Tag: Kardiologija

  • Varšuvoje įteiktos svarbiausios medicinos premijos: kas tapo Mistrzu ir Učiniu 2026?

    Varšuvoje įteikti vieni ryškiausių metų apdovanojimų medicinos ir mokslo bendruomenei: iniciatyvos Mistrz i Uczeń 2026 laureatai paskelbti iškilmingoje ceremonijoje Karališkojoje pilyje. Projektą inicijavo Valstybinis medicinos institutas MSWiA, o antroji jo laida akcentavo kompetencijomis, etika ir pašaukimu grįstą autoritetą bei žinių perdavimą jaunajai kartai.

    Organizatoriai pabrėžia, kad iniciatyvos esmė yra mentorysčių kultūra, kai patirtis perduodama ne vien formaliais mokymais, bet ir kasdiene profesine lyderyste. Toks modelis vis dažniau akcentuojamas ir tarptautiniu mastu, nes sparčiai kintant medicinos technologijoms, daugėja komandinių sprendimų, o pacientų sauga priklauso nuo aiškių standartų ir bendradarbiavimo.

    Mistrzo titulas ir tarptautinis pripažinimas

    Mistrzo titulas šiemet skirtas profesorei Mariai M. Budev, pripažintai pulmonologijos ir plaučių transplantacijos specialistei, dirbančiai Cleveland Clinic. Ji vadovauja plaučių transplantacijos programai, prisideda prie gydymo standartų kūrimo ir modernių metodų diegimo klinikinėje praktikoje.

    Jos veikla apima ne tik darbą vienoje gydymo įstaigoje, bet ir patirties sklaidą, kuri padeda tobulinti transplantacijos programų organizavimą kitose komandose. Organizatoriai pabrėžė, kad tokie pavyzdžiai ypač svarbūs srityse, kur gydymo rezultatus lemia tiek chirurginis meistriškumas, tiek ilgalaikė pacientų priežiūra ir tarpdalykinė koordinacija.

    Učinio apdovanojimas ir naujos kartos kardiologija

    Učinio apdovanojimas atiteko habilituotam medicinos mokslų daktarui Jacekui Kajetanui Kwiecińskiui, kardiologui ir mokslininkui, susijusiam su Nacionaliniu kardiologijos institutu Anine. Jo profesinis kelias išskirtas kaip kryptingas augimas šalia autoritetų, papildytas tarptautine patirtimi Edinburge ir Los Andžele.

    Laureatas specializuojasi pažangiuose širdies vaizdinimo metoduose, o tyrimuose daug dėmesio skiria vainikinių arterijų aterosklerozei ir infarkto rizikos vertinimui pasitelkiant PET vaizdinimą su natrio fluoridu. Taip pat pažymėta, kad jis yra gavęs Lenkijos ministro pirmininko apdovanojimą už išskirtinius mokslo pasiekimus.

    Robotinė chirurgija, komandos darbas ir specialus įvertinimas

    Už Mistrzowski Projekt apdovanotas profesorius Alexandre Mottrie, urologas ir vienas robotinės chirurgijos pionierių, nuosekliai dirbantis su minimaliai invazinėmis operacijomis. Apdovanojimo kontekste akcentuota, kad šiuolaikinėje chirurgijoje greta klinikinio rezultato vis svarbesnė tampa gydytojų parengtis, mokymų kokybė ir standartizuotos praktikos.

    Profesorius taip pat įvertintas už edukacinę veiklą kaip tarptautinio mokymo centro Orsi Academy steigėjas ir vadovas. Organizatoriai pabrėžė, kad tokie centrai tampa kritiškai svarbūs, nes naujų technologijų diegimas medicinoje reikalauja saugaus, nuoseklaus ir įgūdžiais pagrįsto mokymo.

    Mistrzowski Zespół apdovanojimas skirtas Vroclavo Shock Team iš Universiteto klinikinės ligoninės, kurį sudaro prof. Wiktor Kuliczkowski, dr. Maciej Bochenek, dr. Piotr Gajewski ir dr. Barbara Barteczko-Grajek. Komanda įvertinta už koordinuotą pagalbą pacientams, patiriantiems kardiogeninį šoką, kai kritinės būklės valdymui būtinas greitas sprendimų priėmimas ir kelių sričių specialistų sinchroninis darbas.

    Specialus apdovanojimas už viso gyvenimo kūrybinę veiklą įteiktas režisieriui Jerzy Skolimowskiui, o prizą jam perdavė jo mokinys Jan Komasa. Ceremonijos organizatoriai pabrėžė, kad Mistrz i Uczeń idėja apima ne tik mediciną, bet ir platesnį žinių bei vertybių perdavimą, kuris, jų teigimu, išlieka vienu svarbiausių pažangos variklių.

  • Širdis ar kalis: gydytojai įspėja apie pavojingą spąstą gydant širdies nepakankamumą

    Gydytojui įvertinus širdies nepakankamumu sergančios pacientės tyrimus, sprendimas dažnai būna skubus: tenka mažinti vieno svarbiausių vaistų dozę, nes jis gali didinti kalio kiekį kraujyje. Tai ypač rizikinga, kai inkstų funkcija jau susilpnėjusi, nes būtent inkstai daugiausia atsakingi už kalio pusiausvyrą organizme.

