose?

    Sony Pictures Classics filmą jau pozicionuoja kaip kandidatą apdovanojimų lenktynėse. Planuojama kvalifikacinė peržiūrų serija Niujorke ir Los Andžele gruodžio 4 dieną.

    Po to numatoma platesnė premjera – sausio 22 dieną. Straipsnyje pažymima, kad subtitruotos, nišinės animacijos sėkmė kino teatruose ne visada lengvai prognozuojama, tačiau šiuo atveju dėmesys ir palankūs vertinimai jau yra akivaizdūs.

  • Mirė „Soul Food“ ir „The Ladykillers“ žvaigždė Irma P. Hall – jai buvo 91-eri

    Mirė „Soul Food“ ir „The Ladykillers“ žvaigždė Irma P. Hall – jai buvo 91-eri

    Mirė amerikiečių aktorė Irma P. Hall, išgarsėjusi filmuose „Soul Food“ ir brolių Coenų juostoje „The Ladykillers“. Jai buvo 91-eri.

    Apie aktorės mirtį pranešė šeima, tačiau mirties priežastis neatskleidžiama, rašo „Euronews“. Artimųjų pareiškime ji vadinama mylima aktore, autore, poete, pedagoge ir viešąja pranešėja.

    Irma Dolores Player gimė 1935 metų birželio 3 dieną Bomonte, Teksase, augo Čikagoje, vėliau grįžo į Teksasą studijuoti. Daugiau nei du dešimtmečius ji dirbo Dalaso valstybinėse mokyklose, kur dėstė anglų ir užsienio kalbas.

    Į kino pasaulį Hall atvedė poezija: aktorius ir režisierius Raymondas St. Jacquesas ją išgirdo deklamuojančią Dalase ir pakvietė į 1973 metų filmą „Book of Numbers“. Vis dėlto ilgą laiką ji derino pedagoginį darbą ir aktorystę, o pilnu etatu filmuotis pradėjo tik aštuntajame dešimtmetyje.

    Pripažinimas atėjo vėliau

    Reikšmingu lūžiu tapo 1996 metų filmas „A Family Thing“, kuriame Hall suvaidino tetą T. – aklą moterį, padedančią susivokti dviem pusbroliams, kuriuos įkūnijo Jamesas Earlas Jonesas ir Robertas Duvallas. Tuo metu aktorei buvo 60 metų.

    1996 metais interviu naujienų agentūrai AP Hall sakė, kad tiesiog susitelkė į savo amato tobulinimą ir kad kartais žmogus nė pats nesupranta, kurioje „laiptelio“ vietoje iš tiesų yra.

    Didelė dalis žiūrovų ją iki šiol prisimena kaip Josephine „Mother Joe“ Joseph – šeimos ramstį 1997 metų filme „Soul Food“. Šis vaidmuo vėliau atvėrė kelią sugrįžti į ekraną ir televizijos seriale, sukurtame pagal filmą.

    Vaidmenys su didžiausiomis Holivudo žvaigždėmis

    Per karjerą Irma P. Hall pasirodė filmuose „Midnight in the Garden of Good and Evil“, „Beloved“, „Patch Adams“, „Collateral“, taip pat Tylerio Perry kūrinyje „Meet the Browns“.

    Ryškiu įvertinimu tapo 2004 metais pelnytas Kanų kino festivalio žiuri prizas už vaidmenį filme „The Ladykillers“, kuriame ji suvaidino pamaldžią nuomotoją Marvą Munson, o jos partneriu ekrane buvo Tomas Hanksas.

    Aktorė taip pat filmavosi dviejuose Wernerio Herzogo filmuose – „The Bad Lieutenant: Port of Call New Orleans“ (2009) ir „My Son, My Son, What Have Ye Done?“ (2009).

    Šeimos pareiškime dukra Irma Hall Crayton sakė, kad jos mama pradėjo kaip mokytoja klasėje, bet galiausiai tapo mokytoja visam pasauliui.

  • A24 filmas „Club Kid“ „Rotten Tomatoes“ turi 100 proc. įvertinimą – premjera lapkričio 6-ąją

    Nepriklausoma kino studija A24 į savo 2026 metų sėkmių sąrašą įsirašo dar vieną ryškų titulą: filmas „Club Kid“ „Rotten Tomatoes“ platformoje kol kas turi 100 proc. „Certified Fresh“ įvertinimą.

