CP v2

Tag: Kardiologija

  • Dusulys naktį ir poreikis sėstis lovoje: gydytojai įspėja apie galimą širdies nepakankamumą

    Dusulys naktį ir poreikis sėstis lovoje: gydytojai įspėja apie galimą širdies nepakankamumą

    Vienkartinis dusulio epizodas naktį gali turėti daug priežasčių: nuo peršalimo, alergijų ar nerimo iki obstrukcinės miego apnėjos. Tačiau medikai ragina suklusti, jei kartojasi konkretus scenarijus: atsigulate, po kurio laiko prabundate dėl oro trūkumo, jaučiate spaudimą krūtinėje ir instinktyviai norite atsisėsti.

    Jei atsisėdus ar pakėlus viršutinę kūno dalį kvėpavimas pamažu palengvėja, tai gali būti su kūno padėtimi susijęs dusulys. Kardiologijoje toks požymis dažnai siejamas su širdies nepakankamumu, kai širdies raumuo kraują pumpuoja nepakankamai efektyviai.

    Kai sutrinka kairiosios širdies pusės darbas, pasekmės neretai pirmiausia juntamos plaučiuose. Dėl kraujo sąstovio plaučių kraujagyslėse gali atsirasti sunkumo jausmas krūtinėje, nepilno įkvėpimo pojūtis, kosulys, švokštimas ar vis labiau varginantis nuovargis.

    Dieną dalis skysčių dėl gravitacijos kaupiasi apatinėse galūnėse, dažniausiai čiurnų ir blauzdų srityje. Atsigulus skysčiai lengviau persiskirsto į centrinę kraujotaką, ir sveika širdis paprastai su tuo susitvarko.

    Jei širdis nusilpusi, papildomas kraujo tūris gali ją perkrauti, todėl didėja spaudimas plaučių kraujagyslėse. Tuomet kvėpuoti gulint tampa sunkiau, o atsisėdus ar pasiremus pagalvėmis palengvėja. Ilgainiui atsiranda būdingas įprotis: vienos pagalvės nebepakanka, prireikia dviejų ar trijų, o kartais miegama tik pusiau sėdint.

    Naktinis dusulys dažniausiai nebūna vienintelis signalas. Svarbu įvertinti, ar sumažėjo fizinio krūvio tolerancija, pavyzdžiui, ar lipant laiptais ir einant sparčiau greičiau pritrūksta oro nei anksčiau.

    Įtarimą stiprina kojų tinimai, sunkumo jausmas blauzdose, staigus svorio augimas per trumpą laiką, širdies permušimai, nuolatinis nuovargis, galvos svaigimas, naktinis kosulys ar švokštimas. Ypač pavojingas derinys, kai dusulį lydi stiprus krūtinės skausmas ar spaudimas, šaltas prakaitas, ryškus silpnumas, alpimas ar melsvėjantys lūpų bei pirštų galiukai.

    Gydytojo kabinete diagnostika paprastai pradedama nuo detalaus pokalbio: kada dusulys prasideda, kiek trunka, ar priklauso nuo kūno padėties ir ar sumažėja atsisėdus. Taip pat svarbu pasakyti, kiek pagalvių reikia miegui, ar atsirado tinimų, širdies plakimo pojūtis, kosulys, knarkimas ar staigūs prabudimai su dusuliu.

    Toliau įprastai vertinamas kraujospūdis, pulsas, kvėpavimo dažnis, klausomi širdies ir plaučių garsai, apžiūrima, ar nėra skysčių kaupimosi požymių. Dažnai atliekama elektrokardiograma, kraujo tyrimai, deguonies įsotinimo įvertinimas, o prireikus ir natriurezinių peptidų tyrimas, padedantis įvertinti širdies nepakankamumo tikimybę.

    Vienas svarbiausių tyrimų yra echokardiografija, arba širdies echoskopija. Ji leidžia įvertinti širdies kamerų ir vožtuvų būklę bei tai, ar širdis pumpuoja kraują pakankama jėga.

    Atsižvelgdamas į situaciją gydytojas gali skirti krūtinės ląstos rentgenogramą, ilgalaikį elektrokardiogramos stebėjimą, fizinio krūvio mėginį, plaučių funkcijos tyrimus ar miego apnėjos diagnostiką. Naktinis dusulys gali turėti kelias priežastis vienu metu, todėl svarbu įvertinti tiek širdies, tiek kvėpavimo sistemos būklę.

    Jei dusulys staigus, labai stiprus, greitai progresuoja arba jį lydi krūtinės skausmas, alpimas, ryškūs ritmo sutrikimai, sąmonės aptemimas ar melsvėjimas, reikia nedelsiant kviesti greitąją pagalbą. O jei dusulys kartojasi, bet nėra ūmus, jo taip pat nereikėtų nurašyti nuovargiui ar blogam miegui: tai gali būti svarbus signalas, kad reikalinga išsami gydytojo apžiūra.

  • Kardiologė įvardijo 5 produktus širdžiai: vyrai jų vengia, nors nauda gali būti greita

    Širdies ir kraujagyslių ligos išlieka viena dažniausių ankstyvos mirties priežasčių, o vyrams jos neretai išryškėja anksčiau nei moterims. Kardiologė Jane Morgan atkreipia dėmesį, kad mitybos pasirinkimai gali turėti apčiuopiamą poveikį tiek cholesterolio rodikliams, tiek kraujospūdžiui ir uždegimui organizme.

