CP v2

Tag: Kardiologija

  • Jei į 4 aukštą užlipate per tiek laiko, kardiologai sako: neatidėliokite patikros

    Jei į 4 aukštą užlipate per tiek laiko, kardiologai sako: neatidėliokite patikros

    Ką parodė laiptų testas?

    Vos kelių dešimčių sekundžių užduotis gali tapti paprastu signalu, kad verta atidžiau įvertinti širdies ir plaučių būklę. Kardiologo Jesúso Peteiro vadovautame tyrime dalyvavo 165 pacientai, kurie buvo siunčiami atlikti krūvio mėginio dėl įtariamos ar nustatytos išeminės širdies ligos.

    Dalis jų skundėsi krūtinės skausmu ar dusuliu fizinio krūvio metu, todėl jiems buvo vertinama fizinė ištvermė, EKG pokyčiai, o daugeliui ir širdies darbas echoskopijoje. Tyrėjai siekė palyginti laboratorinio krūvio testo rezultatus su kasdienėje aplinkoje lengvai pakartojama užduotimi.

    Po bent 15 minučių poilsio dalyviai turėjo greitu, tolygiu žingsniu užlipti į ketvirtą aukštą, įveikdami 60 laiptų pakopų. Jiems nebuvo leidžiama bėgti ar sustoti. Vėliau mokslininkai palygino užlipimo laiką su krūvio mėginio rezultatais.

    Išvada buvo aiški: geresnės fizinės būklės žmonės laiptais paprastai užkopia greičiau, o ilgesnis laikas dažniau siejosi su mažesne funkcine ištverme. Vis dėlto tai nėra diagnostinis testas, o tik papildoma užuomina.

    Kas yra MET ir kodėl tai svarbu?

    Tyrime buvo naudojamas MET rodiklis, vadinamas metaboliniu ekvivalentu, kuris padeda įvertinti, kiek intensyviai dirba organizmas ir kiek energijos jam reikia konkretaus krūvio metu. Apytikriai 1 MET atitinka energijos sąnaudas ramiai sėdint.

    Kuo daugiau MET žmogus pasiekia kontroliuojamo krūvio mėginio metu, tuo geresnė paprastai būna jo širdies ir kvėpavimo sistemos ištvermė. Ankstesniuose tyrimuose apie 10 MET dažniau buvo siejama su palankesnėmis prognozėmis, o mažiau nei 8 MET rodė didesnę riziką, tačiau tai nėra asmeninės prognozės skaičiuoklė.

    Tyrėjai pastebėjo, kad žmonės, į ketvirtą aukštą užlipę maždaug per 40–45 sekundes, krūvio mėginyje dažniau pasiekdavo bent 9–10 MET. Tie, kuriems prireikdavo 90 sekundžių ar daugiau, dažniausiai neperžengdavo 8 MET ribos.

    Praktinė riba buvo viena minutė: ji gana gerai atskyrė dalyvius, galinčius pasiekti apie 10 MET. O laikas, viršijantis pusantros minutės, su didele tikimybe rodė prastesnę ištvermę, ypač jei žmogus turėjo simptomų.

    Kada verta kreiptis į gydytoją?

    Vien laiptų laikas dar nereiškia, kad širdis sveika arba kad liga tikrai yra. Tyrime matyta ir tai, kad nenormalus krūvio tyrimo ar širdies vaizdinimo rezultatas nustatytas 32 proc. pacientų, kurie į ketvirtą aukštą užkopė greičiau nei per minutę.

    Tačiau signalas stiprėja, jei užlipti darosi vis sunkiau nei anksčiau, prireikia sustoti, o užduotis staiga užtrunka aiškiai ilgiau. Didesnį dėmesį reikėtų skirti ne skaičiams, o pojūčiams ir naujai atsiradusiems simptomams.

    „Jei fizinio krūvio metu atsiranda neįprasta dusulys, spaudimas ar skausmas krūtinėje, širdies plakimas, svaigulys ar silpnumas, svarbiau ne fiksuoti sekundes, o pasitarti su gydytoju“, – akcentuoja kardiologai, vertinantys krūvio toleranciją klinikinėje praktikoje.

    Laiptų bandymo nereikėtų specialiai daryti ūmios infekcijos metu, netrukus po miokardo infarkto, esant stipriam krūtinės skausmui, nekontroliuojamiems ritmo sutrikimams ar paūmėjusiai širdies nepakankamumo būklei. Jei skausmas krūtinėje yra staigus, stiprus, nepraeina ilsintis arba kartu atsiranda dusulys, šaltas prakaitas ar alpimas, reikia skubios medicinos pagalbos.

    Laiptai gali padėti pastebėti, kad ištvermė prastėja, bet jie neišrašo širdžiai sveikatos pažymos. Jei į ketvirtą aukštą užlipti užtrunka ilgiau nei 90 sekundžių, ypač kai yra krūtinės skausmas ar dusulys, tai turėtų paskatinti neatidėlioti konsultacijos.