    Šis rezultatas paremtas 80 kritikų recenzijų, o pati juosta po debiuto Kanų kino festivalyje turėtų pasirodyti ribotu tiražu 2026 metų lapkričio 6 dieną.

    „Club Kid“ parašė ir režisavo Jordanas Firstmanas, kuriam tai – pirmasis pilno metro filmas. Jis taip pat vaidina pagrindinį herojų Peterį – pogrindinių vakarėlių organizatorių, kurio gyvenimą apverčia netikėta žinia.

    Pasakojimo ašis – situacija, kai Peteris priverstas rūpintis 10 metų sūnumi, apie kurį iki tol nežinojo. Būtent ši prielaida, kaip rodo kritikų atsiliepimai, tampa pagrindu ir komedijai, ir dramai.

    Kas vaidina ir ką sako kritikai

    Filme taip pat pasirodo Cara Delevingne, Diego Calva, Kirby Howell-Baptiste, Colleen Camp ir Vicki Pepperdine. Peterio neseniai atrastą sūnų Arlo įkūnija Reggie Absolom.

    Tarp publikacijų įvertinimų minimi itin aukšti balai: pavyzdžiui, IGN filmui skyrė 9 iš 10 ir pabrėžė jo humorą bei šiuolaikinės interneto kultūros atspindžius.

    Giriamas ir pats Firstmanas – atskiruose atsiliepimuose išskiriama jo režisūrinė drąsa atkuriant Niujorko naktinio gyvenimo atmosferą, taip pat aktorinis tikslumas.

    Sandoris po Kanų ir nominacijos

    Po filmo premjeros Kanuose, anot „MovieWeb“, dėl „Club Kid“ vyko konkurencingos derybos, o A24 galiausiai įsigijo juostą už 17 mln. JAV dolerių.

    Kanų kino festivalyje filmas buvo nominuotas „Caméra d’Or“ apdovanojimui ir „Queer Palm“ prizui. Tai sustiprino juostos reputaciją dar iki oficialaus pasirodymo platesnei auditorijai.

    „Club Kid“ prisideda prie gausaus A24 2026 metų repertuaro, kuriame minimi ir kiti kritikų palankiai įvertinti darbai – nuo dokumentikos iki žanrinių projektų.

  • Ispanijos kino akademija į „Oskarus“ 2027 siūlo „La bola negra“: kuo išsiskiria filmas

    Ispanijos kino akademija į „Oskarus“ 2027 siūlo „La bola negra“: kuo išsiskiria filmas

    Ispanijos kino akademija atrinko režisierių duetą Javierą Calvo ir Javierą Ambrossi, žinomus kaip Los Javis, su filmu „La bola negra“ kaip šalies kandidatą į 2027 metų „Oskarų“ geriausio tarptautinio filmo kategoriją. Galutinį pretendentų sąrašą vėliau sudaro JAV Kino meno ir mokslo akademija, o nominacijos turėtų paaiškėti 2026 metų pabaigoje.

    „La bola negra“ apibūdinamas kaip ansamblinis istorinis filmas apie queer troškimą ir represijas Ispanijos pilietinio karo fone. Kūrinys siejamas ir su Federico García Lorcos figūra, kurios kūryba bei biografija neretai interpretuojama kaip vienas iš svarbiausių Ispanijos kultūrinės atminties raktų.

    Kas lėmė pasirinkimą?

    Rinkdamasi nacionalinį kandidatą, akademija paprastai vertina filmo tarptautinį potencialą, festivalinį kelią, kritikų reakcijas ir galimybes sulaukti platesnio balsuotojų palaikymo. „La bola negra“ jau spėjo atkreipti dėmesį didžiuosiuose festivaliuose, o tai dažnai tampa svarbiu tramplinu į apdovanojimų sezoną.

    Filmą aptariantys analitikai neatmeta, kad jis gali būti pastebėtas ne tik tarptautinio filmo kategorijoje. Minimos ir potencialios nominacijos kitose srityse, įskaitant antraplanį vaidmenį, kuriame pasirodo Penélope Cruz, nors šiuos spėjimus patvirtinti galėtų tik vėlesnės oficialios atrankos.

    Los Javis ir aktorių sudėtis

    Los Javis vardas tarptautinei auditorijai pirmiausia siejasi su televizijos projektais „Paquita Salas“, „Veneno“ ir „La Mesías“, kurie sustiprino kūrėjų reputaciją kaip drąsiai šiuolaikines temas interpretuojančių autorių. „La bola negra“ yra antrasis jų ilgametražis filmas po debiuto „La llamada“.