    Specialistė išskiria penkias produktų grupes, kurios dažnai nuvertinamos arba tiesiog neatsiranda vyrų lėkštėje. Tuo pačiu pabrėžiama, kad geriausias rezultatas pasiekiamas ne pavieniais superproduktais, o nuosekliai laikantis širdžiai palankaus mitybos modelio ir ribojant ultraperdirbtą maistą.

    Riebi žuvis ir omega-3

    Lašiša, sardinės ar upėtakis yra vieni geriausių omega-3 riebalų rūgščių šaltinių, siejamų su mažesniu trigliceridų kiekiu kraujyje ir uždegimo slopinimu. Kardiologė pabrėžia, kad šie pokyčiai svarbūs ir kraujagyslių būklei, nuo kurios priklauso visa širdies ir kraujotakos sistema.

    Jei žuvis racione reta, ji siūlo bent vieną ar du kartus per savaitę raudoną mėsą pakeisti riebiomis žuvimis. Toks keitimas dažnai sumažina ir sočiųjų riebalų kiekį, kuris siejamas su nepalankiais lipidų profilio pokyčiais.

    Avižos, riešutai ir lapiniai žalumynai

    Avižose esantis tirpus skaidulų tipas beta gliukanas gali padėti mažinti mažo tankio lipoproteinų, vadinamų bloguoju cholesteroliu, kiekį. Reguliarus avižų vartojimas taip pat siejamas su geresne sotumo kontrole, o tai svarbu kūno svoriui ir metabolinei sveikatai.

    Riešutai, ypač graikiniai ir pistacijos, turi nesočiųjų riebalų, skaidulų ir antioksidantų, tačiau svarbus saikas dėl kalorijų kiekio. Specialistai dažniausiai pataria rinktis nesūdytus riešutus, nes per didelis natrio kiekis mityboje siejamas su padidėjusiu kraujospūdžiu.

    Lapinės daržovės, tokios kaip špinatai, lapiniai kopūstai ar mangoldai, vertinamos dėl kalio ir magnio, kurie padeda palaikyti normalų kraujospūdį. Kalis ypač svarbus todėl, kad gali iš dalies atsverti didelio natrio kiekio poveikį, o būtent druskos perteklius dažnas vakarietiškoje mityboje.

    Uogos ir antioksidantai

    Mėlynės, avietės, braškės ar spanguolės išsiskiria polifenoliais ir kitais antioksidantais, kurie padeda mažinti oksidacinį stresą. Oksidacinis stresas siejamas su lėtiniu uždegimu ir procesais, galinčiais spartinti kraujagyslių pažeidimus.

    Uogos tinka tiek šviežios, tiek šaldytos, todėl jas lengva įtraukti į kasdienę mitybą visus metus. Jas galima dėti į avižinę košę, natūralų jogurtą ar valgyti kaip desertą vietoje saldumynų.

    „Vyrams širdies ir kraujagyslių ligos vidutiniškai išsivysto anksčiau nei moterims, todėl prevencija mityba turi prasidėti kuo anksčiau“, – sakė kardiologė Jane Morgan.

    Gydytojai primena, kad mityba yra tik viena dėlionės dalis: svarbūs ir reguliarus fizinis aktyvumas, miegas, rūkymo atsisakymas bei kraujospūdžio, gliukozės ir cholesterolio kontrolė. Jei žmogus jau turi širdies ligų rizikos veiksnių ar vartoja vaistus, mitybos pokyčius verta aptarti su šeimos gydytoju arba gydytoju kardiologu.

  • Greitas ėjimas gali mažinti kraujospūdį, bet svarbiausia viena detalė, kurią daugelis praleidžia

    Greitas ėjimas gali mažinti kraujospūdį, bet svarbiausia viena detalė, kurią daugelis praleidžia

    Padidėjęs kraujospūdis ilgą laiką gali nekelti jokių aiškių simptomų, tačiau palaipsniui didina širdies ir kraujagyslių sistemos apkrovą. Dėl to, greta gydytojo paskirto gydymo, mitybos korekcijų ir druskos ribojimo, itin svarbus tampa reguliarus judėjimas.

    Daugeliui žmonių lengviausias startas yra paprastas ėjimas. Tam nereikia nei sporto klubo, nei specialios įrangos, o poveikis gali būti apčiuopiamas, jei judėjimas tampa rutina, o ne vienkartiniu sprendimu po prastesnio matavimo.

    Kuo skiriasi pasivaikščiojimas ir treniruotė?

    Greitas ėjimas priskiriamas aerobinei veiklai: jis įdarbina dideles raumenų grupes, pagreitina kvėpavimą ir skatina širdį dirbti efektyviau. Ilgainiui tai gali gerinti kraujotaką ir kraujagyslių gebėjimą prisitaikyti prie kraujo tėkmės.

    Esminė detalė yra intensyvumas. Praktinis testas paprastas: einant vidutiniu ar kiek intensyvesniu tempu kalbėti dar įmanoma, tačiau dainuoti būtų sunku, nes kvėpavimas tampa dažnesnis.

