Tag: Kapitalo rinkų sąjunga

  • ES finansų rinkų revoliucija: priežiūra keliasi į ESMA – ką tai reikš investuotojams?

    ES finansų rinkų revoliucija: priežiūra keliasi į ESMA – ką tai reikš investuotojams?

    Valstybės sutarė dėl pokyčių

    Europos Sąjungos valstybių finansų ministrai Liuksemburge sutarė dėl paketo, kuris sustiprintų ES finansų rinkų priežiūrą. Susitarimas numato daugiau galių Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijai ESMA.

    Šio sprendimo tikslas – palengvinti tarpvalstybines investicijas ir sudaryti geresnes sąlygas įmonėms pritraukti kapitalą visoje bendrijoje. Iki šiol dalį svarbiausių rinkos dalyvių pirmiausia prižiūrėjo nacionalinės institucijos.

    Ką keičia naujas paketas

    Taip vadinamas Rinkų integracijos ir priežiūros paketas numato, kad ESMA perimtų tiesioginę kai kurių didžiųjų rinkos operatorių priežiūrą. Tai apimtų dideles prekybos vietas, kliringo institucijas ir vertybinių popierių atsiskaitymo grandyje veikiančias organizacijas.

    Taip pat numatoma įtvirtinti nuolatinę, nepriklausomą vykdomąją valdybą pačioje ESMA, kad sprendimai būtų priimami greičiau ir nuosekliau. Reformos apimtų ir kripto turto paslaugų teikėjus, kurių vaidmuo ES finansuose sparčiai auga.

    Kodėl tai laikoma svarbu

    Nors ES taisyklės daug kur yra suvienodintos, praktikoje skyrėsi jų įgyvendinimas, priežiūra ir pažeidimų nagrinėjimas, todėl rinka išliko fragmentuota. Dėl to įmonėms ir investuotojams skirtingose šalyse neretai tenka susidurti su nevienodais reikalavimais ir kaštais.

    Airijos pirmininkavimas pabrėžė, kad iniciatyva skirta skatinti santaupų ir investicijų judėjimą per sienas. Tokia kryptis siejama su platesniais ES tikslais stiprinti kapitalo rinkų integraciją ir sudaryti daugiau galimybių namų ūkiams uždirbti iš santaupų.

    „Tai didelis žingsnis į priekį stiprinant Kapitalo rinkų sąjungą. Per 10 mėnesių padarėme daugiau nei per 10 metų“, – sakė Nyderlandų finansų ministras Eelco Heinenas.

    Kur dar gali likti išimčių

    Viešoje erdvėje jau buvo aptariama, kad dalis prekybos vietų, kurias valdo „Deutsche Börse“, gali likti už ESMA tiesioginės priežiūros ribų. Tokiu atveju dalis sistemos ir toliau būtų prižiūrima nacionaliniu ar regioniniu lygmeniu, o tai mažintų reformos vienodinantį efektą.

    Vis dėlto paketo šalininkai teigia, kad net ir su išimtimis bendra kryptis aiški: siekiama nuoseklesnės priežiūros, mažesnių kapitalo pritraukimo kaštų ir daugiau pasirinkimo investuotojams. Tai taip pat siejama su pastaraisiais metais išaugusiu dėmesiu rinkų stabilumui, atsiskaitymų patikimumui ir sparčiai besikeičiančioms technologijoms, įskaitant blokų grandinės sprendimus.

  • Europa turi 37 trln. eurų santaupų, bet verslui pinigai nepasiekia: kas stringa?

    Europa turi 37 trln. eurų santaupų, bet verslui pinigai nepasiekia: kas stringa?

    37 trln. eurų paradoksas

    Europos Sąjungoje gyventojų santaupos siekia apie 37 trln. eurų, tačiau sparčiausiai augančioms įmonėms kapitalo dažnai pritrūksta. Dėl to dalis Europos technologijų ir finansinių paslaugų bendrovių vis dažniau renkasi JAV biržas, kur investuotojų bazė gilesnė, o sandoriai paprastesni.

    Toks pasirinkimas tapo ryškiu signalu Briuseliui: net ir turint milžinišką taupymo potencialą, pinigai ne visada virsta investicijomis į vietos verslus. ES institucijos pripažįsta, kad konkurencingumui, gynybai ir DI plėtrai reikės gerokai daugiau privačių investicijų nei iki šiol.

    Kodėl JAV rinkos traukia labiau

    Pagrindinė problema – Europos kapitalo rinka išlieka fragmentuota: taisyklės, priežiūros praktika ir administracinės procedūros skiriasi tarp valstybių. Net kai reguliavimas formaliai panašus, jo taikymas gali skirtis, todėl tarpvalstybinis finansavimas brangsta ir lėtėja.

    Dėl šios priežasties Europos įmonės tradiciškai labiau priklausomos nuo bankų kreditavimo, o ne nuo akcijų ar obligacijų rinkų. JAV situacija priešinga: vieninga rinka, didesnis investuotojų aktyvumas ir paprastesnė priežiūros architektūra leidžia greičiau pritraukti kapitalą augimui.

    „Mums reikia labiau diversifikuotų finansavimo šaltinių, kad įmonės galėtų augti ne vien per bankų kreditą“, – sakė Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijos vadovė Verena Ross.

