Tag: Kapitalo srautai

  • Eurostat: 2025 metais užsienio investicijos ES susitraukė beveik 200 mlrd. eurų

    Naujausi Eurostato duomenys rodo ryškų pokytį: 2025 metais užsienio kapitalas Europos Sąjungoje sumažėjo beveik 200 mlrd. eurų. Tai signalas, kad investuotojų apetitas Europai silpsta jau ne pirmus metus.

    Statistikos duomenimis, užsienio investicijų apimtis ES 2025 metų pabaigoje siekė 6,99 trln. eurų, kai prieš metus buvo 7,19 trln. eurų. Skirtumas – 198 mlrd. eurų, arba 2,8 proc.

    Eurostatas pabrėžia, kad tai nėra vienkartinis šuolis – užsienio tiesioginių investicijų vertė ES nuosekliai mažėja nuo 2022 metų. Tais metais buvo pasiektas rekordas – 7,88 trln. eurų, aukščiausias lygis per daugiau nei dešimtmetį.

    Lietuvos skaitytojams ši tendencija svarbi tuo, kad investicijų srautai veikia Europos ekonomikos augimą, o kartu – ir verslo plėtros, darbo rinkos bei eksporto perspektyvas visame regione.

    Didžiausias kritimas – iš JAV

    Didžiausią įtaką bendram smukimui turėjo Jungtinės Valstijos. Eurostato duomenimis, JAV investuotojų kapitalas ES per metus sumažėjo 5,7 proc.

    Skaičiuojama, kad amerikiečiai per 2025 metus iš ES atitraukė 125 mlrd. eurų. Kadangi bendras kritimas siekė 198 mlrd. eurų, būtent šis pokytis tapo pagrindiniu statistikos „svoriu“.

    Nepaisant pasitraukimo, JAV išlieka didžiausia investuotoja ES: jų kapitalas Bendrijoje siekia 2,07 trln. eurų, arba beveik 30 proc. visų užsienio investicijų.

    Kas dar investuoja į Europą

    Ne visi investuotojai traukėsi. Priešinga kryptimi judėjo Jungtinė Karalystė – jos įmonių investicijos ES 2025 metais padidėjo 1,1 proc.

    JK kapitalas ES išaugo iki 1,26 trln. eurų ir sudarė daugiau nei 18 proc. visų užsienio investicijų.

    Tarp didžiausių investuotojų ES, be JAV ir Jungtinės Karalystės, išskiriamos Šveicarija (602 mlrd. eurų), Kaimanų Salos (323 mlrd. eurų) ir Japonija (249 mlrd. eurų).

    Mažėjo ir ES investicijos užsienyje

    Eurostato duomenys rodo, kad atsargesnės tapo ne tik užsienio bendrovės – mažėjo ir pačios ES įmonių investicijos už Bendrijos ribų. 2025 metais jų vertė smuko 2,3 proc., iki 9,48 trln. eurų (nuo 9,7 trln. eurų prieš metus).

    Pagrindinė ES kapitalo kryptis išliko JAV: ten sutelkta 2,79 trln. eurų, arba beveik 30 proc. visų ES investicijų užsienyje. Toliau rikiuojasi Jungtinė Karalystė (1,88 trln. eurų) ir Šveicarija (0,81 trln. eurų).

    Tiek į ES atkeliaujančių, tiek iš jos išeinančių investicijų partnerių trejetukas sutampa – JAV, Jungtinė Karalystė ir Šveicarija. Tai pabrėžia, kokie glaudūs išlieka finansiniai ryšiai tarp šių regionų.

    Trečdalis kapitalo – per „specialios paskirties“ įmones

    Eurostatas atkreipia dėmesį ir į vadinamąsias specialios paskirties įmones – struktūras, kurios dažnai kuriamos ne gamybai ar paslaugoms, o kapitalo srautams valdyti.

    Skaičiuojama, kad 33,3 proc. viso užsienio kapitalo ES juda per tokias įmones. Investuojant iš ES į užsienį jų dalis taip pat reikšminga – 26,2 proc.

    Tai reiškia, kad dalis įspūdingų sumų statistikoje gali atspindėti ne tiesiogines investicijas į gamybą ar darbo vietas, o sudėtingesnes tarptautines finansines operacijas.

  • Kas yra lenkiška įmonė šiandien: pasas nebe svarbiausias, vis daugiau lemia kapitalo ir vertės kūrimas

    Kas šiandien laikytina lenkiška įmone, vis dažniau apibrėžia ne savininko pilietybė, o tai, kur kuriama ilgalaikė ekonominė vertė ir kur lieka pelnas. Tokią mintį Europos ekonomikos kongrese išsakė „Deloitte“ partnerė Joanna Świerzyńska, pabrėžusi vadinamąją ekonominę kapitalo tautybę.

    Diskusijoje „Lenkiška įmonė – tai kokia?“ sutarta, kad užsienio kapitalas ir toliau yra svarbi Lenkijos ūkio dalis. Vis dėlto dalis verslo atstovų akcentavo, kad norint „kito civilizacinio žingsnio“ vis labiau reikia stiprinti vietinį kapitalą ir skatinti lenkiškų įmonių plėtrą už šalies ribų.