    Reguliarumas taip pat kritiškai svarbus. Mokslinių tyrimų apžvalgos rodo, kad didžiausia nauda kraujospūdžiui dažniausiai siejama su ėjimu maždaug 3–5 kartus per savaitę, po 20–40 minučių, renkantis vidutinį tempą.

    Kaip ėjimas gali mažinti kraujospūdį?

    Fiziologinių mechanizmų yra keli. Pirma, stiprėjant širdžiai, ji gali efektyviau pumpuoti kraują, todėl mažėja perteklinė įtampa kraujagyslių sienelėms.

    Antra, judėjimas siejamas su geresniu kraujagyslių elastingumu. Kai arterijos yra standesnės, kraujui sunkiau laisvai tekėti, todėl kraujospūdis dažniau kyla ir sunkiau suvaldomas.

    Trečia, fizinis krūvis skatina procesus, susijusius su kraujagyslių atsipalaidavimu ir jų išsiplėtimu. Dėl to greitesnis ėjimas gali būti naudingas ne tik turintiems padidėjusį kraujospūdį, bet ir siekiantiems jo išvengti ateityje.

    Dar viena svarbi grandis yra svorio kontrolė. Net nedidelis kūno masės sumažėjimas žmonėms, turintiems antsvorio, gali palengvinti širdies darbą ir prisidėti prie geresnių kraujospūdžio rodiklių.

    Kaip pradėti saugiai ir realistiškai?

    Pradžiai nebūtina siekti 10 000 žingsnių per dieną, ypač jei iki šiol judėjimo buvo mažai. Praktinis tikslas gali būti 15–20 minučių greitesnio ėjimo kelis kartus per savaitę, o vėliau trukmę didinti palaipsniui.

    Ilgalaikėje perspektyvoje dažnai rekomenduojama orientuotis į bent 150 minučių vidutinio intensyvumo fizinio aktyvumo per savaitę. Tai galima pasiekti ir trumpesnėmis atkarpomis, pavyzdžiui, einant po darbo, po pietų ar dalį kelionės į parduotuvę pasirenkant pėsčiomis.

    Vis dėlto ėjimas neturėtų pakeisti gydytojo paskirto gydymo, jei jis jau taikomas. Jei kraujospūdis labai aukštas arba atsiranda krūtinės skausmas, dusulys, svaigulys ar širdies permušimai, fizinį krūvį būtina aptarti su sveikatos priežiūros specialistu.

    „Didžiausią naudą duoda ne vienkartinis pasivaikščiojimas, o įprotis, kai judėjimas tampa pastovia savaitės dalimi“, – pabrėžia kardiologai, kalbėdami apie ilgalaikę kraujospūdžio kontrolę.

  • Dusulys vaikštant po 60-ies? Gydytojai įspėja: šio simptomo negalima ignoruoti

    Dusulys vaikštant po 60-ies? Gydytojai įspėja: šio simptomo negalima ignoruoti

    Dusulys, atsirandantis net ramiai vaikštant ar atliekant įprastus buities darbus, vyresniame amžiuje neretai priskiriamas natūraliam senėjimui. Tačiau gydytojai pabrėžia, kad naujai atsiradęs arba greitai stiprėjantis dusulys gali būti svarbus signalas, kurio numoti ranka nevalia.

    Vyresniems nei 60 metų žmonėms fizinis pajėgumas iš tiesų gali mažėti dėl raumenų masės ir širdies bei plaučių rezervų pokyčių. Vis dėlto dusulys, kuris anksčiau nepasireikšdavo, dažnai susijęs ne su amžiumi, o su konkrečiomis sveikatos būklėmis ir gyvenimo būdo veiksniais.

    Ką gali rodyti dusulys?

    Viena dažniausių priežasčių – širdies ir kraujagyslių ligos, kai organizmas negauna pakankamai deguonies fizinio krūvio metu. Dusulys gali pasireikšti sergant širdies nepakankamumu, esant ritmo sutrikimams, išemine širdies liga, taip pat padidėjus kraujospūdžiui.

    Ne mažiau svarbios ir plaučių ligos: lėtinė obstrukcinė plaučių liga, astma, plaučių infekcijos ar plaučių audinio pakitimai. Kai kuriems žmonėms dusulį sustiprina alergijos, rūkymo pasekmės arba ilgalaikis pasyvus rūkymas.

    Dusulį gali sukelti ir mažakraujystė, kai kraujas perneša mažiau deguonies, todėl žmogus greičiau pavargsta. Taip pat įtakos turi antsvoris, cukrinis diabetas, skydliaukės funkcijos sutrikimai, nerimas, miego sutrikimai ir mažas fizinis aktyvumas, kuris ilgainiui silpnina ištvermę.

    Kada būtina skubi pagalba?

    Jei dusulys atsiranda staiga, yra labai stiprus arba nepraeina pailsėjus, tai gali būti skubios būklės požymis. Ypač sunerimti reikėtų, jei kartu atsiranda krūtinės skausmas, stiprus silpnumas, šaltas prakaitas, širdies permušimai, sąmonės aptemimas ar pamėlynavusios lūpos.