    Be Penélope Cruz, filme vaidina Miguel Bernardeau, Lola Dueñas, taip pat dainininkas ir dainų autorius Álvaro Lafuente, žinomas sceniniu vardu Guitarricadelafuente. Pranešama ir apie epizodinį Glenn Close pasirodymą, kuris istorijoje siejamas su šiandienos Madridu.

    Kokius filmus aplenkė ir kokia konkurencija laukia?

    Ispanijos kino akademijos sprendime „La bola negra“ aplenkė kitus garsiai aptarinėtus pretendentus, tarp jų Alaudos Ruíz de Azúa filmą „Los domingos“ ir Rodrigo Sorogoyen darbą „El ser querido“. Tokia konkurencija rodo, kad šalies atranka šiemet buvo ypač stipri ir orientuota į tarptautinį matomumą.

    Tarptautinėje arenoje akys krypsta į kitų šalių festivalinius lyderius, kurie tradiciškai sustiprina pozicijas dar prieš „Oskarų“ balsavimus. Įprastai lemiamu veiksniu tampa ne tik meninė kokybė, bet ir filmo sklaida JAV rinkoje, kritikų palaikymas bei kampanijos intensyvumas.

  • Prancūzija į „Oskarus“ siunčia rusų kalbos filmą Minotaur: ką apie šį pasirinkimą sako ekspertai

    Prancūzija į „Oskarus“ siunčia rusų kalbos filmą Minotaur: ką apie šį pasirinkimą sako ekspertai

    Prancūzija pasirinko, koks filmas atstovaus šaliai „Oskarų“ geriausio tarptautinio vaidybinio filmo kategorijoje 2027 metais. Kandidatu tapo rusų kalba sukurtas režisieriaus Andrejaus Zviagincevo filmas Minotaur, kurį prodiusavo Prancūzijos bendrovės.

    Sprendimą priėmė profesionali komisija, o atranka, Prancūzijos Nacionalinio kino ir animacijos centro teigimu, vyko savarankiškai ir pagal tarptautinės „Oskarų“ akademijos nustatytą tvarką. Tai reiškia, kad nacionalinis kandidatas parenkamas pagal atitiktį taisyklėms ir meninę vertę, o ne pagal kalbą ar aktorių tautybę.

    Apie ką pasakoja Minotaur?

    Minotaur yra santuokos drama, kurios foną kuria Rusijos karo Ukrainoje realijos. Siužetas susijęs su mobilizacija, paskelbta 2022 metais, ir moraliniais pasirinkimais, kai verslo vadovui tenka spręsti, kaip vykdyti jam primetamas prievoles bei išsaugoti padėtį.

    Kūrinyje sąmoningai pasitelkiami mitologiniai motyvai: istorija sugretina asmeninę išdavystę ir valdžios diktuojamus kompromisus. Tokia struktūra, kino kritikų vertinimu, leidžia kalbėti apie atsakomybę ir baimę ne pamokslaujant, o per personažų sprendimų pasekmes.

    „Subtilus ir apgalvotas“ pasirinkimas

    Prancūzų kino kritikas ir eseistas Jeanas-Philippe’as Domecqas šį kandidatą įvardijo kaip subtilų ir apgalvotą. Pasak jo, filmo stiprybė slypi niuansuotoje estetikoje ir dviprasmiškume, kurį sustiprina šaukimo į kariuomenę kontekstas.

    „Sprendimas atrodo taiklus, nes čia dera prancūziška prodiuserių įtaka ir meninė kalba, kuri renkasi niuansus, o ne deklaracijas“, – sakė J.-P. Domecqas.

    Minotaur jau spėjo sulaukti dėmesio tarptautinėje kino bendruomenėje: filmas laimėjo Didįjį prizą Kanų kino festivalyje 2026 metais. Projektas taip pat buvo kuriamas bendradarbiaujant su partneriais Vokietijoje ir Latvijoje, atspindint šiandien kine įprastą plataus masto koprodukcijų praktiką.

    Diskusijos dėl režisieriaus pareiškimo

    Vis dėlto filmo kelias į apdovanojimų sezoną nėra be kontroversijų. Kanų festivalyje atsiimdamas apdovanojimą A. Zviagincevas kreipėsi į Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną, ragindamas sustabdyti žudynes, tačiau savo kalboje tiesiogiai neįvardijo nei Ukrainos, nei Rusijos atsakomybės.

