CP v2

Tag: Karinė aviacija

  • Lenkijos gynybos ministerija pripažįsta spragą: F-35 dar ne parengti, o FA-50 trūko ginkluotės

    Lenkijos gynybos vadovybė pripažįsta, kad šalies karinė aviacija išgyvena pereinamąjį laikotarpį, kai dalis naujų pajėgumų dar neveikia pilnu pajėgumu. Pasak gynybos viceministro Cezary Tomczyko, Lenkija vienu metu ruošiasi F-35 įvedimui, F-16 modernizacijai ir FA-50 kovinių budėjimų paleidimui.

    Didžiausia problema, anot viceministro, yra tai, kad šie procesai sutapo laike: „Netrukus turėsime didžiules aviacijos galimybes, bet dabar jas pertvarkome“, – sakė C. Tomczyk. Dėl to, jo teigimu, artimiausiu metu būtina išlaikyti veikiančią oro policijos ir reagavimo į grėsmes grandinę, remiantis tuo, kas jau parengta.

    C. Tomczyk viešai kritikavo ankstesnės vadovybės sprendimą įsigyti FA-50 naikintuvus be reikiamos ginkluotės paketo, teigdamas, kad ginkluotė užsakyta tik gerokai vėliau. Pasak jo, tai atitolino realų šių orlaivių įjungimą į kovinius budėjimus ir padidino spaudimą kitoms platformoms, ypač F-16.

    Viceministro teigimu, planuojama, kad FA-50 į kovinius budėjimus bus įtraukti kitais metais ir padės kasdienėse oro erdvės patruliavimo užduotyse. Skelbiama, jog šie orlaiviai turėtų prisidėti prie reagavimo į įvairias grėsmes, įskaitant bepiločius orlaivius, sparnuotąsias raketas ir kitas ore aptinkamas taikinių kategorijas.

    Tuo pat metu Lenkija ruošiasi F-35 pajėgumų įtvirtinimui, tačiau šie naikintuvai, kaip pabrėžiama, dar nėra pasiekę pilnos operacinės parengties. Lygiagrečiai numatoma F-16 modernizacija, kuri turėtų išplėsti esamų naikintuvų galimybes ir prailginti jų tarnybos laiką, tačiau tai taip pat reiškia laikinas ribas, kol atnaujinimai bus baigti.

    Gynybos ministerijos argumentas paprastas: per kelerius metus Lenkijos karinė aviacija turėtų tapti viena stipriausių regione, tačiau trumpuoju laikotarpiu didžiausias iššūkis yra suderinti mokymus, techninę priežiūrą, ginkluotės integravimą ir budėjimų grafiką. Būtent ši „tarpinė“ stadija, pasak viceministro, ir yra dabartinis „keblus momentas“.

  • Lenkijos kariuomenė parodė išskirtinį F-16: specialus Kruko dažymas slepia 20 metų istoriją

    Lenkijos kariuomenė parodė išskirtinį F-16: specialus Kruko dažymas slepia 20 metų istoriją

    Lenkijos karinės oro pajėgos pristatė F-16 naikintuvą, papuoštą specialiu simboliniu dažymu, kuriame dominuoja krukas. Šis motyvas siejamas su 31 taktine aviacijos baze Poznanėje-Kržesinyje ir joje dislokuota 3 aviacijos eskadrile „Poznań“, kurios pilotai ir lėktuvai dažnai vadinami RAV3NS.

    Naujausias taip paženklintas F-16 turi taktinį numerį 4046 ir skirtas pažymėti 20 metų laikotarpį, kai šie naikintuvai tarnauja Lenkijos oro pajėgose. Tai jau trečiasis Lenkijoje F-16 su kruko tematika, po anksčiau pristatytų orlaivių, pažymėtų numeriais 4047 ir 4050.

    Simbolis, įsišaknijęs aviacijos tradicijoje

    Krukas šiame dažyme nėra vien dizaino sprendimas. Jis primena tarpukario Lenkijos naikintuvų eskadriles 131, 132 ir 133, kurios formavo III naikintuvų divizioną 3 aviacijos pulke ir buvo siejamos su Poznanės bei Didžiosios Lenkijos regionu.

    Prasidėjus Antrajam pasauliniam karui, 1939 metais veikė 131 ir 132 eskadrilės, kurių lakūnai nuo pirmųjų dienų dalyvavo kovose su Vokietija. Po kampanijos dalis pilotų pasitraukė į Vakarus ir tęsė tarnybą, įsitraukdami į kovas Prancūzijoje ir Jungtinėje Karalystėje 1940 metais.

    Ryšys su 302 eskadrile ir NATO pratybomis

    Poznanės tradicija persikėlė ir į Jungtinę Karalystę, kur dalis vadinamųjų kruko eskadrilių lakūnų prisidėjo prie 302 naikintuvų eskadrilės formavimo. Dėl kilmės ir istorinių sąsajų ji buvo vadinama Poznanės eskadrile, o krukas liko atpažįstamu ženklu.