    Tokiais atvejais delsti pavojinga – būtina skambinti 112. Skubi pagalba svarbi ir tada, kai dusulį lydi naujas kojų tinimas, staigus svorio augimas per kelias dienas ar kosulys, ypač jei atsikosima krauju.

    Ką aptarti su gydytoju?

    Jei dusulys kartojasi arba pamažu stiprėja, verta kreiptis į šeimos gydytoją, kuris įvertins būklę ir prireikus nukreips pas kardiologą ar pulmonologą. Dažniausiai pradedama nuo kraujospūdžio, pulso, deguonies saturacijos įvertinimo, kraujo tyrimų, elektrokardiogramos, o pagal situaciją gali būti skiriama krūvio mėginys, širdies echoskopija ar plaučių funkcijos tyrimai.

    Gydytojui padeda konkretūs pastebėjimai: kada dusulys prasidėjo, ar jis atsiranda lipant laiptais, vaikštant į kalnelį, ar ir ramybės metu, ar pablogėja atsigulus. Taip pat svarbu paminėti rūkymą, vartojamus vaistus, nes kai kurios būklės gali paaštrėti dėl netinkamo gydymo ar vaistų sąveikų.

    Nors dalį rizikos veiksnių lemia paveldimumas, nemažai priklauso nuo kasdienybės: reguliarus, saugus judėjimas, svorio kontrolė, rūkymo atsisakymas ir subalansuota mityba gali pagerinti ištvermę. Vis dėlto pradėti sportuoti ar didinti krūvį reikėtų tik įvertinus priežastį, nes kai kuriomis situacijomis dusulys yra ženklas, kad organizmui reikia ne daugiau krūvio, o diagnostikos ir gydymo.

  • Kardiologė įspėja: vasara širdžiai pavojingiausia – karštis smarkiai didina rizikas

    Kylant oro temperatūrai organizmas patiria didesnį krūvį, o jautriausiai į tai reaguoja širdies ir kraujagyslių sistema. Kardiologai pabrėžia, kad karščio bangos ypač pavojingos vyresniems žmonėms ir sergantiems lėtinėmis ligomis, nes didėja tiek dehidratacijos, tiek širdies ritmo sutrikimų rizika.

    Specialistai aiškina, kad šiluma skatina odos kraujagyslių išsiplėtimą, todėl kraujospūdis gali kristi. Kad palaikytų pakankamą kraujotaką, širdis ima plakti dažniau, o tai kai kuriems žmonėms gali išprovokuoti silpnumą, galvos svaigimą ar net alpulį.

    Medikų teigimu, karštis dažnai sutampa su mažesniu skysčių vartojimu ar didesniu prakaitavimu, todėl tirštėja kraujas ir didėja krešulių susidarymo tikimybė. Kartu su prakaitu netenkama kalio ir magnio, o šie elektrolitai svarbūs normaliai širdies veiklai ir ritmui.

    Kas rizikuoja labiausiai

    Didžiausia rizika siejama su žmonėmis, kurie turi padidėjusį kraujospūdį, širdies nepakankamumą, aritmijas, išeminę širdies ligą ar serga cukriniu diabetu. Taip pat karštį sunkiau toleruoja vyresni nei 50 metų asmenys, ypač jei karščio banga užklumpa staiga.

    Reikšmingas veiksnys yra ir vartojami vaistai. Diuretikai, kai kurie kraujospūdį mažinantys vaistai ar širdies ritmo kontrolės preparatai gali sustiprinti dehidratacijos, elektrolitų disbalanso ar pernelyg žemo kraujospūdžio riziką, todėl dozavimo savarankiškai keisti nereikėtų.

    Medikai atkreipia dėmesį, kad organizmui prisitaikyti prie karščio paprastai reikia maždaug 7–14 dienų. Pirmosios karštos dienos, ypač po vėsesnio laikotarpio ar kelionės iš vėsesnio klimato, dažnai būna sunkiausios, nes širdžiai tenka staigus papildomas krūvis.

    Kaip sumažinti karščio žalą

    Karštomis dienomis svarbu gerti vandenį reguliariai, nelaukiant stipraus troškulio, nes jis dažnai atsiranda pavėluotai. Jei dėl širdies nepakankamumo ar kitos būklės gydytojas yra ribojęs skysčių kiekį, reikėtų laikytis individualių rekomendacijų.

    Fizinį aktyvumą verta planuoti vėsesniu paros metu, dažniausiai ryte arba vakare, o vidurdienį vengti intensyvaus krūvio. Taip pat padeda vėsesnės patalpos, kondicionierius ar ventiliatorius, lengvi šviesūs drabužiai ir galvos danga.

    Gydytojai ragina neignoruoti simptomų, kurie gali signalizuoti pavojingą būklę: krūtinės skausmo, dusulio, staigaus silpnumo, sumišimo, ryškaus galvos svaigimo, labai dažno ar nereguliaraus širdies plakimo. Tokiais atvejais svarbu nedelsti ir kreiptis pagalbos, nes karštyje būklė gali greitai blogėti.