    Šis pareiškimas Vakaruose buvo sutiktas palankiai, bet sulaukė kritikos Ukrainoje ir dalies nuo karo pasitraukusių Rusijos opozicijos atstovų. Tokios reakcijos rodo, kad karo tema kultūroje vis dažniau vertinama ne tik per kūrinio turinį, bet ir per viešą autoriaus laikyseną.

    Minotaur Prancūzijos kino teatruose turėtų pasirodyti spalio 14 dieną. 99-oji „Oskarų“ ceremonija planuojama 2027 metų kovo 14 dieną Los Andžele, o galutinius nominantus kaip įprasta rinks JAV Kino meno ir mokslo akademijos nariai.

  • Ispanija į „Oskarus“ siūlo filmą „La bola negra“: kodėl Los Javis drama laikoma favorite 2027 metais

    Ispanija į „Oskarus“ siūlo filmą „La bola negra“: kodėl Los Javis drama laikoma favorite 2027 metais

    Ispanijos kino akademija į trumpąjį sąrašą šalies kandidatų į 2027 metų „Oskarų“ apdovanojimą už geriausią tarptautinį filmą įtraukė režisierių dueto Javier Calvo ir Javier Ambrossi, geriau žinomo kaip Los Javis, juostą „La bola negra“.

    Filmas pasakoja apie queer troškimą ir represijas Ispanijos pilietinio karo fone, o kūrinys siejamas su poetu Federico García Lorca. Pastaraisiais metais būtent istorinės dramos, turinčios aiškią autorinę poziciją, dažnai išsiskiria tarptautinio filmo kategorijoje.

    Kas išskiria „La bola negra“?

    „La bola negra“ jau sulaukė tarptautinio dėmesio: Kanuose filmas įvertintas kaip geriausios režisūros darbas, o reakcijos po Toronto tarptautinio kino festivalio seansų buvo palankios. Abu festivaliai tradiciškai laikomi svarbiais signalais artėjant apdovanojimų sezonui.

    Kritikai akcentuoja ansamblinę struktūrą ir kelias persipinančias istorijas, kurios plečia karo dramos žanrą į intymesnį, socialinį pasakojimą. Būtent tokios daugiasluoksnės juostos dažnai patraukia Akademijos narių dėmesį, ypač kai turi aiškią emocinę ašį.

    Aktoriai ir galimos papildomos nominacijos

    Analitikai svarsto, kad filmas galėtų pretenduoti ne tik į tarptautinio filmo kategoriją. Tarp minimų galimybių – antro plano aktorės nominacija už Penélope Cruz vaidmenį, kuriame ji įkūnija kabareto atlikėją Nené Romero.

    Filmo aktorių sąraše taip pat yra dainininkas ir dainų autorius Álvaro Lafuente, žinomas sceniniu vardu Guitarricadelafuente, Miguel Bernardeau, Carlos González, Milo Quifes, Lola Dueñas, o epizode pasirodo ir Glenn Close – ji vaidina istorikę, atvykstančią į šiandieninį Madridą.

    Ką tai reiškia Ispanijai?

    Ispanija geriausio tarptautinio filmo „Oskarą“ yra laimėjusi keturis kartus, o pastarąjį sykį tai pavyko 2005 metais su Alejandro Amenábar filmu „Mar adentro“. Dėl to kiekvienas naujas kandidatas vertinamas ne tik kaip meninis pareiškimas, bet ir kaip reali galimybė grįžti į apdovanojimų viršūnę.

    „La bola negra“ Ispanijos atrankoje aplenkė kitus stiprius pretendentus, tarp jų Alauda Ruíz de Azúa filmą „Los domingos“ ir Rodrigo Sorogoyen juostą „El ser querido“. Galutines „Oskarų“ nominacijas planuojama skelbti gruodžio 15 dieną, o pati ceremonija numatyta 2027 metų kovo 14 dieną.

  • Kanų nugalėtojui Jafarui Panahi Iranas paliko nuosprendį galioti: kalėjimas ir draudimas keliauti

    Kanų nugalėtojui Jafarui Panahi Iranas paliko nuosprendį galioti: kalėjimas ir draudimas keliauti

    Teismas Teherane atmetė skundą

    Irano kino režisieriui Jafarui Panahi, Kanų kino festivalio Auksinės palmės šakelės laureatui, Teherano revoliucinis teismas paliko galioti anksčiau jam paskelbtą nuosprendį. Apie tai paskelbė režisieriaus advokatas Mostafa Nili, komentuodamas, kad teismas atmetė gynybos prieštaravimus.