  • Nauji tyrimai griauna mito sieną: net vienas vyno taurės įprotis didina širdies riziką

    Pastarųjų metų moksliniai darbai vis aiškiau rodo, kad vadinamoji saikingo alkoholio nauda sveikatai buvo gerokai pervertinta. Kardiologai pabrėžia, kad net nedideli, bet reguliarūs alkoholio kiekiai siejami su didesne širdies ir kraujagyslių ligų rizika.

    Ypač daug diskusijų sukėlė didelės apimties analizės, paremtos šimtais tūkstančių dalyvių, kuriose vertintas ilgalaikis alkoholio vartojimas ir jo sąsajos su išemine širdies liga. Išvada paprasta: kuo dažnesnis vartojimas, tuo nuosekliau auga rizika, net jei kiekiai atrodo nedideli.

    Kodėl moterims rizika didesnė?

    Gydytojai atkreipia dėmesį, kad moterų organizmas alkoholį dažnai metabolizuoja kitaip nei vyrų, todėl panašus kiekis gali sukelti didesnį poveikį. Prie to prisideda ir mažesnė kūno masė, ir skirtingas riebalų bei vandens santykis organizme, o tai lemia aukštesnę alkoholio koncentraciją kraujyje.

    Dėl šių priežasčių reguliarus įprotis išgerti taurę vyno vakare daliai moterų gali reikšti reikšmingesnį papildomos širdies apkrovos efektą. Specialistai taip pat pabrėžia, kad rizika nebūtinai pasireiškia tik vyresniame amžiuje, o nepalankūs pokyčiai gali prasidėti anksčiau.

    Rizika didėja ir be išgertuvių

    Dažnai manoma, kad sveikatai kenkia tik epizodinis gausus vartojimas, kai per trumpą laiką išgeriama daug. Tačiau tyrimai rodo, kad svarbus veiksnys yra ir reguliarumas: net be akivaizdaus persigėrimo, nuolatinis alkoholio vartojimas siejamas su didesne širdies ligų tikimybe.

    Alkoholis gali prisidėti prie kraujospūdžio didėjimo, širdies ritmo sutrikimų, prastesnės miego kokybės ir uždegiminių procesų organizme. Šie veiksniai ilgainiui sudaro nepalankų foną širdžiai ir kraujagyslėms, ypač jei kartu yra streso, mažo fizinio aktyvumo ar rūkymo.

    Kas žinoma apie biologinį senėjimą?

    Kai kuriuose naujesniuose darbuose vertintas alkoholio ryšys su biologinio senėjimo žymenimis, įskaitant telomerų ilgį. Telomerai yra DNR atkarpos, siejamos su ląstelių senėjimo procesais, o jų trumpėjimas mokslinėje literatūroje dažnai aptariamas kaip vienas iš biologinio amžiaus signalų.

    Nors telomerų tyrimų interpretacijos nėra vienareikšmės, bendra kryptis aiškėja: didesnis suvartojimas ir ilgesnė vartojimo trukmė dažniau siejami su nepalankiais pokyčiais. Tai papildo bendrą vaizdą, kad alkoholis nėra neutralus pasirinkimas net tada, kai vartojama „tik truputį“.

    Ekspertai pabrėžia, kad patikimiausia rizikos mažinimo kryptis yra mažinti suvartojimą arba jo atsisakyti, ypač jei žmogus turi padidėjusį kraujospūdį, širdies ritmo sutrikimų, padidėjusį cholesterolį ar šeiminę širdies ligų istoriją. Jei alkoholis vartojamas streso malšinimui, gydytojai ragina ieškoti alternatyvų, kurios nedidina sveikatos rizikų.

  • Vaikystės širdies yda po 40-ies: gydytojai atskleidė, kas šiandien leidžia gyventi pilnavertiškai

    Nuo mirtinos diagnozės iki lėtinės būklės

    Dar prieš kelis dešimtmečius sudėtingos įgimtos širdies ydos daugeliui vaikų reiškė, kad suaugusio amžiaus jie nesulauks. Šiandien situacija pasikeitė iš esmės: pažangi vaikų kardiologija ir kardiochirurgija leidžia didžiajai daliai pacientų užaugti, kurti šeimas ir dirbti, o dalis jų gyvena iki senatvės.

    Medikai pabrėžia, kad sėkminga operacija ar procedūra dažnai nėra gydymo pabaiga. Įgimta širdies yda vis dažniau tampa lėtine būkle, todėl suaugus ši diagnozė reiškia nuolatinę stebėseną, periodinius tyrimus ir kartais pakartotines intervencijas.

    Kodėl atsirado ACHD kryptis

    Kai su įgimtomis širdies ydomis išgyvena vis daugiau žmonių, sveikatos sistemos turi prisitaikyti prie naujos realybės. Dėl to daugelyje šalių išplėtota atskira kardiologijos sritis, skirta suaugusiesiems, turintiems įgimtų širdies ydų, dažnai vadinama ACHD.

    Tokiuose centruose pacientą paprastai prižiūri ne vienas specialistas, o komanda: kardiologai, kardiochirurgai, ritmo sutrikimų gydytojai, šeimos planavimo ir nėštumo priežiūros patirties turintys akušeriai ginekologai, reabilitologai ir psichologai. Esminis tikslas yra užtikrinti tęstinumą, kad pereinant iš vaikų į suaugusiųjų sveikatos priežiūrą pacientas nepradingtų iš sistemos.