    Kai kalio koncentracija kraujyje pakyla per daug, išsivysto hiperkalemija, galinti sukelti pavojingus širdies ritmo sutrikimus. Klinikinėje praktikoje tai neretai priverčia gydytojus rinktis tarp dviejų blogybių: tęsti gyvybę gelbstinčią terapiją ir rizikuoti komplikacijomis arba riboti gydymą ir didinti ligos paūmėjimo tikimybę.

    Kas yra hiperkalemija?

    Hiperkalemija vadinama būklė, kai kalio kiekis kraujyje padidėja daugiau, nei organizmas pajėgia saugiai toleruoti. Kalis būtinas normaliam raumenų ir nervų darbui, tačiau per didelė jo koncentracija gali sutrikdyti elektrinių impulsų sklidimą širdyje.

    Dažniausia priežastis – sumažėjęs kalio pasišalinimas per inkstus, ypač sergant lėtine inkstų liga. Rizika išauga ir tuomet, kai vartojami vaistai, mažinantys kalio šalinimą, nors jie yra vieni svarbiausių gydant širdies nepakankamumą pagal šiuolaikines gaires.

    Kodėl tai tampa gydymo spąstais?

    Širdies nepakankamumo gydyme plačiai taikomi renino, angiotenzino ir aldosterono sistemą veikiantys vaistai, kurie mažina mirštamumą ir hospitalizacijų riziką. Tačiau daliai pacientų jie gali didinti kalio koncentraciją, ypač jei kartu yra inkstų funkcijos sutrikimas, vyresnis amžius ar vartojami keli panašiai veikiantys preparatai.

    Dėl didėjančio kalio kiekio gydytojai neretai sumažina dozę arba laikinai nutraukia bazinį gydymą, kad stabilizuotų laboratorinius rodiklius. Problema ta, kad toks sprendimas gali pabloginti prognozę: pacientui didėja širdies nepakankamumo paūmėjimų, pakartotinių hospitalizacijų ir mirties rizika.

    „Kai atsiranda hiperkalemija, gydytojai atsiduria dramatiško pasirinkimo situacijoje: rizikuoti pavojingais ritmo sutrikimais ar riboti pagrindinį gydymą. Dėl to pacientas gali prarasti galimybę būti gydomas taip, kaip rekomenduoja šiuolaikinės gairės“, – sakė kardiologė Marta Kałużna.

    Ko tikisi pacientai ir gydytojai?

    Kardiologijoje vis daugiau kalbama apie papildomas priemones, padedančias kontroliuoti kalio perteklių ir išlaikyti bazinį gydymą reikiamomis dozėmis. Tokie sprendimai aktualiausi pacientams, kuriems širdies nepakankamumas ir lėtinė inkstų liga eina kartu, nes tada hiperkalemijos rizika ypač didelė.

    „Šiandien yra priemonių, kurios padeda suvaldyti hiperkalemiją ir leidžia tęsti pagrindinį gydymą nemažinant dozių. Pacientams svarbu, kad prieiga prie šiuolaikinio gydymo būtų vienoda, nes nuo to priklauso ir gyvenimo trukmė, ir jo kokybė“, – sakė pacientų atstovė Agnieszka Wołczenko.

    Specialistai pabrėžia, kad saugus širdies nepakankamumo gydymas remiasi ne tik vaistų parinkimu, bet ir reguliaria laboratorinių rodiklių kontrole. Kalio ir inkstų funkcijos stebėsena, dozės koregavimas bei individuali rizikos analizė leidžia sumažinti pavojingų komplikacijų tikimybę ir kartu išlaikyti veiksmingiausią terapiją.

  • Mokslininkai atskleidė netikėtą būdą mažinti kraujospūdį: užtenka 30 minučių vonioje

    Šiltos vonios procedūra gali pastebimai sumažinti arterinį kraujospūdį, o kai kuriais atvejais poveikis gali būti stipresnis nei po vidutinio intensyvumo fizinio krūvio. Tokią išvadą pateikė mokslininkai, lyginę šilto vandens poveikį su važiavimu stacionariu dviračiu.

    Tyrime dalyvavo 25 fiziškai neaktyvūs 45–70 metų suaugusieji, turintys antsvorio arba nutukimą. Mokslininkai vertino kraujospūdžio pokyčius, širdies susitraukimų dažnį ir kūno temperatūrą po dviejų skirtingų užsiėmimų.

    Vieno seanso metu dalyviai 30 minučių buvo panirę į maždaug 40 laipsnių šilumos vandenį. Kito seanso metu tiek pat laiko mynė stacionaraus dviračio pedalus, o tarp procedūrų buvo daroma bent 72 valandų pertrauka.

    Rezultatai parodė, kad po šiltos vonios kraujospūdis sumažėdavo labiau nei po vidutinio intensyvumo mynimo. Vis dėlto tyrėjai pabrėžė, kad tai nėra argumentas visiškai atsisakyti judėjimo, nes fizinis aktyvumas veikia plačiau nei vien kraujospūdį.

    Kaip šiluma veikia kraujotaką?