    Pasak advokato, nuosprendis Jafarui Panahi buvo priimtas jam nedalyvaujant, o dabar jis patvirtintas visa apimtimi. Teisme bylą nagrinėjo Teherano revoliucinio teismo 26 skyrius.

    „Pagal pirminį nuosprendį Jafarui Panahi skirta vienerių metų laisvės atėmimo bausmė dėl kaltinimų propaganda prieš Irano Islamo Respubliką“, – sakė Mostafa Nili.

    Be laisvės atėmimo, režisieriui taip pat skirtas dvejų metų draudimas išvykti iš šalies. Anot advokato, papildomai jam uždrausta jungtis prie politinių ir socialinių grupių bei asociacijų.

    Kokiais motyvais grindžiamas nuosprendis

    Gynybos teigimu, teismo sprendimo motyvai apima kaltinimus dėl esą „pogrinžinio ir problemiško filmo“ kūrimo, nukreipto prieš valdžios institucijas. Taip pat minimi veiksmai, kuriais režisierius esą rėmė politinius ir saugumo kalinius.

    Nuosprendyje nurodoma ir parama visuomeniniams protestams, taip pat šūkio Moteris, gyvenimas, laisvė palaikymas. Tarp epizodų minimas ir pareiškimo, siejamo su vilkikų vairuotojų streiku, pasirašymas bei platinimas.

    Advokatas pabrėžė, kad sprendimą dar galima skųsti Teherano provincijos apeliaciniam teismui. Tam, pasak jo, numatytas 20 dienų terminas nuo oficialaus pranešimo gavimo.

    Bylos kontekstas ir ankstesnis sulaikymas

    Pirminis teismo sprendimas buvo paskelbtas tuo metu, kai Jafar Panahi buvo užsienyje ir dalyvavo filmo „A Simple Accident“ viešinime. Filmas po pergalės Kanuose buvo pasirinktas atstovauti Prancūzijai siekiant „Oskaro“ už geriausią tarptautinį filmą.

    Nors nuosprendis buvo priimtas jam nedalyvaujant, režisierius grįžo į Iraną kovo 30 dieną po apsilankymo „Oskarų“ ceremonijoje. Jo sugrįžimas sutapo su išaugusia įtampa regione ir didesniu Irano valdžios jautrumu vidaus protestams bei kritikai.

    Jafar Panahi jau anksčiau buvo susidūręs su laisvės atėmimu: 2022 ir 2023 metais jis 86 dienas praleido Evin kalėjime, kai buvo kaltinamas „propaganda prieš valstybę“. Tuomet jis buvo paleistas po bado streiko, o vėliau, priėmus apeliaciją, pirminiai kaltinimai buvo panaikinti.

  • Mirė Marjane Satrapi, „Persepolis“ autorė: jos kūryba pakeitė požiūrį į Iraną ir tremtį

    Mirė Marjane Satrapi, „Persepolis“ autorė: jos kūryba pakeitė požiūrį į Iraną ir tremtį

    Netektis Paryžiuje

    Prancūzų ir iraniečių kilmės rašytoja bei iliustratorė Marjane Satrapi mirė Paryžiuje, eidama 57-uosius metus. Apie netektį pranešė artimieji ir bičiuliai, nurodydami, kad pastarieji metai kūrėjai buvo itin sunkūs.

    Artimųjų teigimu, Satrapi mirtį lydėjo asmeninė drama: ji esą palūžo po vyro, prodiuserio ir scenaristo Mattiaso Ripa, mirties. Jis mirė 2025 metų balandžio 8 dieną.

    „Marjane Satrapi mirė iš sielvarto, praėjus kiek daugiau nei metams po Mattiaso Ripa, jos vyro ir gyvenimo meilės, mirties“, – teigiama artimųjų pranešime.

    „Persepolis“ fenomenas

    1969 metų lapkričio 22 dieną Irane, Rašto mieste, gimusi Satrapi pasaulyje išgarsėjo autobiografiniu grafiniu romanu „Persepolis“. Jame ji pasakojo apie vaikystę Teherane po 1979 metų revoliucijos, religinių suvaržymų griežtėjimą ir šeimos sprendimą išsiųsti ją į Europą.

    „Persepolis“ tapo viena ryškiausių šiuolaikinės komiksų kultūros knygų, padėjusių Vakarų auditorijai suprasti Irano visuomenės kasdienybę už politinių antraščių. Kūrinys buvo vertinamas už atvirumą, humorą ir aiškią poziciją žmogaus teisių bei autoritarizmo klausimais.