    Sportas, nėštumas ir psichologija

    Viena dažniausių klaidingų nuostatų, su kuria susiduria gydytojai, yra įsitikinimas, kad turint įgimtą širdies ydą fizinis aktyvumas draudžiamas. Šiuolaikinė praktika rodo priešingai: daugeliui pacientų individualiai parinktas judėjimas ir treniruotės gerina ištvermę, savijautą ir mažina su sėdimu gyvenimo būdu susijusias rizikas.

    Medikai atkreipia dėmesį, kad kraštutinumai gali būti pavojingi, todėl sprendimas dėl intensyvaus sporto turi remtis ištyrimu ir aiškiomis rekomendacijomis. Tačiau daugeliu atvejų pacientai gali grįžti prie plaukimo, bėgimo, treniruočių salės ar kitų aktyvių veiklų, jei jų būklė stabili ir stebima.

    Ne mažiau svarbi tema yra šeimos planavimas. Dalis moterų, turinčių įgimtų širdies ydų, gali sėkmingai išnešioti ir pagimdyti, tačiau nėštumas turi būti planuojamas, įvertinus rizikas ir suderinus stebėseną su kardiologu bei akušeriu ginekologu, turinčiais patirties tokiose situacijose.

    Gydytojai taip pat pabrėžia psichologinės savijautos svarbą: žmonės, kurie vaikystėje patyrė kelias operacijas, ilgas hospitalizacijas ar apribojimus, su nerimu ar depresijos simptomais susiduria dažniau. Laiku suteikta psichologinė pagalba gali padėti geriau prisitaikyti prie lėtinės būklės ir nuosekliau laikytis gydymo plano.

    Kodėl kardiologas primena apie skiepus

    Infekcijos, tokios kaip gripas ar COVID-19, daliai širdies ligomis sergančių pacientų gali tapti rimtu išbandymu, nes jos didina komplikacijų, ritmo sutrikimų ar dekompensacijos riziką. Dėl to praktikoje dažnai akcentuojama profilaktika ir vakcinacija pagal amžių bei individualias rizikas.

    Be įgimtos ydos kontrolės, su amžiumi atsiranda ir įprastos suaugusiųjų problemos: padidėjęs kraujospūdis, cholesterolio pokyčiai, cukrinis diabetas, antsvoris ar išeminė širdies liga. Šie veiksniai gali turėti ne mažesnę įtaką prognozei nei pati įgimta patologija, todėl svarbūs tampa mitybos, fizinio aktyvumo, žalingų įpročių atsisakymo ir reguliarios patikros sprendimai.

    Specialistai sutaria, kad šiandien įgimta širdies yda vis dažniau reiškia ne nuosprendį, o ilgalaikį santykį su medicina. Tinkamai prižiūrimi pacientai mokosi, dirba, keliauja, kuria šeimas ir gyvena aktyvų gyvenimą net ir sulaukę 40-ies ar daugiau.

    Šis tekstas yra informacinio pobūdžio ir nėra medicininė konsultacija. Dėl individualių simptomų, gydymo ar fizinio krūvio visada būtina pasitarti su gydytoju.

  • Kardiologas įvardijo 4 vaisius, galinčius mažinti infarkto riziką: ką rinktis kasdien

    Širdies ir kraujagyslių ligos išlieka viena dažniausių mirties priežasčių Europoje, o riziką didina padidėjęs kraujospūdis, aukštas MTL cholesterolis, rūkymas, cukrinis diabetas ir antsvoris. Specialistai pabrėžia, kad kasdieniai mitybos įpročiai gali reikšmingai prisidėti prie rizikos mažinimo.

    Gydytojai dažnai akcentuoja paprastą taisyklę: kuo daugiau augalinio, kuo mažiau perdirbto maisto. Vaisiai ir uogos siejami su geresniais širdies rodikliais, nes juose gausu skaidulų, kalio ir antioksidantų, kurie padeda reguliuoti kraujospūdį bei uždegiminius procesus.

    Obuoliai: skaidulos cholesterolio kontrolei

    Obuoliai dažnai išskiriami dėl tirpių skaidulų, ypač pektino. Šios medžiagos gali padėti mažinti MTL cholesterolio kiekį, nes žarnyne suriša dalį tulžies rūgščių ir skatina organizmą naudoti cholesterolį jų atstatymui.

    Be to, obuoliuose esantys polifenoliai siejami su kraujagyslių funkcijos gerėjimu. Didžiausią naudą duoda ne sultys, o visas vaisius, nes skaidulos „neišspaudžiamos“ kartu su skysčiu.

    Avokadai: naudingų riebalų šaltinis

    Avokadai vertinami dėl mononesočiųjų riebalų, kurie siejami su palankesniu lipidų profiliu. Tokie riebalai gali padėti mažinti MTL cholesterolį, ypač kai jie pakeičia sočiuosius riebalus racione.