    Šis simbolis po karo išliko su Poznanės ir Didžiosios Lenkijos regionu siejamose naikintuvų daliniuose, jį naudojo ir 62 naikintuvų aviacijos pulkas, pavadintas Didžiosios Lenkijos sukilėlių vardu. Šiandien tradiciją tęsianti 3 aviacijos eskadrilė dalyvauja NATO pratybose „Cobra Warrior“ Jungtinėje Karalystėje, kur dažnai siunčiamas ir specialiai pažymėtas F-16 kaip istorinis priminimas apie lenkų indėlį Britanijos gynyboje.

    Tokie išskirtiniai dažymai karinėse oro pajėgose paprastai atlieka kelias funkcijas: stiprina dalinio tapatybę, padeda puoselėti istorines tradicijas ir tampa viešosios komunikacijos priemone, pabrėžiančia sąjungininkų pratybų bei tarptautinio bendradarbiavimo svarbą. Lenkijos atveju krukas F-16 fiuzeliaže sujungia šiuolaikinę NATO platformą su kelių kartų aviacijos paveldu.

  • Kiek dar F-35 pasieks Lenkiją šiemet: „Lockheed Martin“ įvardijo tiekimų planą ir terminus

    Dar keli F-35 iki metų pabaigos

    „Lockheed Martin“ atstovai gynybos parodoje Kielcuose pranešė, kad iki metų pabaigos Lenkiją turėtų pasiekti dar 4–5 penktosios kartos daugiafunkciai naikintuvai F-35. Jie papildytų jau pristatytą aštuonių orlaivių partiją.

    Pagal iki šiol viešintą grafiką, Lenkija iš viso yra užsakiusi 32 F-35, o visų orlaivių pristatymus planuojama užbaigti 2029 metais. Šis terminas išlieka vienu svarbiausių orientyrų, vertinant pajėgumų augimą regione.

    Gamyba persikelia į Italiją

    Gamintojas nurodė, kad artimiausios Lenkijai skirtos mašinos bus tiekiamos ne iš JAV, o iš europinės surinkimo linijos Cameri mieste Italijoje. Tai reikšminga detalė, nes Cameri gamykla yra vienas pagrindinių F-35 programos centrų Europoje.

    Tokia tiekimo schema leidžia greičiau aptarnauti Europos užsakovus ir sumažinti logistines rizikas. Pastaraisiais metais F-35 programa daug dėmesio skiria tiekimo grandinių stabilumui, atsarginių dalių prieinamumui ir techninės priežiūros pajėgumų plėtrai.

    Planą iki metų pabaigos pristatyti dar 4–5 F-35 patvirtino „Lockheed Martin“ atstovas Nate’as McAllisteris.

    Pilotų rengimas ir pradinė parengtis

    „Lockheed Martin“ teigia, kad šiuo etapu didžiausias dėmesys skiriamas pradinės operacinės parengties pasiekimui. Tai apima bazės infrastruktūrą, technikų ir pilotų rengimą bei logistiką, kuri yra kritinė eksploatuojant penktosios kartos platformą.

    Gamintojo duomenimis, JAV jau parengta 16 Lenkijos pilotų, dar 6 mokymai vyksta. Pagal 2020 metais pasirašytą sutartį planuota JAV parengti 24 pilotus.

    Taip pat pabrėžta, kad Lasko bazėje jau sukurta infrastruktūra pilotų rengimui, įskaitant pilnos misijos simuliatorius. Toks mokymo modelis leidžia greičiau didinti įgulų skaičių ir mažinti priklausomybę nuo mokymų užsienyje.

    Kontraktas ir galimas tęsinys

    Lenkija 2020 metais užsakė 32 F-35 už maždaug 4,6 mlrd. JAV dolerių, tai yra apie 4,2 mlrd. eurų pagal pastarųjų metų valiutų kursų vidurkius. Pirmosios pagamintos mašinos buvo naudojamos mokymams JAV, vėliau pristatymai palaipsniui persikėlė į Lenkiją.

    Pastaraisiais mėnesiais Lenkijos gynybos ministerija į ilgalaikius modernizacijos planus iki 2039 metų įtraukė ir galimybę įsigyti papildomų F-35. Gamintojas teigia esantis pasirengęs aptarti pramoninio bendradarbiavimo apimtį, jei būtų priimti nauji sprendimai dėl pirkimų.

    „Lockheed Martin“ atstovai priminė, kad nuo sutarties pasirašymo iki pirmojo pristatymo įprastai prireikia 3–4 metų. Tai svarbus faktorius planuojant tolimesnį pajėgumų stiprinimą ir biudžetą.