  • Skandinaviška ėjimo technika ir širdis: tyrimas rodo, kam tai gali duoti didžiausią naudą

    Skandinaviškas ėjimas, kai vaikštant naudojamos specialios lazdos, vis dažniau minimas kaip veiksminga fizinio aktyvumo forma žmonėms, turintiems išeminę širdies ligą. Naujesni tyrimų duomenys rodo, kad toks ėjimas gali pagerinti fizinį pajėgumą ir kai kuriais atvejais pranokti kitas įprastas treniruočių programas.

    Ši ėjimo forma nuo paprasto pasivaikščiojimo skiriasi tuo, kad aktyviai įtraukia ne tik kojas, bet ir viršutinę kūno dalį. Dėl to dažnai didėja širdies susitraukimų dažnis ir energijos sąnaudos, o pats krūvis pasiskirsto tolygiau, kas gali būti patogiau daliai žmonių, ypač pradedant sportuoti po ilgesnės pertraukos.

    Viename tyrime dalyvavo 130 žmonių, kuriems diagnozuota išeminė širdies liga. Dalyviai buvo atsitiktinai suskirstyti į tris grupes: vieni vykdė didelio intensyvumo intervalines treniruotes, kiti treniravosi vidutinio ir didelio intensyvumo režimu, o trečioji grupė 12 savaičių užsiėmė skandinavišku ėjimu.

    Programai pasibaigus, dalyvių būklė buvo vertinama dar kelias savaites, o fizinis pajėgumas tikrintas pagal 6 minučių ėjimo testą, matuojant per tą laiką nueitą atstumą. Taip pat buvo vertinama savijauta ir su širdies ligomis susiję gyvenimo kokybės rodikliai.

    Tyrimo rezultatai parodė, kad pagerėjimas fiksuotas visose grupėse, tačiau didžiausias funkcinių galimybių augimas buvo būtent skandinaviško ėjimo grupėje. Praktikoje tai reiškia, kad po programos šios grupės dalyviai vidutiniškai pajėgė efektyviau judėti ir geriau toleravo fizinį krūvį.

    Vienas galimų paaiškinimų yra tai, kad lazdos įtraukia pečių juostą, rankas, nugaros raumenis ir padeda išlaikyti stabilesnę laikyseną. Dėl aktyvesnio raumenų darbo organizmas dažnai pasiekia didesnį aerobinio krūvio lygį net ir einant panašiu greičiu kaip įprastai.

    Suaugusiesiems dažnai rekomenduojama siekti bent 150 minučių vidutinio intensyvumo aerobinės veiklos per savaitę, o ėjimas gali būti paprastas būdas šį tikslą pasiekti. Skandinaviškas ėjimas tam tinka tiek mieste ant asfalto, tiek parkuose ar miško takeliuose, svarbiausia pasirinkti saugią dangą ir tinkamą tempą.

    Pradedant svarbu parinkti tinkamo ilgio lazdas ir įvaldyti techniką: laikyti taisyklingą laikyseną, nuleisti pečius, žvilgsnį kreipti į priekį, o lazdas remti taip, kad jos padėtų judesiui, o ne trukdytų. Jei turite išeminę širdies ligą ar kitų širdies problemų, prieš didinant krūvį ar pradedant naują programą verta pasitarti su gydytoju.

    Skandinaviškas ėjimas dažnai vertinamas ir dėl to, kad jis mažiau apkrauna sąnarius nei kai kurios intensyvesnės sporto rūšys, o kartu suteikia aiškų treniruotės pojūtį. Dėl šių priežasčių jis gali būti patraukli alternatyva tiems, kurie ieško praktiško, prieinamo ir nuosekliai didinamo fizinio aktyvumo būdo.

  • Gydytojai įspėja: vienas žodis gali kainuoti moterims gyvybę per infarktą

    Gydytojai įspėja: vienas žodis gali kainuoti moterims gyvybę per infarktą

    Moteris atvyksta į priėmimą jausdama dusulį, prakaitavimą ir skausmą nugaroje ties mente, kuris plinta į kairę ranką. Tyrimai neparodo aiškių pakitimų, todėl ji išleidžiama namo. Kitą dieną simptomai priskiriami nerimui, o naktį ištinka infarktas.

    Tokia istorija nėra išimtis. Kardiologai ir visuomenės sveikatos tyrėjai vis dažniau atkreipia dėmesį, kad moterų patiriami infarkto simptomai vis dar per dažnai nuvertinami, o diagnostika ir gydymas vėluoja, nors širdies ir kraujagyslių ligos išlieka viena pagrindinių moterų mirties priežasčių.

    Probleminis terminas medicinoje

    Viena iš priežasčių, dėl kurių moterų būklė kartais įvertinama netiksliai, siejama su terminu „atipiniai“ simptomai. Taip dešimtmečius buvo vadinami požymiai, kurie dažniau pasitaiko moterims arba pasireiškia ne taip, kaip stereotipiškai vaizduojamas infarktas.

    Medikai pabrėžia, kad tai klaidinantis požiūris, nes simptomai, kurie paliečia maždaug pusę gyventojų, savaime negali būti laikomi retais ar neįprastais. Be to, naujesni tyrimai rodo, kad pagrindinis simptomas abiem lytims dažnai sutampa.