    Šilto vandens poveikis siejamas su tuo, kad kylant kūno temperatūrai plečiasi kraujagyslės. Dėl to sumažėja periferinis pasipriešinimas, kraujui lengviau tekėti, o spaudimas kraujagyslių sienelėms gali sumažėti.

    Ekspertai šį reiškinį aiškina paprastai: šiluma skatina kraujagyslių išsiplėtimą, todėl daliai žmonių kraujospūdis natūraliai krenta. Tai viena priežasčių, kodėl kai kuriems po karštos vonios ar pirties gali pasireikšti silpnumas.

    Kam reikia ypatingo atsargumo?

    Pernelyg karštas vanduo gali sukelti pernelyg staigų kraujospūdžio kritimą, galvos svaigimą ar net apalpimą, ypač staigiai stojantis. Didesnė rizika gali būti vyresniems nei 70 metų žmonėms ir tiems, kurių kraujospūdis ir taip žemas.

    Medikai pataria į šiltą vandenį lipti palaipsniui, kad organizmas spėtų prisitaikyti, o procedūros metu stebėti savijautą. Jei vartojate kraujospūdį mažinančius vaistus, sergate širdies ligomis ar esate patyrę alpimų, dėl tokių procedūrų saugumo verta pasitarti su gydytoju.

  • Infarktas ar nerimas? 5 klastingi požymiai, kurių ypač moterys neturėtų nurašyti stresui

    Dusulys, pykinimas ar keistas jausmas, kad su organizmu kažkas ne taip, neretai palaikomi streso ar nerimo padariniais. Tačiau daliai žmonių tokie simptomai gali būti susiję su širdies infarktu, todėl delsimas ieškoti pagalbos kainuoja brangiai.

    Gydytojai pabrėžia, kad įsivaizdavimas, jog infarktas visada pasireiškia staigiu aštriu krūtinės skausmu, yra klaidinantis. Infarkto požymiai gali būti ne tokie akivaizdūs, o kartais primena pervargimą, virškinimo sutrikimą ar panikos epizodą.

    Požymiai, kuriuos lengva supainioti

    Viena dažniausiai minimų „tyliųjų“ užuominų yra nepaaiškinamas dusulys, kai tampa sunku įkvėpti net ir ramybės būsenoje. Jei tokia būklė kartojasi ar atsiranda staiga, vien nuovargiu jos aiškinti nereikėtų.

    Kitas signalas yra užsitęsęs pykinimas ar bloga savijauta, kuri nepraeina ir neturi aiškios priežasties. Infarktas gali pasireikšti ir šaltu prakaitu, silpnumu, galvos svaigimu, todėl žmogus klaidingai mano, kad tai virusas ar pervargimas.

    Dar vienas klastingas simptomas yra bukas skausmas nugaros srityje, ypač tarp menčių, kuris kartais plinta į kaklą ar žandikaulį. Tokius pojūčius žmonės dažnai priskiria raumenų įtampai, netaisyklingai laikysenai ar stresui.

    Medikai atkreipia dėmesį ir į vadinamąjį nuojautos simptomą, kai atsiranda neįprastai stiprus vidinis nerimas ir jausmas, kad vyksta kažkas rimto. Nors tai gali būti panikos ataka, kartu tai gali sutapti ir su ūmiu širdies įvykiu, todėl svarbu vertinti visumą.

    Galiausiai, kai kuriems žmonėms pasireiškia į gripą panašūs simptomai, tokie kaip bendras silpnumas, šaltkrėtis ar „laužymas“. Jei kartu atsiranda dusulys, spaudimas krūtinėje ar skausmas, plintantis į ranką, kaklą, žandikaulį, nugarą ar pilvą, rizika gali būti didesnė.

    Ką sako kardiologai apie skirtumus?

    Kardiologijos organizacijos pabrėžia, kad nėra „visiškai atskirų“ infarkto simptomų moterims ir vyrams. Požymiai labiau priklauso nuo individualių aplinkybių, amžiaus, gretutinių ligų, o ne vien nuo lyties.

    Vis dėlto praktikoje problema išlieka: netipiniai ar mažiau aiškūs simptomai neretai priskiriami nerimui, ypač kai žmogus jaunesnis, patiria stresą ar neturi „klasikinių“ rizikos veiksnių. Dėl to diagnostika gali vėluoti, o kiekviena prarasta minutė didina komplikacijų tikimybę.

    Kada būtina kviesti pagalbą?

    Jei įtariate infarktą, nereikėtų laukti, kol simptomai „praeis“, ar bandyti jų paaiškinti vien emocine būsena. Saugiausia išeitis yra nedelsiant kviesti greitąją medicinos pagalbą ir aiškiai įvardyti, kad įtariate širdies problemą.

    Medikai primena, kad ankstyvas gydymas gali išgelbėti gyvybę ir sumažinti širdies raumens pažeidimą. Net jei vėliau paaiškėja, kad tai buvo nerimo epizodas, geriau klysti saugumo naudai, nei prarasti laiką, kai jo mažiausiai yra.