    Avokadai taip pat turi kalio ir skaidulų, o tai svarbu kraujospūdžio kontrolei ir sotumo jausmui. Vis dėlto tai kaloringas produktas, todėl svarbus porcijos dydis ir bendras dienos energijos balansas.

    Mėlynės ir apelsinai: antioksidantai bei kraujagyslių apsauga

    Mėlynės ir kitos tamsios uogos išsiskiria antocianinais, kurie siejami su geresne kraujagyslių elastingumo funkcija ir mažesniu uždegimo aktyvumu. Uogos taip pat yra geras skaidulų šaltinis, o tai svarbu tiek cholesterolio, tiek gliukozės kontrolei.

    Apelsinai vertinami ne tik dėl vitamino C, bet ir dėl flavanonų, kurie siejami su palankiais kraujospūdžio ir kraujagyslių funkcijos pokyčiais. Naudingiausia rinktis visą vaisių, nes sultyse dažnai gaunama daugiau cukrų ir mažiau skaidulų.

    Gydytojai primena, kad vienas produktas širdies „neišgelbės“, tačiau reguliarus vaisių ir uogų vartojimas, pakankamas fizinis aktyvumas, miegas ir rūkymo atsisakymas kartu duoda apčiuopiamą efektą. Jei vartojate kraujospūdį ar cholesterolį mažinančius vaistus, mitybos pokyčius verta aptarti su šeimos gydytoju ar gydytoju kardiologu.

  • Dusulys naktį ir poreikis sėstis lovoje: gydytojai įspėja apie galimą širdies nepakankamumą

    Dusulys naktį ir poreikis sėstis lovoje: gydytojai įspėja apie galimą širdies nepakankamumą

    Vienkartinis dusulio epizodas naktį gali turėti daug priežasčių: nuo peršalimo, alergijų ar nerimo iki obstrukcinės miego apnėjos. Tačiau medikai ragina suklusti, jei kartojasi konkretus scenarijus: atsigulate, po kurio laiko prabundate dėl oro trūkumo, jaučiate spaudimą krūtinėje ir instinktyviai norite atsisėsti.

    Jei atsisėdus ar pakėlus viršutinę kūno dalį kvėpavimas pamažu palengvėja, tai gali būti su kūno padėtimi susijęs dusulys. Kardiologijoje toks požymis dažnai siejamas su širdies nepakankamumu, kai širdies raumuo kraują pumpuoja nepakankamai efektyviai.

    Kai sutrinka kairiosios širdies pusės darbas, pasekmės neretai pirmiausia juntamos plaučiuose. Dėl kraujo sąstovio plaučių kraujagyslėse gali atsirasti sunkumo jausmas krūtinėje, nepilno įkvėpimo pojūtis, kosulys, švokštimas ar vis labiau varginantis nuovargis.

    Dieną dalis skysčių dėl gravitacijos kaupiasi apatinėse galūnėse, dažniausiai čiurnų ir blauzdų srityje. Atsigulus skysčiai lengviau persiskirsto į centrinę kraujotaką, ir sveika širdis paprastai su tuo susitvarko.

    Jei širdis nusilpusi, papildomas kraujo tūris gali ją perkrauti, todėl didėja spaudimas plaučių kraujagyslėse. Tuomet kvėpuoti gulint tampa sunkiau, o atsisėdus ar pasiremus pagalvėmis palengvėja. Ilgainiui atsiranda būdingas įprotis: vienos pagalvės nebepakanka, prireikia dviejų ar trijų, o kartais miegama tik pusiau sėdint.

    Naktinis dusulys dažniausiai nebūna vienintelis signalas. Svarbu įvertinti, ar sumažėjo fizinio krūvio tolerancija, pavyzdžiui, ar lipant laiptais ir einant sparčiau greičiau pritrūksta oro nei anksčiau.

    Įtarimą stiprina kojų tinimai, sunkumo jausmas blauzdose, staigus svorio augimas per trumpą laiką, širdies permušimai, nuolatinis nuovargis, galvos svaigimas, naktinis kosulys ar švokštimas. Ypač pavojingas derinys, kai dusulį lydi stiprus krūtinės skausmas ar spaudimas, šaltas prakaitas, ryškus silpnumas, alpimas ar melsvėjantys lūpų bei pirštų galiukai.

    Gydytojo kabinete diagnostika paprastai pradedama nuo detalaus pokalbio: kada dusulys prasideda, kiek trunka, ar priklauso nuo kūno padėties ir ar sumažėja atsisėdus. Taip pat svarbu pasakyti, kiek pagalvių reikia miegui, ar atsirado tinimų, širdies plakimo pojūtis, kosulys, knarkimas ar staigūs prabudimai su dusuliu.

    Toliau įprastai vertinamas kraujospūdis, pulsas, kvėpavimo dažnis, klausomi širdies ir plaučių garsai, apžiūrima, ar nėra skysčių kaupimosi požymių. Dažnai atliekama elektrokardiograma, kraujo tyrimai, deguonies įsotinimo įvertinimas, o prireikus ir natriurezinių peptidų tyrimas, padedantis įvertinti širdies nepakankamumo tikimybę.