    Ką rodo naujesni tyrimai

    Stebėjimo tyrimai ir klinikiniai darbai rodo, kad daugiau nei 90 proc. tiek moterų, tiek vyrų infarkto metu vis tiek patiria krūtinės skausmą ar diskomfortą. Skirtumas tas, kad moterims dažniau kartu pasireiškia pykinimas, dusulys, neįprastas nuovargis, žandikaulio skausmas ar skausmas tarp menčių.

    Toks simptomų derinys kartais nukreipia mintį ne į širdį, o į stresą, nerimą ar virškinimo sutrikimus, ypač jei elektrokardiograma ar pirminiai kraujo tyrimai iš pradžių neparodo ryškaus pokyčio. Dėl to didėja rizika, kad pacientė bus išleista per anksti, o gydymas bus pradėtas per vėlai.

    Specialistai taip pat primena, kad infarktas ne visada būna staigus ir „kino vertas“ skausmas. Jis gali būti lėtesnis, bangomis stiprėjantis, pasireikšti spaudimu, sunkumu krūtinėje ar tiesiog nepaaiškinamu oro trūkumu, todėl dalis žmonių delsia kreiptis pagalbos.

    Kodėl moterys vis dar nukenčia dažniau

    Tyrimai įvairiose šalyse rodo, kad moterims, palyginti su vyrais, rečiau skiriami kai kurie standartiniai sprendimai ūmios būklės metu, o pats diagnostikos procesas neretai pradedamas nuo „tipinių“ požymių atpažinimo. Jei klinikinis vaizdas neatitinka įprasto šablono, padidėja klaidos tikimybė.

    Prie problemos prisideda ir istorinė medicinos tyrimų kryptis, kai daugelis senesnių širdies ligų tyrimų buvo labiau orientuoti į vyrus, todėl vėliau suformuotos rekomendacijos ne visada pakankamai tiksliai atspindėjo moterų rizikas. Pastaraisiais metais gairės ir mokymai keičiasi, tačiau praktikoje pokyčiai vyksta lėčiau.

    Gydytojai ragina tiek pacientus, tiek sveikatos priežiūros specialistus vertinti simptomus plačiau ir neignoruoti naujų, nepaaiškinamų pojūčių. Jei atsiranda krūtinės diskomfortas, dusulys, staigus silpnumas, pykinimas ar neįprastas skausmas viršutinėje kūno dalyje, saugiausia skubiai kreiptis medicinos pagalbos ir nevykti į ligoninę savarankiškai.

  • Širdies vėžys itin retas, bet pavojingas: gydytojai įspėja, kas didina riziką

    Širdies vėžys laikomas viena rečiausių onkologinių ligų, tačiau dėl sudėtingos diagnostikos ir greitos eigos jis gali būti ypač pavojingas. Dažniausiai kalbama apie pirminius širdies navikus, kurie susiformuoja pačiame širdies audinyje, ir antrinius, kai vėžys į širdį išplinta iš kitų organų.

    Medikai pabrėžia, kad pirminiai piktybiniai širdies navikai pasitaiko itin retai, o dažnesni yra gerybiniai dariniai. Vis dėlto būtent piktybiniai atvejai, pavyzdžiui, širdies sarkomos, neretai nustatomi vėlai, nes ankstyvi simptomai primena įprastas širdies ligas.

    Kas siejama su didesne rizika?

    Specialistų vertinimu, didesnė onkologinių procesų rizika širdies srityje gali būti susijusi su ilgalaikiu uždegimu organizme. Tokias būkles dažniau lydi nutukimas, 2 tipo cukrinis diabetas, rūkymas ir kiti įpročiai, kurie kartu didina ir širdies bei kraujagyslių ligų tikimybę.

    Taip pat dėmesys skiriamas aterosklerozei ir persirgtam miokardo infarktui, nes lėtinis kraujagyslių pažeidimas ir uždegiminė aplinka gali sudaryti palankesnes sąlygas įvairiems navikiniams procesams. Mokslinėje literatūroje vis dažniau analizuojama, kaip uždegimo mediatoriai ir imuninės sistemos pokyčiai susiję ir su širdies ligomis, ir su onkologija.

    Kita svarbi kryptis yra genetika, ypač kai kalbama apie retus pirminius širdies navikus. Kai kurie paveldimi genetiniai pakitimai siejami su tam tikrais širdies navikais, o vaikams atskirais atvejais aptinkami navikai gali būti susiję su genetiniais sindromais.

    Kodėl ligą taip sunku pastebėti?

    Širdies navikai dažnai nesukelia specifinių požymių, todėl žmogus gali ilgai manyti, kad tai nuovargis, infekcija ar įprastai progresuojanti širdies liga. Simptomai neretai priklauso nuo naviko vietos ir dydžio: gali pasireikšti dusulys, krūtinės skausmas, širdies ritmo sutrikimai, alpimas ar skysčių kaupimasis.

    Gydytojai atkreipia dėmesį, kad daliai pacientų pirmieji signalai būna susiję su kraujotakos sutrikimais ar embolijomis, kai krešuliai ar naviko fragmentai užkemša kraujagysles. Dėl to ypač svarbu įvertinti simptomus, kurie atsiranda staiga arba nėra paaiškinami įprastomis priežastimis.

    Ką galima padaryti profilaktiškai?