  • Vienos minutės testas ant laiptų parodo širdies būklę: gydytojas paaiškino, ką reiškia pulsas

    Širdies ir bendros fizinės formos įvertinimui nebūtinai reikia sudėtingų tyrimų. Kardiologas Osmanas Nadžamas siūlo paprastą vienos minutės testą, kuriam pakanka laiptų, laikrodžio ir galimybės pasimatuoti pulsą.

    Testo esmė yra ne tai, kiek intensyviai galite judėti, o tai, kaip greitai širdis atsistato po krūvio. Būtent pulso atsistatymo greitis medicinoje laikomas svarbiu rodikliu, siejamu su širdies ir kraujagyslių sistemos būkle.

    Atliekant testą vieną minutę tolygiai lipkite laiptais aukštyn ir žemyn, stengdamiesi išlaikyti pastovų tempą. Kaip orientyras dažnai minimi maždaug 60–80 žingsnių per minutę, tačiau svarbiausia ne rekordas, o tolygumas ir saugumas.

    Baigę iškart pasimatuokite pulsą, o tuomet pailsėkite vieną minutę ir pamatuokite dar kartą. Pasak kardiologo, idealu, jei per pirmąją poilsio minutę pulsas sumažėja bent 20 dūžių per minutę.

    Greitai krentantis pulsas paprastai rodo geresnę širdies ir kvėpavimo sistemos būklę bei didesnį fizinį pasirengimą. Jei pulsas išlieka aukštas ir krenta lėtai, tai gali reikšti prastesnę ištvermę, lėtesnį atsistatymą po krūvio arba tai, kad pasirinktas tempas buvo per intensyvus.

    Vis dėlto šis testas nėra medicininė diagnostika ir negali pakeisti gydytojo konsultacijos ar tyrimų. Rezultatams įtakos turi amžius, miegas, stresas, kofeinas, skysčių trūkumas, vartojami vaistai, taip pat rūkymas ir lėtinės ligos.

    Atliekant testą svarbiausia saugumas. Jei pajutote galvos svaigimą, dusulį, krūtinės skausmą, neįprastą silpnumą ar širdies permušimus, pratimą būtina nutraukti ir, jei simptomai kartojasi, pasitarti su gydytoju.

    Kitas greitas rodiklis namuose

    Specialistai dažnai mini ir kitą paprastą vienos minutės bandymą, susijusį su bendra organizmo būkle, tai yra gebėjimą išlaikyti pusiausvyrą stovint ant vienos kojos. Pusiausvyra priklauso nuo raumenų jėgos, koordinacijos, regos ir vidinės ausies sistemos, todėl su amžiumi šis gebėjimas dažnai prastėja.

    Orientaciniai rezultatai pagal amžių dažniausiai pateikiami tokie: 18–39 metų apie 43 sekundes, 40–49 metų apie 40 sekundžių, 50–59 metų apie 37 sekundes, 60–69 metų apie 30 sekundžių, 70–79 metų apie 18–19 sekundžių, o perkopus 80 metų dažnai pavyksta išstovėti kiek ilgiau nei 5 sekundes.

    Didesni moksliniai tyrimai yra parodę, kad vidutiniame ir vyresniame amžiuje nesugebėjimas išstovėti ant vienos kojos 10 sekundžių gali būti siejamas su didesne rizika sveikatai per artimiausią dešimtmetį. Tai nereiškia, kad vien šis testas nulemia prognozę, tačiau jis gali būti signalas atkreipti dėmesį į fizinį aktyvumą ir sveikatos patikrą.

    Stovėjimo ant vienos kojos testą rekomenduojama atlikti saugioje vietoje, geriausia, kai šalia yra atrama arba kitas žmogus. Rankos laikomos ant klubų, akys atmerktos, laikas skaičiuojamas nuo kojos pakėlimo momento ir baigiamas, kai pėda paliečia žemę arba rankos nuslysta nuo klubų.

  • Paryžiaus „Implicity“ pritraukė 35 mln. eurų: DI širdies stebėsena siejama su 26 proc. mažesniu mirtingumu

    Paryžiuje įsikūręs širdies pacientų nuotolinio stebėjimo startuolis „Implicity“ pranešė pritraukęs 35 mln. eurų investiciją, kuri bus skirta tarptautinei plėtrai ir DI sprendimų tobulinimui. Bendrovė teigia, kad jos platformos naudojimas klinikinėje praktikoje siejamas su 26 proc. mažesniu mirtingumu ir 4 proc. mažesniu hospitalizacijų skaičiumi.

    Investicijų etapui vadovavo Europos technologijų augimo kapitalo fondas IRIS, prisijungė „Five Arrows“, alternatyvaus turto valdytojas, priklausantis „Rothschild & Co“ grupei. Pasak „Implicity“, naujas finansavimas leis sparčiau didinti komandos pajėgumus, stiprinti produktą ir plėsti veiklą už Europos ribų, pirmiausia Jungtinėse Valstijose.

    Kas yra „Implicity“?

    „Implicity“ įkurta 2016 metais ir kuria skaitmeninę medicinos technologijų platformą, kuri centralizuoja bei analizuoja kardiologinių pacientų duomenis. Pagrindinis tikslas – padėti gydymo įstaigoms efektyviau valdyti nuotolinį pacientų stebėjimą, kai informacija ateina iš širdies implantų ir kitų stebėsenos šaltinių.