    Vienas svarbiausių tyrimų yra echokardiografija, arba širdies echoskopija. Ji leidžia įvertinti širdies kamerų ir vožtuvų būklę bei tai, ar širdis pumpuoja kraują pakankama jėga.

    Atsižvelgdamas į situaciją gydytojas gali skirti krūtinės ląstos rentgenogramą, ilgalaikį elektrokardiogramos stebėjimą, fizinio krūvio mėginį, plaučių funkcijos tyrimus ar miego apnėjos diagnostiką. Naktinis dusulys gali turėti kelias priežastis vienu metu, todėl svarbu įvertinti tiek širdies, tiek kvėpavimo sistemos būklę.

    Jei dusulys staigus, labai stiprus, greitai progresuoja arba jį lydi krūtinės skausmas, alpimas, ryškūs ritmo sutrikimai, sąmonės aptemimas ar melsvėjimas, reikia nedelsiant kviesti greitąją pagalbą. O jei dusulys kartojasi, bet nėra ūmus, jo taip pat nereikėtų nurašyti nuovargiui ar blogam miegui: tai gali būti svarbus signalas, kad reikalinga išsami gydytojo apžiūra.

  • Kardiologė įvardijo 5 produktus širdžiai: vyrai jų vengia, nors nauda gali būti greita

    Širdies ir kraujagyslių ligos išlieka viena dažniausių ankstyvos mirties priežasčių, o vyrams jos neretai išryškėja anksčiau nei moterims. Kardiologė Jane Morgan atkreipia dėmesį, kad mitybos pasirinkimai gali turėti apčiuopiamą poveikį tiek cholesterolio rodikliams, tiek kraujospūdžiui ir uždegimui organizme.

    Specialistė išskiria penkias produktų grupes, kurios dažnai nuvertinamos arba tiesiog neatsiranda vyrų lėkštėje. Tuo pačiu pabrėžiama, kad geriausias rezultatas pasiekiamas ne pavieniais superproduktais, o nuosekliai laikantis širdžiai palankaus mitybos modelio ir ribojant ultraperdirbtą maistą.

    Riebi žuvis ir omega-3

    Lašiša, sardinės ar upėtakis yra vieni geriausių omega-3 riebalų rūgščių šaltinių, siejamų su mažesniu trigliceridų kiekiu kraujyje ir uždegimo slopinimu. Kardiologė pabrėžia, kad šie pokyčiai svarbūs ir kraujagyslių būklei, nuo kurios priklauso visa širdies ir kraujotakos sistema.

    Jei žuvis racione reta, ji siūlo bent vieną ar du kartus per savaitę raudoną mėsą pakeisti riebiomis žuvimis. Toks keitimas dažnai sumažina ir sočiųjų riebalų kiekį, kuris siejamas su nepalankiais lipidų profilio pokyčiais.

    Avižos, riešutai ir lapiniai žalumynai

    Avižose esantis tirpus skaidulų tipas beta gliukanas gali padėti mažinti mažo tankio lipoproteinų, vadinamų bloguoju cholesteroliu, kiekį. Reguliarus avižų vartojimas taip pat siejamas su geresne sotumo kontrole, o tai svarbu kūno svoriui ir metabolinei sveikatai.

    Riešutai, ypač graikiniai ir pistacijos, turi nesočiųjų riebalų, skaidulų ir antioksidantų, tačiau svarbus saikas dėl kalorijų kiekio. Specialistai dažniausiai pataria rinktis nesūdytus riešutus, nes per didelis natrio kiekis mityboje siejamas su padidėjusiu kraujospūdžiu.

    Lapinės daržovės, tokios kaip špinatai, lapiniai kopūstai ar mangoldai, vertinamos dėl kalio ir magnio, kurie padeda palaikyti normalų kraujospūdį. Kalis ypač svarbus todėl, kad gali iš dalies atsverti didelio natrio kiekio poveikį, o būtent druskos perteklius dažnas vakarietiškoje mityboje.

    Uogos ir antioksidantai

    Mėlynės, avietės, braškės ar spanguolės išsiskiria polifenoliais ir kitais antioksidantais, kurie padeda mažinti oksidacinį stresą. Oksidacinis stresas siejamas su lėtiniu uždegimu ir procesais, galinčiais spartinti kraujagyslių pažeidimus.

    Uogos tinka tiek šviežios, tiek šaldytos, todėl jas lengva įtraukti į kasdienę mitybą visus metus. Jas galima dėti į avižinę košę, natūralų jogurtą ar valgyti kaip desertą vietoje saldumynų.

    „Vyrams širdies ir kraujagyslių ligos vidutiniškai išsivysto anksčiau nei moterims, todėl prevencija mityba turi prasidėti kuo anksčiau“, – sakė kardiologė Jane Morgan.

    Gydytojai primena, kad mityba yra tik viena dėlionės dalis: svarbūs ir reguliarus fizinis aktyvumas, miegas, rūkymo atsisakymas bei kraujospūdžio, gliukozės ir cholesterolio kontrolė. Jei žmogus jau turi širdies ligų rizikos veiksnių ar vartoja vaistus, mitybos pokyčius verta aptarti su šeimos gydytoju arba gydytoju kardiologu.