    Nors pirminių širdies navikų prevencija nėra paprasta dėl jų retumo ir ne iki galo aiškių priežasčių, gydytojai pabrėžia bendrų rizikos veiksnių kontrolės naudą. Rūkymo atsisakymas, kūno svorio mažinimas, cukrinio diabeto ir kraujospūdžio kontrolė mažina lėtinį uždegimą ir gerina širdies bei kraujagyslių būklę.

    Didelę reikšmę turi ir savalaikė diagnostika, ypač jei atsiranda naujų ar neįprastų simptomų. Praktikoje dažniausiai pradedama nuo elektrokardiogramos ir echokardiografijos, o tikslesniam įvertinimui gali būti pasitelkiamas širdies magnetinio rezonanso tyrimas ar kompiuterinė tomografija.

    Jei šeimoje yra buvę retų širdies navikų atvejų ar įtariami paveldimi sindromai, gydytojas gali rekomenduoti genetinę konsultaciją. Tokiais atvejais individualiai parenkama stebėjimo taktika, kad galimi pokyčiai būtų pastebėti kuo anksčiau.

  • Ūmus miokardo infarktas: kada kviesti 112 ir kokią nemokamą pagalbą privalo suteikti ligoninė

    Laikas lemia širdies raumenį

    Ūmus miokardo infarktas yra gyvybei pavojinga būklė, kai dėl užsikimšusios vainikinės arterijos širdies raumuo negauna deguonies ir pradeda žūti. Kuo greičiau atkuriama kraujotaka, tuo didesnė tikimybė išvengti sunkių komplikacijų, širdies nepakankamumo ar staigios mirties.

    Gydytojai pabrėžia, kad delsimas dažniausiai kainuoja brangiausiai, nes dalis širdies raumens pažeidimo tampa negrįžtama. Dėl to infarktas vertinamas kaip skubi būklė, kuriai būtina nedelsiant kviesti greitąją medicinos pagalbą.

    Simptomai, kurių nereikia kentėti

    Dažniausias požymis yra spaudžiantis, gniuždantis ar deginantis skausmas krūtinėje, kuris gali plisti į kairę ranką, petį, kaklą, žandikaulį ar nugarą. Skausmą dažnai lydi dusulys, šaltas prakaitas, pykinimas, silpnumas, nerimas, kartais svaigulys ar alpimas.

    Infarktas ne visada pasireiškia „klasikiniu“ krūtinės skausmu, ypač vyresniems žmonėms, sergantiems diabetu ar moterims. Jei staiga atsirado neįprastas dusulys, spaudimo jausmas krūtinėje, smarkus silpnumas ar šaltas prakaitas, geriau kviesti pagalbą nedelsiant, o ne laukti, kol „praeis“.

    Ką daryti iki atvykstant greitajai

    Įtarus infarktą, svarbiausia kuo greičiau skambinti 112 ir aiškiai pasakyti, kad įtariamas širdies priepuolis, nurodyti simptomus ir tikslų jų pradžios laiką. Dispečeriui svarbu žinoti, kiek laiko tęsiasi skausmas ir ar žmogus turi rizikos veiksnių, pavyzdžiui, aukštą kraujospūdį ar anksčiau diagnozuotą širdies ligą.

    Laukiant medikų, žmogų reikėtų pasodinti arba paguldyti taip, kaip jam lengviau kvėpuoti, atsegti veržiančius drabužius ir užtikrinti ramybę. Jei žmogus netenka sąmonės ir nebekvėpuoja, būtina nedelsiant pradėti krūtinės paspaudimus ir tęsti iki atvykstant greitajai.

    Kokią pagalbą turi suteikti gydymo įstaiga

    Infarkto diagnostika ir gydymas ligoninėje paprastai prasideda nedelsiant: atliekama elektrokardiograma, kraujo tyrimai, įvertinami gyvybiniai rodikliai, skiriami vaistai skausmui ir trombams mažinti. Jei patvirtinamas ūmus vainikinių arterijų užsikimšimas, pagrindinis tikslas yra kuo greičiau atverti kraujagyslę, dažniausiai atliekant skubią koronarinę intervenciją.

    Ūmioje fazėje pacientas stebimas visą parą, gali būti taikoma deguonies terapija, gydomos ritmo sutrikimų ar širdies nepakankamumo komplikacijos. Po stabilizavimo pradedamas ilgalaikis gydymas ir rizikos mažinimas, nes infarktas dažnai reiškia, kad aterosklerozė jau pažengusi ir reikia nuoseklių gyvenimo būdo bei gydymo pokyčių.

    Ką svarbu pasakyti skambinant 112

    Skambinant 112 verta trumpai ir tiksliai įvardyti, kas vyksta: kokie simptomai, kada jie prasidėjo, ar skausmas tęsiasi, ar žmogus sąmoningas ir ar kvėpuoja. Kuo tikslesnė informacija, tuo greičiau dispečeris gali priskirti aukščiausią skubumą ir nukreipti tinkamą brigadą.

    Jei įmanoma, reikėtų paminėti vartojamus vaistus ir žinomas diagnozes, pavyzdžiui, ar žmogus serga išemine širdies liga, ar jam buvo atliktos kraujagyslių procedūros. Tai padeda medikams greičiau pasirinkti gydymo taktiką jau pirmomis minutėmis.

