Prancūzijos Elzaso regione, Horbourg-Wihr miestelyje netoli Kolmaro, archeologai aptiko įspūdingą V amžiaus antrosios pusės kapinyną, kuriame išsiskiria itin turtingai įkapių turintys karių kapai. Tarp radinių – ginklai, aukso ir sidabro papuošalai, o taip pat du atskirai palaidoti žirgai.
Tyrimai pradėti dėl planuojamos naujų gyvenamųjų pastatų statybos – prieš pradedant darbus mokslininkai nusprendė įvertinti, kas slypi po žeme. Kaip skelbia BGNES, kasinėjimuose dalyvavo su Prancūzijos archeologinių tyrimų institutu Inrap susiję tyrėjai.
Iš viso komplekse rasta 11 suaugusiųjų arba vyresnių paauglių kapų, trys vaikų palaidojimai ir du žirgų kapai. Didžiausią dėmesį patraukė du vyrų kapai, kuriuose įkapės gerokai turtingesnės nei kitose kapavietėse – tai leidžia spėti, kad palaidotų asmenų socialinis statusas buvo išskirtinis.
Tokie radiniai ypač vertingi istorikams, nes V amžius Vakarų Europoje buvo didelių permainų laikotarpis, siejamas su tautų kraustymusi ir Vakarų Romos imperijos saulėlydžiu. Elzase archeologinių vietovių, aiškiai liudijančių to meto germanų bendruomenių buvimą, nėra daug, todėl kiekvienas atradimas reikšmingai papildo žinias apie regiono istoriją.
Karių įkapės: ginklai ir prabanga
Dviejuose turtingiausiuose kapuose rasta ginkluotė, padedanti geriau suprasti to meto karybos tradicijas. Tarp radinių – kalavijas, išlikęs iš dalies su medine makštimi, skydas, scramasax (vienaašmenis kovinis ginklas) ir angon – ieties tipas, sietas su germanų kariais.
Ne mažiau įdomūs ir puošybos elementai iš aukso bei sidabro. Dekoruotos detalės aptiktos ant su ginkluote ir apranga susijusių daiktų, o tai dar labiau sustiprina prielaidą apie aukštą palaidotų vyrų statusą.
Pasak tyrėjų, šie vyrai galėjo būti germanų lyderiai arba vadinamieji foederati – su Romos imperija sąjunginiais ryšiais susijusių genčių atstovai, tarnavę imperijos kariuomenėje.
Du žirgų kapai ir laidojimo tradicijos
Vienas įspūdingiausių atradimo aspektų – du žirgų palaidojimai to paties kapinyno ribose. Gyvūnai buvo palaidoti kartu su kamanomis, o tai gali rodyti jų ypatingą reikšmę šeimininkams.
Žirgų kapai šalia karių palaidojimų atskleidžia to laikotarpio laidojimo papročius ir simboliką, susijusią su statusu bei kariniu vaidmeniu. Tokie radiniai laikomi svarbia medžiaga, tiriant germanų genčių kultūrą ir elitų kasdienybę.
Aptikti ir senesnės gyvenvietės pėdsakai
Kapinyno teritorijoje rasta ir kitų palaidojimų, kuriuose įkapių pobūdis leidžia spėti, kad jie galėjo priklausyti moterims. Ten aptiktos sidabrinės ir paauksuotos segės, paukščių formos papuošalai, vėriniai iš stiklinių karoliukų, diržų sagtelės bei iš kaulo pagamintos šukos.
Tačiau radiniai neapsiriboja vien kapais: tame pačiame plote archeologai aptiko ir ankstesnės galų-romėnų gyvenvietės liekanų. Rasti namų, kelių, židinių ir šulinių pėdsakai rodo, kad vietovė buvo gyvenama nuo I iki III amžiaus.
IV amžiuje gyvenvietės aktyvumas, sprendžiant iš radinių, sumenko, o V amžiaus antroje pusėje dalis teritorijos, panašu, imta naudoti kaip kapinės. Tyrėjams tai suteikia retą galimybę vienoje vietoje matyti, kaip keitėsi kraštovaizdžio paskirtis pereinamuoju laikotarpiu, kai senosios romėniškos struktūros nyko, o regione formavosi naujos bendruomenės.