  • Greitas ėjimas gali mažinti kraujospūdį, bet svarbiausia viena detalė, kurią daugelis praleidžia

    Greitas ėjimas gali mažinti kraujospūdį, bet svarbiausia viena detalė, kurią daugelis praleidžia

    Padidėjęs kraujospūdis ilgą laiką gali nekelti jokių aiškių simptomų, tačiau palaipsniui didina širdies ir kraujagyslių sistemos apkrovą. Dėl to, greta gydytojo paskirto gydymo, mitybos korekcijų ir druskos ribojimo, itin svarbus tampa reguliarus judėjimas.

    Daugeliui žmonių lengviausias startas yra paprastas ėjimas. Tam nereikia nei sporto klubo, nei specialios įrangos, o poveikis gali būti apčiuopiamas, jei judėjimas tampa rutina, o ne vienkartiniu sprendimu po prastesnio matavimo.

    Kuo skiriasi pasivaikščiojimas ir treniruotė?

    Greitas ėjimas priskiriamas aerobinei veiklai: jis įdarbina dideles raumenų grupes, pagreitina kvėpavimą ir skatina širdį dirbti efektyviau. Ilgainiui tai gali gerinti kraujotaką ir kraujagyslių gebėjimą prisitaikyti prie kraujo tėkmės.

    Esminė detalė yra intensyvumas. Praktinis testas paprastas: einant vidutiniu ar kiek intensyvesniu tempu kalbėti dar įmanoma, tačiau dainuoti būtų sunku, nes kvėpavimas tampa dažnesnis.

    Reguliarumas taip pat kritiškai svarbus. Mokslinių tyrimų apžvalgos rodo, kad didžiausia nauda kraujospūdžiui dažniausiai siejama su ėjimu maždaug 3–5 kartus per savaitę, po 20–40 minučių, renkantis vidutinį tempą.

    Kaip ėjimas gali mažinti kraujospūdį?

    Fiziologinių mechanizmų yra keli. Pirma, stiprėjant širdžiai, ji gali efektyviau pumpuoti kraują, todėl mažėja perteklinė įtampa kraujagyslių sienelėms.

    Antra, judėjimas siejamas su geresniu kraujagyslių elastingumu. Kai arterijos yra standesnės, kraujui sunkiau laisvai tekėti, todėl kraujospūdis dažniau kyla ir sunkiau suvaldomas.

    Trečia, fizinis krūvis skatina procesus, susijusius su kraujagyslių atsipalaidavimu ir jų išsiplėtimu. Dėl to greitesnis ėjimas gali būti naudingas ne tik turintiems padidėjusį kraujospūdį, bet ir siekiantiems jo išvengti ateityje.

    Dar viena svarbi grandis yra svorio kontrolė. Net nedidelis kūno masės sumažėjimas žmonėms, turintiems antsvorio, gali palengvinti širdies darbą ir prisidėti prie geresnių kraujospūdžio rodiklių.

    Kaip pradėti saugiai ir realistiškai?

    Pradžiai nebūtina siekti 10 000 žingsnių per dieną, ypač jei iki šiol judėjimo buvo mažai. Praktinis tikslas gali būti 15–20 minučių greitesnio ėjimo kelis kartus per savaitę, o vėliau trukmę didinti palaipsniui.

    Ilgalaikėje perspektyvoje dažnai rekomenduojama orientuotis į bent 150 minučių vidutinio intensyvumo fizinio aktyvumo per savaitę. Tai galima pasiekti ir trumpesnėmis atkarpomis, pavyzdžiui, einant po darbo, po pietų ar dalį kelionės į parduotuvę pasirenkant pėsčiomis.

    Vis dėlto ėjimas neturėtų pakeisti gydytojo paskirto gydymo, jei jis jau taikomas. Jei kraujospūdis labai aukštas arba atsiranda krūtinės skausmas, dusulys, svaigulys ar širdies permušimai, fizinį krūvį būtina aptarti su sveikatos priežiūros specialistu.

    „Didžiausią naudą duoda ne vienkartinis pasivaikščiojimas, o įprotis, kai judėjimas tampa pastovia savaitės dalimi“, – pabrėžia kardiologai, kalbėdami apie ilgalaikę kraujospūdžio kontrolę.

  • Dusulys vaikštant po 60-ies? Gydytojai įspėja: šio simptomo negalima ignoruoti

    Dusulys vaikštant po 60-ies? Gydytojai įspėja: šio simptomo negalima ignoruoti

    Dusulys, atsirandantis net ramiai vaikštant ar atliekant įprastus buities darbus, vyresniame amžiuje neretai priskiriamas natūraliam senėjimui. Tačiau gydytojai pabrėžia, kad naujai atsiradęs arba greitai stiprėjantis dusulys gali būti svarbus signalas, kurio numoti ranka nevalia.

    Vyresniems nei 60 metų žmonėms fizinis pajėgumas iš tiesų gali mažėti dėl raumenų masės ir širdies bei plaučių rezervų pokyčių. Vis dėlto dusulys, kuris anksčiau nepasireikšdavo, dažnai susijęs ne su amžiumi, o su konkrečiomis sveikatos būklėmis ir gyvenimo būdo veiksniais.