    Ką daryti, jei kyla ginčas dėl apmokėjimo

    Jei pacientas ar artimieji mano, kad už skubią pagalbą reikalaujama mokėti nepagrįstai, svarbu paprašyti aiškiai įvardyti, už ką prašoma sumokėti, ir kokiu pagrindu. Praktikoje ginčus lengviau spręsti, kai išsaugomi dokumentai, sąskaitos ir kiti įrodymai, o faktai surašomi kuo tiksliau.

    Tokiose situacijose paprastai rekomenduojama pirmiausia kreiptis į gydymo įstaigos administraciją ir pacientų aptarnavimo skyrių, o jei klausimo išspręsti nepavyksta, kreiptis į atsakingas institucijas pagal šalies galiojančią tvarką. Svarbiausia nepamiršti, kad įtariant infarktą pirmasis prioritetas visada yra gyvybę gelbstinti pagalba, o ne formalumai.

  • Kardiologas įspėja: 4 kasdieniai produktai, kurie trumpina gyvenimo trukmę ir kodėl

    Kardiologijos srityje dirbantis gydytojas Jeremy Londonas įvardijo keturias produktų grupes, kurias, pasak jo, verta griežtai riboti, jei tikslas yra ilgesnis ir sveikesnis gyvenimas.

    Jo sąraše atsidūrė alkoholis, perdirbta mėsa, saldinti gėrimai ir per didelis sočiųjų riebalų kiekis.

    Specialistai pabrėžia, kad čia svarbiausias ne vienas „uždraustas“ produktas, o tai, ar tokie pasirinkimai tampa kasdienybės norma.

    Pasak J. Londono, didžiausia saldintų gėrimų problema ta, kad jie suteikia daug kalorijų, bet beveik nesukelia sotumo jausmo.

    Dėl to dalis žmonių nesąmoningai viršija dienos energijos poreikį, o tai ilgainiui siejama su antsvoriu, prastesniais medžiagų apykaitos rodikliais ir didesne širdies bei kraujagyslių ligų rizika.

    „Tiesiog negerkite jų. Viskas“, – sakė Jeremy Londonas.

    Kalbant praktiškai, gydytojai dažniausiai ragina saldintus gėrimus keisti vandeniu, nesaldinta arbata ar kava, o jei norisi skonio, rinktis vandenį su vaisių griežinėliais.

    Jei saldinti gėrimai vartojami retai, žala nebūtinai bus reikšminga, tačiau problema kyla tada, kai jie tampa kasdieniu įpročiu.

    Alkoholis ir perdirbta mėsa dažnai minimi ne tik dėl širdies sveikatos, bet ir dėl onkologinių rizikų.

    Pasaulio sveikatos organizacijos Tarptautinė vėžio tyrimų agentūra perdirbtą mėsą priskiria 1 grupės kancerogenams, tai reiškia, kad yra pakankamai įrodymų apie ryšį su vėžiu.

    „Mes tiksliai žinome, kad perdirbta mėsa sukelia vėžį. Dėl šio ryšio esame tokie pat tikri, kaip ir dėl tabako ar alkoholio“, – teigė „Cancer Research UK“ atstovai.

    Perdirbta mėsa – tai mėsa, kuri buvo apdorota sūdant, vytinant, fermentuojant, rūkant ar kitaip, siekiant pagerinti skonį ar pailginti galiojimą.

    Dažniausiai tai įvairios dešros, dešrelės, kumpis, šoninė, vytinti ar rūkyti gaminiai, taip pat dalis mėsos konservų ir paruoštų mėsos produktų.

    Dėl alkoholio vis dažniau akcentuojama, kad „saugios“ dozės klausimas nėra toks paprastas, kaip ilgą laiką manyta.

    Net ir nedidelis vartojimas kai kuriems žmonėms gali didinti tam tikrų ligų riziką, todėl medikai ragina bent jau mažinti dažnį ir porcijas, o ne „taupyti“ ir išgerti daugiau vienu kartu.

    Ketvirtoji grupė, kurią paminėjo J. Londonas, yra per didelis sočiųjų riebalų kiekis racione.

    Jis tai siejo su riebiomis mėsos dalimis, sviestu ir riebiais pieno produktais, tačiau mitybos mokslas pabrėžia, kad svarbus ne vienas produktas, o bendras raciono balansas.

    Dalies mokslininkų teigimu, pieno produktų poveikis širdies rizikai nėra vienareikšmis, o kai kurių produktų poveikis gali skirtis priklausomai nuo jų sudėties ir vartojimo konteksto.

    Todėl dažna praktinė rekomendacija yra ne absoliutus atsisakymas, o protingas kiekio mažinimas ir sočiųjų riebalų keitimas nesočiaisiais, pavyzdžiui, iš žuvies, riešutų ar augalinių aliejų.

    Pats J. Londonas pabrėžė, kad realiame gyvenime svarbu ne tobulybė, o nuoseklumas, todėl siūlė orientuotis į principą, kai didžiąją laiko dalį pasirenkamas sveikesnis maistas.

    Pasak jo, tikslas yra, kad šie produktai netaptų mitybos pagrindu, o būtų tik reti išimtiniai pasirinkimai.