    Bendrovė pabrėžia, kad šiuolaikinėje kardiologijoje nuotolinis stebėjimas daugelyje situacijų tampa priežiūros standartu, tačiau kartu smarkiai didina duomenų srautus. Dėl to medicinos personalui vis daugiau laiko tenka skirti perspėjimų rūšiavimui, darbui skirtingose sistemose ir administracinėms užduotims, o ne tiesioginei paciento priežiūrai.

    Ką keičia DI nuotolinėje stebėsenoje?

    „Implicity“ sprendimas pristatomas kaip universali platforma, kuri sujungia, suvienodina ir analizuoja duomenis nepriklausomai nuo įrenginio gamintojo. Tai ypač svarbu didelėms ligoninių sistemoms, kuriose naudojami skirtingų tiekėjų medicinos prietaisai ir informacinės sistemos.

    Bendrovės teigimu, DI padeda atskirti svarbiausius signalus nuo triukšmo, o tai gali sumažinti vėluojančių reakcijų riziką ir kartu sumažinti komandų apkrovą. Nors tokie rezultatai priklauso nuo klinikinio pritaikymo ir organizacinių procesų, sveikatos sistemos vis dažniau investuoja į programinę įrangą, kuri mažina administracinį krūvį ir pagreitina sprendimų priėmimą.

    „Netapau gydytoju tam, kad valdyčiau duomenis, tapau juo tam, kad gydyčiau pacientus“, – sakė gydytojas aritmologas, „Implicity“ vadovas ir vienas iš įkūrėjų Arnaud Rosier.

    Plėtra JAV ir nauji algoritmai

    „Implicity“ nurodo, kad didžiausias dėmesys artimiausiu metu bus skiriamas veiklos mastelio didinimui JAV, kur bendrovė veikia nuo 2022 metų. Investicijos taip pat bus nukreiptos į naujos kartos širdies nepakankamumo prognozavimo algoritmus, kurie turėtų geriau padėti komandoms prižiūrėti nuotoliniu būdu stebimus pacientus.

    Pasak bendrovės, jos platforma kasdien naudojama daugiau nei 250 medicinos centruose, o stebimų pacientų skaičius viršija 120 000. Prancūzijoje sprendimas diegiamas dideliuose viešųjų ligoninių tinkluose, o vienoje iš klinikų minimas atvejis, kai nuotoliniu būdu stebimų pacientų apimtis išaugo nuo 250 iki 5 000, reikšmingai padidinant stebėsenos komandos našumą.

    „Implicity įrodė, kad gali tapti patikimu partneriu sudėtingoms sveikatos sistemoms, nes tiesiogiai sprendžia administracinę ir operacinę krizę, su kuria susiduria ligoninių komandos“, – sakė IRIS atstovas Nicolas Herschtel.

    Skaitmeninės sveikatos ir medicinos technologijų rinkoje toks finansavimas atspindi platesnę tendenciją: investuotojai ieško sprendimų, kurie turi ne tik technologinį pagrindą, bet ir aiškų klinikinį pritaikomumą bei atitiktį reguliavimui. „Implicity“ atveju pagrindinė vertė įvardijama kaip galimybė sujungti fragmentuotą nuotolinės stebėsenos ekosistemą į vieną darbo aplinką, kurioje duomenys greičiau virsta konkrečiais veiksmais.

  • Pažiūrėkite į odą prie akių: geltonos plokštelės gali įspėti apie infarktą

    Daugelis širdies ir kraujagyslių įvykių neatsiranda staiga: jiems neretai metus ar net dešimtmečius „ruošia dirvą“ nepastebimai progresuojanti aterosklerozė. Didžiausia problema ta, kad žmogus dažnai nejaučia jokių simptomų, kol arterijų spindis nesusiaurėja kritiškai.

    Naujesni klinikiniai duomenys primena apie iš pirmo žvilgsnio kosmetinį požymį, kurį galima pastebėti veide. Tai ksanteliazma – gelsvos, švelniai iškilios plokštelės arba „apnašos“ vokų srityje, dažniausiai prie vidinių akių kampų.

    Ksanteliazma siejama su riebalų, pirmiausia cholesterolio, kaupimusi odoje esančiose ląstelėse. Nors ji gali pasireikšti ir esant normaliems kraujo rodikliams, dažnai būna susijusi su padidėjusiu mažo tankio cholesteroliu, trigliceridais, metaboliniu sindromu ar kitais lipidų apykaitos sutrikimais.

    Didelės apimties pacientų duomenų analizė parodė, kad žmonėms, kuriems diagnozuota ksanteliazma, per pirmuosius stebėjimo metus miokardo infarktas nustatytas dažniau nei panašiai grupei be šio požymio. Taip pat dažniau fiksuoti ir insultai bei trumpalaikiai smegenų kraujotakos sutrikimai, vadinami tranzitorinėmis išeminėmis atakomis.