    Ką gali rodyti dusulys?

    Viena dažniausių priežasčių – širdies ir kraujagyslių ligos, kai organizmas negauna pakankamai deguonies fizinio krūvio metu. Dusulys gali pasireikšti sergant širdies nepakankamumu, esant ritmo sutrikimams, išemine širdies liga, taip pat padidėjus kraujospūdžiui.

    Ne mažiau svarbios ir plaučių ligos: lėtinė obstrukcinė plaučių liga, astma, plaučių infekcijos ar plaučių audinio pakitimai. Kai kuriems žmonėms dusulį sustiprina alergijos, rūkymo pasekmės arba ilgalaikis pasyvus rūkymas.

    Dusulį gali sukelti ir mažakraujystė, kai kraujas perneša mažiau deguonies, todėl žmogus greičiau pavargsta. Taip pat įtakos turi antsvoris, cukrinis diabetas, skydliaukės funkcijos sutrikimai, nerimas, miego sutrikimai ir mažas fizinis aktyvumas, kuris ilgainiui silpnina ištvermę.

    Kada būtina skubi pagalba?

    Jei dusulys atsiranda staiga, yra labai stiprus arba nepraeina pailsėjus, tai gali būti skubios būklės požymis. Ypač sunerimti reikėtų, jei kartu atsiranda krūtinės skausmas, stiprus silpnumas, šaltas prakaitas, širdies permušimai, sąmonės aptemimas ar pamėlynavusios lūpos.

    Tokiais atvejais delsti pavojinga – būtina skambinti 112. Skubi pagalba svarbi ir tada, kai dusulį lydi naujas kojų tinimas, staigus svorio augimas per kelias dienas ar kosulys, ypač jei atsikosima krauju.

    Ką aptarti su gydytoju?

    Jei dusulys kartojasi arba pamažu stiprėja, verta kreiptis į šeimos gydytoją, kuris įvertins būklę ir prireikus nukreips pas kardiologą ar pulmonologą. Dažniausiai pradedama nuo kraujospūdžio, pulso, deguonies saturacijos įvertinimo, kraujo tyrimų, elektrokardiogramos, o pagal situaciją gali būti skiriama krūvio mėginys, širdies echoskopija ar plaučių funkcijos tyrimai.

    Gydytojui padeda konkretūs pastebėjimai: kada dusulys prasidėjo, ar jis atsiranda lipant laiptais, vaikštant į kalnelį, ar ir ramybės metu, ar pablogėja atsigulus. Taip pat svarbu paminėti rūkymą, vartojamus vaistus, nes kai kurios būklės gali paaštrėti dėl netinkamo gydymo ar vaistų sąveikų.

    Nors dalį rizikos veiksnių lemia paveldimumas, nemažai priklauso nuo kasdienybės: reguliarus, saugus judėjimas, svorio kontrolė, rūkymo atsisakymas ir subalansuota mityba gali pagerinti ištvermę. Vis dėlto pradėti sportuoti ar didinti krūvį reikėtų tik įvertinus priežastį, nes kai kuriomis situacijomis dusulys yra ženklas, kad organizmui reikia ne daugiau krūvio, o diagnostikos ir gydymo.

  • Kardiologė įspėja: vasara širdžiai pavojingiausia – karštis smarkiai didina rizikas

    Kylant oro temperatūrai organizmas patiria didesnį krūvį, o jautriausiai į tai reaguoja širdies ir kraujagyslių sistema. Kardiologai pabrėžia, kad karščio bangos ypač pavojingos vyresniems žmonėms ir sergantiems lėtinėmis ligomis, nes didėja tiek dehidratacijos, tiek širdies ritmo sutrikimų rizika.

    Specialistai aiškina, kad šiluma skatina odos kraujagyslių išsiplėtimą, todėl kraujospūdis gali kristi. Kad palaikytų pakankamą kraujotaką, širdis ima plakti dažniau, o tai kai kuriems žmonėms gali išprovokuoti silpnumą, galvos svaigimą ar net alpulį.

    Medikų teigimu, karštis dažnai sutampa su mažesniu skysčių vartojimu ar didesniu prakaitavimu, todėl tirštėja kraujas ir didėja krešulių susidarymo tikimybė. Kartu su prakaitu netenkama kalio ir magnio, o šie elektrolitai svarbūs normaliai širdies veiklai ir ritmui.

    Kas rizikuoja labiausiai

    Didžiausia rizika siejama su žmonėmis, kurie turi padidėjusį kraujospūdį, širdies nepakankamumą, aritmijas, išeminę širdies ligą ar serga cukriniu diabetu. Taip pat karštį sunkiau toleruoja vyresni nei 50 metų asmenys, ypač jei karščio banga užklumpa staiga.

    Reikšmingas veiksnys yra ir vartojami vaistai. Diuretikai, kai kurie kraujospūdį mažinantys vaistai ar širdies ritmo kontrolės preparatai gali sustiprinti dehidratacijos, elektrolitų disbalanso ar pernelyg žemo kraujospūdžio riziką, todėl dozavimo savarankiškai keisti nereikėtų.