    Kapitalo „nutekėjimas“ ir augimo riba

    NDI grupės viceprezidentas ir finansų direktorius Szymonas Reptowskis priminė, kad šiandieninė situacija skiriasi nuo 1990-ųjų, kai Lenkijai ypač reikėjo užsienio kapitalo ir vadybinės patirties. Jo teigimu, dabar klausimas tampa ne „ar“ užsienio kapitalas naudingas, o kaip užtikrinti, kad šalyje daugiau pelno būtų reinvestuojama ir mažiau išmokama užsienio savininkams.

    Reptowskis nurodė, kad vien 2025 metais iš Lenkijos dėl kapitalo nuosavybės išmokų galėjo būti iškeliauta apie 33 000 000 000 eurų. Jis lygino Lenkijos padėtį su Japonija, kuri dėl didelių savo korporacijų uždirbamų pajamų užsienyje turi teigiamus kapitalo srautus.

    Pasak jo, kapitalo „tautybė“ svarbi ne tik dėl ekonominės grąžos, bet ir dėl atsparumo: visuomenei senstant mažės darbingo amžiaus gyventojų, todėl produktyvumas, investicijos ir technologinis atsinaujinimas taps dar svarbesni. Šiame kontekste vietinio kapitalo stiprinimas pristatomas kaip viena iš priemonių prisitaikyti prie demografinių pokyčių.

    Ar įmonės „tautybę“ nusako pasas?

    ZPUE stebėtojų tarybos pirmininkas Michałas Wypychewiczius teigė, kad kapitalas nėra abstrakcija ir visada turi konkrečių žmonių, turinčių savo pilietybę, kilmę ir interesus. Jo nuomone, tai reiškia, kad diskusija apie kapitalo tautybę yra reali, o ne teorinė.

    „Kaip lenkiškos įmonės savininkas manau, kad kapitalas turi tautybę, nes tai yra konkrečių žmonių pinigai“, – sakė Michałas Wypychewiczius.

    „Deloitte“ atstovė Joanna Świerzyńska su tuo iš dalies sutiko, tačiau pabrėžė, kad kapitalo kilmė nebūtinai sutampa su įmonės „tautybe“ praktine prasme. Ji teigė, kad vertinant, ar įmonė yra „vietinė“, svarbiau, kur ji kuria tvarią vertę ekonomikoje, kur vykdo veiklą, investuoja, samdo darbuotojus ir moka mokesčius.

    „Velux“ vadovas Lenkijai ir Baltijos šalims Przemysławas Pokorskis teigė, kad pats ginčas dėl kapitalo tautybės neretai užgožia svarbesnius klausimus. Anot jo, esminis kriterijus turėtų būti tai, kaip įmonė elgiasi rinkoje: ar ji siekia vien trumpalaikio pelno, ar turi aiškų įsipareigojimą vietos bendruomenėms.

    „IKEA Retail Poland“ vadovė Marina Dubakina akcentavo vartotojų perspektyvą: žmonėms svarbu, ką įmonė atneša vietos rinkai. Jos teigimu, įtaką šalies gerovei labiausiai apibrėžia pridėtinė vertė, kurią įmonė kuria per darbuotojus, tiekėjus, investicijas ir sprendimus, daromus vietoje.

    Local content: tarp politikos ir praktikos

    Reikšminga diskusijos dalis buvo skirta local content politikai, kurią Lenkijos valdžia pristato kaip kryptį stiprinti vietos tiekėjų ir gamintojų dalį, ypač viešuosiuose pirkimuose. Tai siejama su platesnėmis Europos tendencijomis, kai dėl geopolitinės įtampos ir tiekimo grandinių sutrikimų vis dažniau kalbama apie strateginį atsparumą ir vietos pramonės stiprinimą.

    Pokorskio vertinimu, local content sąvoka Lenkijoje kartais „fetišizuojama“, nes diskusija pernelyg supaprastinama iki priešpriešos „lenkiška gerai, nelankiška blogai“. Jis perspėjo, kad tokia logika veda ne į racionalią ekonominę politiką, o į nacionalizmą, kuris gali pakenkti konkurencijai ir investicijų klimatui.

    Tuo metu Wypychewiczius argumentavo, kad local content gali veikti kaip švietimo ir vartotojų pasirinkimų kryptis, skatinanti sąmoningiau rinktis vietos prekes ir paslaugas. Jis pabrėžė, kad kai kuriose rinkose nėra formalių barjerų, tačiau vietos vartotojai natūraliai prioritetą teikia saviems gamintojams.

    Diskusijos dalyviai pabrėžė, kad Lenkijoje turi būti vietos ir vietinėms, ir užsienio kapitalo įmonėms, jei jos kuria vertę šalyje. Tarp svarbiausių kriterijų įvardyta mokesčių mokėjimas, darbo vietų kūrimas, investicijos į mokslinius tyrimus ir eksperimentinę plėtrą bei ilgalaikis įsipareigojimas vietos rinkai.

    Tokios gairės rodo, kad „įmonės tautybė“ vis dažniau suprantama kaip ekonominės integracijos ir atsakomybės klausimas. Kitaip tariant, svarbiau ne tai, iš kur atėjo kapitalas, o tai, kiek tvariai jis dirba šalies ekonomikai ir kiek ilgalaikės naudos palieka vietoje.