    Svarbu pabrėžti, kad pats odos pakitimas nereiškia, jog infarktas ar insultas būtinai įvyks. Tačiau tai gali būti praktiškas signalas neatidėlioti profilaktikos: pasitikrinti lipidogramą, arterinį kraujospūdį, gliukozės rodiklius, įvertinti kūno masės indeksą ir kitus rizikos veiksnius.

    Gydytojai taip pat atkreipia dėmesį, kad širdies ir kraujagyslių riziką lemia ne vien cholesterolis. Prie jos prisideda rūkymas, mažas fizinis aktyvumas, miego trūkumas, lėtinis stresas, cukrinis diabetas, inkstų ligos ir paveldimumas, todėl sprendimai dažniausiai apima ir gyvenimo būdo korekcijas, ir, jei reikia, vaistus.

    Pastebėjus gelsvas plokšteles vokų srityje, rekomenduojama kreiptis į šeimos gydytoją ar dermatologą, o prireikus – į kardiologą. Dažniausiai pirmasis žingsnis būna kraujo tyrimai ir bendras širdies bei kraujagyslių rizikos įvertinimas, nes ankstyvas rizikos veiksnių suvaldymas reikšmingai mažina sunkių įvykių tikimybę.

  • Valgote bet kada savaitgaliais? Tyrimas įspėja: vyrų širdžiai tai gali kainuoti brangiai

    Valgote bet kada savaitgaliais? Tyrimas įspėja: vyrų širdžiai tai gali kainuoti brangiai

    Savaitgaliais pusryčiai per pietus, o vakarienė vėlai vakare daugeliui atrodo nekaltas įprotis. Tačiau naujas Prancūzijos mokslininkų darbas rodo, kad dideli valgymo laiko svyravimai tarp darbo dienų ir poilsio dienų gali būti susiję su didesne širdies ligų rizika.

    Tyrėjai šį reiškinį vadina valgymo jet lag, kai organizmo ritmas tarsi persijungia į kitą laiko juostą vien dėl pasikeitusio valgymo grafiko. Tokie svyravimai, pasak mokslininkų, gali trikdyti biologinį laikrodį ir paveikti širdies bei kraujagyslių sistemą.

    Ką parodė 14 metų stebėjimas?

    Tyrimas, publikuotas mokslo žurnale Communications Medicine, analizavo daugiau nei 100 000 žmonių duomenis. Vertintas jų pirmo ir paskutinio valgymo laikas darbo dienomis ir savaitgaliais, o sveikatos baigtys stebėtos 14 metų laikotarpiu nuo 2009 iki 2023 metų.

    Skaičiuota, kiek valandų skiriasi valgymo pradžia ir pabaiga savaitgaliais, palyginti su įprastu režimu darbo dienomis. Kuo didesnis skirtumas, tuo didesnis valgymo jet lag.

    Rezultatai rodo, kad kiekviena papildoma valgymo jet lag valanda vyrams buvo siejama su 14 proc. didesne širdies ir kraujagyslių ligų rizika ir 21 proc. didesne koronarinės širdies ligos rizika. Svarbu tai, kad didesnė rizika buvo fiksuojama nepriklausomai nuo bendros mitybos kokybės.

    Kodėl poveikis išryškėjo vyrams?

    Tyrime netikėtai pastebėta, kad toks ryšys statistiškai aiškiai matėsi vyrų grupėje, o moterų duomenyse jis nebuvo toks akivaizdus. Autoriai pažymi, kad viena iš priežasčių gali būti didesnė vyrų absoliuti širdies ir kraujagyslių ligų rizika, todėl neigiamas poveikis tampa lengviau pastebimas.

    Kita galima kryptis siejama su biologiniais skirtumais ir hormonais, taip pat skirtingais kasdieniais įpročiais. Tyrėjai atkreipė dėmesį, kad moterys vidutiniškai dažniau laikosi ryto rutinos, o tai gali reikšti mažesnius režimo svyravimus net savaitgaliais.

    Kas vyksta organizme, kai valgome „ne laiku“?

    Pagrindinė tyrėjų hipotezė remiasi cirkadiniais ritmais, tai yra organizmo vidiniu 24 valandų laikrodžiu. Jį stipriausiai reguliuoja šviesa ir miegas, tačiau vis daugiau įrodymų rodo, kad valgymo laikas taip pat veikia periferinius laikrodžius, pavyzdžiui, kepenyse, kasoje ir net širdies audiniuose.

    Kai valgymas staiga nusikelia keliomis valandomis į vėlesnį ar ankstesnį laiką, organizmui tenka persiderinti. Tai gali turėti įtakos gliukozės kontrolei, lipidų apykaitai, kraujospūdžio paros svyravimams ir uždegiminiams procesams, kurie ilgainiui prisideda prie aterosklerozės ir kitų širdies sutrikimų.

    Patys autoriai pabrėžia, kad šis tyrimas neįrodo tiesioginės priežasties ir pasekmės, tačiau didelė imtis ir ilgas stebėjimo laikotarpis sustiprina prielaidą, jog valgymo režimo stabilumas gali būti svarbus rizikos veiksnys. Jei rezultatai bus patvirtinti kitose didelėse populiacijose, reguliarus valgymo grafikas gali tapti papildomu prevencijos taikiniu greta mitybos sudėties, fizinio aktyvumo ir miego.