    Kas planuojama Europoje

    ES pastaraisiais metais didina spaudimą kurti labiau integruotą kapitalo rinką, kuri leistų santaupas nukreipti į investicijas visame bloke. Šis tikslas siejamas su taupymo ir investicijų sąjungos paketu, kuriuo siekiama lengvinti kapitalo judėjimą, mažinti barjerus ir didinti gyventojų dalyvavimą finansų rinkose.

    Politinis argumentas paprastas: be didesnių investicijų Europa rizikuoja atsilikti konkurencinėje kovoje su JAV ir Kinija, ypač strateginiuose sektoriuose. Mario Draghi parengtoje ES konkurencingumo analizėje pabrėžiama, kad reikalingos šimtų milijardų eurų kasmetinės investicijos, jog būtų išlaikytas augimas, inovacijos ir atsparumas.

    „Tai arba padarysime, arba laukia lėta agonija“, – perspėjo Mario Draghi, kalbėdamas apie ilgalaikį Europos ekonominės pozicijos silpnėjimą dėl struktūrinių problemų, įskaitant rinkų susiskaidymą.

    Kodėl susitarti taip sunku

    Nors bendras tikslas plačiai pripažįstamas, derybos stringa ties techninėmis ir nacionalinių interesų detalėmis. Viena jautriausių temų – kapitalo rinkų priežiūros centralizavimas ir dalies galių perdavimas ES lygio institucijoms, ypač ESMA.

    Didžiosios ES ekonomikos yra siūliusios stiprinti bendrą priežiūrą, tačiau šalys skirtingai vertina, kiek suvereniteto jos pasirengusios atiduoti. Skiriasi ir kapitalo rinkų kultūra: vienur gyventojai aktyviau investuoja, kitur santaupos dažniau laikomos indėliuose, todėl politinė rizika ir reformų tempas nevienodi.

    Vis dėlto Briuselis akcentuoja, kad pažanga neišvengiama: integruotesnė rinka turėtų palengvinti finansavimą įmonėms, pritraukti daugiau tarptautinių investuotojų ir ilgainiui sustiprinti euro vaidmenį pasaulyje. Klausimas lieka ne ar, o kada ir kokiu greičiu Europa sugebės paversti santaupas realiu augimo varikliu.

  • ES suskilo dėl kapitalo rinkų priežiūros: ginčas gali užvilkinti konkurencingumo planus

    ES suskilo dėl kapitalo rinkų priežiūros: ginčas gali užvilkinti konkurencingumo planus

    Kas įstrigo Briuselyje

    Europos Sąjungos šalys narės tebėra susiskaldžiusios dėl planų labiau suvienodinti kapitalo rinkų priežiūrą. Briuselis siekia greitesnės integracijos, tačiau dalis valstybių nenori perleisti daugiau galių ES lygmeniui.

    Nesutarimai išryškėjo finansų ministrų diskusijose Briuselyje, kur proveržio kol kas nepasiekta. Diplomatinių šaltinių teigimu, viltys susitarti iki birželio išlieka, bet techniniu lygmeniu pažanga menka.

    Ko siekia Europos Komisija

    Europos Komisija siūlo labiau harmonizuoti taisykles ir sustiprinti Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijos vaidmenį. Ši institucija koordinuoja ES finansų rinkų priežiūrą, o dalis kompetencijų, Komisijos manymu, turėtų persikelti iš nacionalinių priežiūros institucijų.

    Pagrindinis tikslas yra mažinti rinkų fragmentaciją, kai vienodos ES taisyklės skirtingose šalyse taikomos nevienodai. Tai, Komisijos vertinimu, sukuria papildomų kaštų ir neapibrėžtumo įmonėms bei investuotojams.

    Kodėl kapitalo rinkos taip svarbios

    Kapitalo rinkos yra vieta, kur įmonės, gyventojai ir valstybės pritraukia ir investuoja lėšas, pavyzdžiui, per akcijas ar skolos vertybinius popierius. Gilesnė integracija, šalininkų teigimu, galėtų palengvinti finansavimą ir atpiginti kapitalą, ypač augančioms bendrovėms.

    ES konkurencingumo darbotvarkėje kapitalo rinkų integracija laikoma vienu svarbiausių svertų, siekiant mažinti priklausomybę nuo JAV ir Kinijos finansavimo ekosistemų. Tarptautinio valiutos fondo vertinimu, vidiniai barjerai bendrojoje rinkoje prilygsta 44 proc. tarifui prekėms ir net 110 proc. paslaugoms.

    Europos Komisijos duomenimis, 2024 metais ES biržų kapitalizacija siekė apie 73 proc. bendrojo vidaus produkto, kai JAV rodiklis buvo apie 270 proc. Šie skirtumai dažnai pateikiami kaip argumentas, kodėl Europa sunkiau augina dideles, globaliai konkurencingas įmones.

    Kas toliau ir kokia rizika

    Priešinimasis didesniam priežiūros centralizavimui ES lygmeniu yra pasikartojanti tema teisėkūros derybose, ypač ten, kur paliečiami nacionaliniai įgaliojimai. Kritikai baiminasi, kad papildomos ES institucijų galios mažintų valstybių kontrolę ir didintų reguliacinę naštą.

    Jei susitarimas dėl priežiūros modelio užsitęs, tai gali stabdyti platesnį kapitalo rinkų sujungimo projektą ir atidėti konkurencingumo priemones. Verslui ir investuotojams tai reikštų lėtesnį vienodų taisyklių diegimą, o taupytojams ir fondams mažiau galimybių paprasčiau investuoti per sienas.