    Medikai atkreipia dėmesį, kad organizmui prisitaikyti prie karščio paprastai reikia maždaug 7–14 dienų. Pirmosios karštos dienos, ypač po vėsesnio laikotarpio ar kelionės iš vėsesnio klimato, dažnai būna sunkiausios, nes širdžiai tenka staigus papildomas krūvis.

    Kaip sumažinti karščio žalą

    Karštomis dienomis svarbu gerti vandenį reguliariai, nelaukiant stipraus troškulio, nes jis dažnai atsiranda pavėluotai. Jei dėl širdies nepakankamumo ar kitos būklės gydytojas yra ribojęs skysčių kiekį, reikėtų laikytis individualių rekomendacijų.

    Fizinį aktyvumą verta planuoti vėsesniu paros metu, dažniausiai ryte arba vakare, o vidurdienį vengti intensyvaus krūvio. Taip pat padeda vėsesnės patalpos, kondicionierius ar ventiliatorius, lengvi šviesūs drabužiai ir galvos danga.

    Gydytojai ragina neignoruoti simptomų, kurie gali signalizuoti pavojingą būklę: krūtinės skausmo, dusulio, staigaus silpnumo, sumišimo, ryškaus galvos svaigimo, labai dažno ar nereguliaraus širdies plakimo. Tokiais atvejais svarbu nedelsti ir kreiptis pagalbos, nes karštyje būklė gali greitai blogėti.

  • Skandinaviška ėjimo technika ir širdis: tyrimas rodo, kam tai gali duoti didžiausią naudą

    Skandinaviškas ėjimas, kai vaikštant naudojamos specialios lazdos, vis dažniau minimas kaip veiksminga fizinio aktyvumo forma žmonėms, turintiems išeminę širdies ligą. Naujesni tyrimų duomenys rodo, kad toks ėjimas gali pagerinti fizinį pajėgumą ir kai kuriais atvejais pranokti kitas įprastas treniruočių programas.

    Ši ėjimo forma nuo paprasto pasivaikščiojimo skiriasi tuo, kad aktyviai įtraukia ne tik kojas, bet ir viršutinę kūno dalį. Dėl to dažnai didėja širdies susitraukimų dažnis ir energijos sąnaudos, o pats krūvis pasiskirsto tolygiau, kas gali būti patogiau daliai žmonių, ypač pradedant sportuoti po ilgesnės pertraukos.

    Viename tyrime dalyvavo 130 žmonių, kuriems diagnozuota išeminė širdies liga. Dalyviai buvo atsitiktinai suskirstyti į tris grupes: vieni vykdė didelio intensyvumo intervalines treniruotes, kiti treniravosi vidutinio ir didelio intensyvumo režimu, o trečioji grupė 12 savaičių užsiėmė skandinavišku ėjimu.

    Programai pasibaigus, dalyvių būklė buvo vertinama dar kelias savaites, o fizinis pajėgumas tikrintas pagal 6 minučių ėjimo testą, matuojant per tą laiką nueitą atstumą. Taip pat buvo vertinama savijauta ir su širdies ligomis susiję gyvenimo kokybės rodikliai.

    Tyrimo rezultatai parodė, kad pagerėjimas fiksuotas visose grupėse, tačiau didžiausias funkcinių galimybių augimas buvo būtent skandinaviško ėjimo grupėje. Praktikoje tai reiškia, kad po programos šios grupės dalyviai vidutiniškai pajėgė efektyviau judėti ir geriau toleravo fizinį krūvį.

    Vienas galimų paaiškinimų yra tai, kad lazdos įtraukia pečių juostą, rankas, nugaros raumenis ir padeda išlaikyti stabilesnę laikyseną. Dėl aktyvesnio raumenų darbo organizmas dažnai pasiekia didesnį aerobinio krūvio lygį net ir einant panašiu greičiu kaip įprastai.

    Suaugusiesiems dažnai rekomenduojama siekti bent 150 minučių vidutinio intensyvumo aerobinės veiklos per savaitę, o ėjimas gali būti paprastas būdas šį tikslą pasiekti. Skandinaviškas ėjimas tam tinka tiek mieste ant asfalto, tiek parkuose ar miško takeliuose, svarbiausia pasirinkti saugią dangą ir tinkamą tempą.

    Pradedant svarbu parinkti tinkamo ilgio lazdas ir įvaldyti techniką: laikyti taisyklingą laikyseną, nuleisti pečius, žvilgsnį kreipti į priekį, o lazdas remti taip, kad jos padėtų judesiui, o ne trukdytų. Jei turite išeminę širdies ligą ar kitų širdies problemų, prieš didinant krūvį ar pradedant naują programą verta pasitarti su gydytoju.

    Skandinaviškas ėjimas dažnai vertinamas ir dėl to, kad jis mažiau apkrauna sąnarius nei kai kurios intensyvesnės sporto rūšys, o kartu suteikia aiškų treniruotės pojūtį. Dėl šių priežasčių jis gali būti patraukli alternatyva tiems, kurie ieško praktiško, prieinamo ir nuosekliai didinamo fizinio aktyvumo būdo.