  • DI per kelias sekundes iš EKG aptinka širdies bėdas: gali išgelbėti nuo mėnesių laukimo

    DI per kelias sekundes iš EKG aptinka širdies bėdas: gali išgelbėti nuo mėnesių laukimo

    Dirbtinis intelektas vis dažniau pasitelkiamas medicinoje ten, kur sprendimus reikia priimti greitai, o eilės tyrimams vis dar ilgos. Naujas metodas, paremtas DI, gali per kelias sekundes įvertinti įprastą elektrokardiogramą ir išskirti pacientus, kuriems tikėtina širdies nepakankamumo ar širdies vožtuvų ligų rizika.

    EKG yra vienas dažniausiai atliekamų kardiologinių tyrimų: jis fiksuoja širdies elektrinį aktyvumą, leidžia įvertinti ritmą ir laidumą. Tačiau struktūriniams širdies pakitimams patvirtinti dažnai prireikia širdies echoskopijos, o jos prieinamumas daugelyje sveikatos sistemų ribotas, todėl pacientai gali laukti savaites ar net mėnesius.

    Šiame kontekste DI siūlomas kaip atrankos įrankis, kuris padėtų greičiau nuspręsti, kam detalesni tyrimai reikalingi pirmiausia. Tyrėjai pabrėžia, kad algoritmas buvo apmokytas naudojant milijonų pacientų duomenis, o tai leidžia jam pastebėti subtilius EKG požymius, kurių kasdienėje praktikoje ne visada įmanoma iškart atpažinti.

    Kaip tiksliai veikia metodas?

    DI analizuoja EKG kreives ir ieško signalų, kurie statistiškai siejami su širdies nepakankamumu ar vožtuvų patologijomis. Esminė idėja paprasta: net jei pacientui EKG daroma dėl visai kitos priežasties, sistema galėtų automatiškai pažymėti įrašus, kuriems verta skirti papildomą dėmesį.

    Tyrime, kuriame dalyvavo apie 67 000 pacientų Jungtinėse Valstijose, sistema, kaip skelbiama, gebėjo identifikuoti iki 81 proc. asmenų, turinčių širdies nepakankamumo požymių, ir iki 90 proc. pacientų, kuriems nustatytos širdies vožtuvų ligos. Tokie skaičiai rodo potencialą, tačiau jie nėra prilyginami galutinei diagnozei.

    Gydytojai pabrėžia, kad net ir tikslus algoritmas nepakeičia klinikinio įvertinimo, o atrankos rezultatai turi būti patvirtinami papildomais tyrimais. Praktinis tikslas yra kitas: sumažinti praleistų atvejų riziką ir pagreitinti kelią tiems pacientams, kuriems pagalba reikalinga skubiausiai.

    Ką tai keistų pacientams ir klinikoms?

    Jei toks sprendimas būtų integruotas į ligoninių informacines sistemas, jis galėtų veikti tyliai fone ir automatiškai įvertinti didelius EKG srautus. Tai ypač aktualu priėmimo skyriuose, pirminėje grandyje ir regionuose, kur kardiologų bei echoskopijos paslaugų prieinamumas mažesnis.

    Ankstesnis įtarimas ir greitesnis siuntimas detalesniems tyrimams dažnai reiškia ir ankstesnį gydymo pradėjimą. Širdies nepakankamumo atveju laikas yra svarbus, nes delsimas gali lemti būklės progresavimą, dažnesnes hospitalizacijas ir blogesnę gyvenimo kokybę.

    Vis dėlto diegiant DI klinikinėje praktikoje būtinos aiškios atsakomybės ribos, kokybės kontrolė ir duomenų sauga. Specialistai taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad skirtingos populiacijos, prietaisai ir EKG registravimo metodai gali daryti įtaką rezultatams, todėl prieš plačią taikymo pradžią reikia papildomų patikrų realiomis sąlygomis.

    DI medicinoje sparčiai plečiasi

    Tame pačiame moksliniame kontekste pristatomi ir kiti netikėti DI pritaikymai. Pavyzdžiui, Japonijos mokslininkai demonstravo metodą, kuris analizuoja maždaug penkių sekundžių trukmės veido vaizdo įrašą ir gali padėti aptikti nediagnozuotą hipertenziją bei antro tipo diabetą.

    Tokios kryptys rodo bendrą tendenciją: DI vis dažniau naudojamas ne kaip gydytojo pakaitalas, o kaip pagalbinis filtras, padedantis greičiau pastebėti rizikas, teisingiau paskirstyti ribotus išteklius ir anksčiau pradėti tyrimus bei gydymą.

  • Širdies nepakankamumas gali slėptis: kardiologai keičia, kaip vertina vieną populiarų rodiklį

    Širdies nepakankamumas gali slėptis: kardiologai keičia, kaip vertina vieną populiarų rodiklį

    Širdies nepakankamumas ne visada „matomas“ viename tyrime, todėl kardiologai vis dažniau pabrėžia: vien kairiojo skilvelio išstūmimo frakcijos rodiklio nepakanka. Šis rodiklis parodo, kokią dalį kraujo širdis išstumia per vieną susitraukimą, tačiau reali būklė neretai yra sudėtingesnė.