    Vėliau istorija persikėlė į ekraną: animacinį filmą „Persepolis“ Satrapi režisavo kartu su Vincentu Paronnaud. Filmas 2007 metais pristatytas Kanų kino festivalyje, kur pelnė žiuri prizą, o vėliau sulaukė ir „Oskarų“ nominacijų, įskaitant nominaciją animacinio filmo kategorijoje.

    Filmai, protestai ir pilietybė

    Satrapi kūrybinė biografija neapsiribojo „Persepolis“: ji sukūrė ir kitų grafinių romanų, tarp jų „Chicken With Plums“, o taip pat dirbo kine. Tarp jos darbų minimi filmai „The Voices“ ir „Radioactive“, pastarasis pasakojo apie Marie Curie gyvenimą.

    Autorė buvo žinoma kaip atvira Irano teokratinio režimo kritikė ir rėmė pilietinius judėjimus, įskaitant protestus po Mahsos Amini mirties. 2024 metais ji išleido komiksą „Woman, Life, Freedom“, tiesiogiai siejamą su protestų šūkiu ir platesne Irano visuomenės kova už teises.

    Į Prancūziją Satrapi persikėlė 1994 metais, o 2006 metais gavo Prancūzijos pilietybę. 2025 metais ji atsisakė Prancūzijos Garbės legiono apdovanojimo, viešai kritikuodama Paryžiaus politiką Irano atžvilgiu.

  • 93-ejų Joan Collins atskleidė jaunystės paslaptį: jokio botokso, dietų ir grožio injekcijų

    93-ejų aktorė Joan Collins pasirodymu Kanų kino festivalyje vėl atkreipė gerbėjų dėmesį: raudonuoju kilimu ji žengė spindėdama energija ir elegancija. Žvaigždė tikina, kad jos išvaizdos pagrindas nėra greitos grožio procedūros, o nuosekli kasdienė savijautos priežiūra.

    Pasak aktorės, ji nesivaiko madingų, organizmą alinančių dietų ir nesitiki stebuklų iš trumpalaikių sprendimų. Collins akcentuoja paprastą principą: jei žmogus jaučiasi gerai, tai atsispindi ir išorėje.

    Kasdieniai įpročiai vietoj stebuklų

    Interviu britų žiniasklaidai Collins yra sakiusi, kad stengiasi miegoti apie aštuonias valandas ir vengia greitojo maisto. Taip pat ji reguliariai juda, o sportą įtraukia į savaitės rutiną kelis kartus, tiek, kiek leidžia amžius ir savijauta.

    Specialistai pabrėžia, kad būtent miegas, subalansuota mityba ir fizinis aktyvumas yra trys kertiniai veiksniai, siejami su sveikesniu senėjimu. Šiuos principus dažnai akcentuoja ir visuomenės sveikatos rekomendacijos, kuriose pabrėžiama nuoseklių įpročių, o ne ekstremalių pokyčių svarba.

    Genetika ir psichologinė savijauta

    Aktorė neslepia, kad reikšmės turėjo ir genetika: ji ne kartą minėjo ilgaamžiškumą šeimoje. Be to, Collins teigia, kad nuo vaikystės buvo skatinama rūpintis bendra sveikata, įskaitant vitaminus ir režimą, nors tuo metu tai nebuvo įprasta praktika.

    Ne mažiau svarbi, anot jos, yra psichologinė būsena ir socialiniai ryšiai. Collins yra pabrėžusi, kad gyvenime didžiausią dėmesį skiria šeimai, vyrui ir draugams, o ne nuolatiniam susitelkimui į išvaizdos trūkumus.

    Kategoriškas ne injekcijoms

    Nors apie jos išvaizdą netrūksta spėlionių, Collins tvirtina niekada nesiryžusi botokso injekcijoms ar plastinėms operacijoms. Ji kritiškai vertina tendenciją, kai grožio injekcijos ir užpildai tampa norma vis jaunesniame amžiuje.

    „Aš tikiu sveiku gyvenimo būdu: nevalgau nesveiko maisto, miegu aštuonias valandas ir sportuoju. Viskas labai paprasta“, – sakė Joan Collins.

    „Aš netikiu adatomis ir panašiais dalykais. Niekada nesileidau botokso ar ko nors kito į veidą“, – teigė aktorė.