    Kitaip tariant, žmogus gali turėti normalią ar net gana aukštą išstūmimo frakciją, bet vis tiek patirti širdies funkcijos sutrikimų. Tam įtakos gali turėti prastesnis širdies prisipildymas, pakitusi širdies struktūra, padidėję spaudimai širdies ertmėse ar kiti požymiai, rodantys ligą.

    „Normali išstūmimo frakcija nėra garantija, kad širdis tikrai sveika, bet ir nereiškia, kad žmogus būtinai serga širdies nepakankamumu“, – pabrėžia ekspertai, apibendrindami atnaujintą, tarptautinių kardiologijos organizacijų parengtą universalų ligos apibrėžimą.

    Naujas požiūris nereiškia, kad išstūmimo frakcija taps nesvarbi. Echokardiografija ir toliau išlieka vienu pagrindinių širdies vertinimo metodų, tačiau raginama atsisakyti pernelyg griežto „ribinių skaičių“ traktavimo ir rezultatą vertinti platesniame klinikiniame kontekste.

    Ekspertai atkreipia dėmesį, kad išstūmimo frakcija gali skirtis priklausomai nuo amžiaus, lyties ir kitų individualių veiksnių. Dėl to tas pats skaičius skirtingiems žmonėms gali reikšti nevienodą riziką ar ligos tikimybę, o sprendimai neturėtų būti paremti vienu parametru.

    Vertindamas paciento būklę gydytojas dažniausiai remiasi simptomais, apžiūra, širdies vaizdiniais tyrimais ir kraujo tyrimais. Kai kuriais atvejais prireikia ir detalesnių ištyrimų, pavyzdžiui, genetinių ar specializuotų testų, ypač jei įtariama paveldima ar retesnė priežastis.

    Širdies nepakankamumas nereiškia, kad širdis staiga nustoja dirbti. Tai klinikinis sindromas, kylantis dėl struktūrinių ar funkcinių širdies pokyčių, kai sutrinka gebėjimas efektyviai pumpuoti kraują arba normaliai prisipildyti.

    Ypač svarbu tai suprasti tais atvejais, kai išstūmimo frakcija išlieka išsaugota. Tokie pacientai gali jausti dusulį, greitą nuovargį, sumažėjusią fizinio krūvio toleranciją, o neretai atsiranda tinimai ar naktinis kosulys, nors „pagrindinis skaičius“ atrodytų normalus.

    Antroji didelė kryptis, kurią pabrėžia atnaujintas apibrėžimas, yra ligos priežasties paieška. Vietoj supaprastinto skirstymo į išeminę ir ne išeminę kilmę siūloma platesnė sistema, apimanti daug skirtingų šaltinių.

    Prie galimų priežasčių priskiriama vainikinių arterijų liga ir išemija, arterinė hipertenzija, vožtuvų ligos, ritmo sutrikimai, infekcijos ir uždegimai, paveldimos būklės, metaboliniai ir mitybos sutrikimai, nėštumas, stiprus stresas bei širdies pažeidimas, susijęs su kai kuriomis priešvėžinėmis terapijomis.

    Toks tikslinimas praktiškai svarbus, nes du žmonės, kuriems nustatytas širdies nepakankamumas, gali sirgti dėl visiškai skirtingų mechanizmų. Kuo tiksliau nustatoma priežastis, tuo labiau didėja tikimybė parinkti tinkamiausią gydymą ir stebėseną.

    Dokumente akcentuojama ir tai, kad širdies nepakankamumas yra dinamiškas procesas. Paciento būklė gali blogėti, stabilizuotis, gerėti ar net pasiekti remisiją, tačiau pagerėjimas nebūtinai reiškia, kad problema išnyko visam laikui.

    Ši nuostata aktuali ir tuomet, kai gydant pagerėja išstūmimo frakcija. Tokiais atvejais gydytojai vis tiek ragina neatsisakyti kontrolės, nes ligos priežastys ar rizikos veiksniai gali išlikti, o simptomai laikui bėgant sugrįžti.

    Dar vienas tikslas yra ankstesnis ligos atpažinimas ir prevencija, daugiau dėmesio skiriant rizikos grupėms. Modifikuojami veiksniai, tokie kaip arterinė hipertenzija, nutukimas ar 2 tipo cukrinis diabetas, laikomi vienais svarbiausių, nes jų paplitimas pasaulyje didėja.

    Ekspertai pabrėžia ir socialinių bei geografinių skirtumų reikšmę: diagnostikos prieinamumas ir gydymo galimybės įvairiose šalyse nevienodi. Taip pat skiriasi ir dominuojančios širdies nepakankamumo priežastys, todėl universalus klasifikavimas turi padėti tiksliau lyginti duomenis ir gerinti priežiūrą.

    Pacientams pagrindinė žinutė paprasta: jei vargina dusulys, tinimai, nuovargis ar krūvio netoleravimas, nereikėtų nusiraminti vien dėl „gero“ išstūmimo frakcijos skaičiaus. Tuo pačiu vien prastesnis rodiklis dar nėra galutinė diagnozė be visapusiško įvertinimo.