  • Ukraina vis dar kelia MiG-29 į kovą: žvilgsnis krypsta į Lenkijos likusias 14 mašinų

    Ukraina vis dar kelia MiG-29 į kovą: žvilgsnis krypsta į Lenkijos likusias 14 mašinų

    Ukrainos karinės oro pajėgos ir toliau remiasi sovietinės kilmės naikintuvais MiG-29, kurie, nepaisant amžiaus, išlieka vienu svarbiausių fronto aviacijos įrankių. Naujausiuose vaizduose matyti, kaip MiG-29 atakuoja taikinius Rusijos okupuotoje teritorijoje netoli fronto linijos, panaudodamas keturias valdomas bombas GBU-39/B.

    GBU-39/B, dar vadinama Small Diameter Bomb, yra nedidelė, apie 130 kilogramų masės JAV gamybos valdoma bomba. Dėl sparnelių ir GPS valdymo ji po numetimo gali nuskrieti iki maždaug 100 kilometrų, todėl lėktuvas gali smogti neįskrisdamas giliai į priešo oro gynybos zoną.

    Pirmosios užuominos apie šių bombų naudojimą Ukrainoje viešojoje erdvėje pasirodė 2023 metais, o dabar vis dažniau matyti įrodymai, kad jos integruotos ir į sovietinės konstrukcijos platformas. Toks sprendimas rodo platesnę tendenciją: Ukraina stengiasi kuo greičiau pritaikyti turimus orlaivius vakarietiškai ginkluotei, kad išplėstų smūgio galimybes.

    Tačiau intensyvus karas ir didelės apkrovos neišvengiamai dėvi senstančius MiG-29. Karo lakūnai ir analitikai vis dažniau kelia klausimą, kiek ilgai šie lėktuvai galės patikimai tarnauti, ypač kai atsarginių dalių rinka siaurėja, o kapitaliniai remontai tampa vis sudėtingesni.

    Šiame kontekste Ukrainos dėmesys krypsta į Lenkiją, kur, įvairiais vertinimais, dar gali būti apie 14 MiG-29. Jie siejami su 22-ąja taktine aviacijos baze Malborke, o dalis lėktuvų artėja prie resursų pabaigos ir, kaip skelbiama, galėtų išlikti aktyvioje tarnyboje iki 2027 metų pabaigos.

    Senstanti technika didina incidentų riziką: viešai minėtas atvejis, kai 2024 metų rugpjūčio 12–13 dienomis per treniruotę vienam Lenkijos MiG-29 užsiblokavo stabdžiai ir nusileidžiant buvo sugadintos dvi padangos. Tokie epizodai parodo, kad eksploatacija artėjant resursų ribai tampa vis jautresnė.

    Diskusijos dėl galimo Lenkijos MiG-29 perdavimo Ukrainai tęsiasi jau ne vienerius metus, o viešojoje erdvėje ne kartą skambėjo svarstymai apie mainų modelius ar kompensacijas technologijomis. Varšuva anksčiau yra nurodžiusi, kad sprendimai priklauso nuo praktinių ir politinių sąlygų, o ukrainietiškoje žiniasklaidoje taip pat buvo kelti klausimai dėl šių lėktuvų techninės būklės ir būtinos modernizacijos.

    Ukrainos ambasadorius Lenkijoje Vasylis Bodnaras yra sakęs, kad teoriškai galėtų būti perduoti keturi MiG-29, tačiau tam reikėtų aiškaus susitarimo dėl jų parengimo ir modernizavimo. Pasak jo, iš Lenkijos pusės esą matoma politinė valia, tačiau galutinį atsakymą lems karinių institucijų vertinimai ir praktinės galimybės šiuos lėktuvus realiai išlaikyti kovinėje parengtyje.

    Ukrainai tai būtų ne vien simbolinė parama: net ir keli papildomi orlaiviai reikštų daugiau įgulų rotacijos, atsarginę platformą mokymams ir didesnį pajėgumą integruoti vakarietišką ginkluotę. Kartu tai atspindi platesnę karo aviacijos kryptį, kai senesni lėktuvai, pritaikyti moderniems valdomiems ginklams, gali išlikti efektyvūs, jei užtikrinamas remontas, atsarginės dalys ir nuolatinė modernizacija.

  • Kremliaus paslaptis išlindo eteryje: propagandistai netyčia parodė naujų lėktuvų korpusus

    Kremliaus paslaptis išlindo eteryje: propagandistai netyčia parodė naujų lėktuvų korpusus

    Rusijos propagandinės televizijos reportažas iš Ural Civil Aviation Works gamyklos Jekaterinburge netikėtai sukėlė klausimų dėl Kremliaus karinės aviacijos planų. Į kadrą pateko karinę paskirtį turinčių orlaivių detalės, nors dalis vaizdo buvo specialiai sulieta.

    Reportažas buvo rengiamas apie lengvą daugiafunkcį lėktuvą LMS-901 „Baikal“. Tačiau žiūrovai pastebėjo, kad gamybinėje salėje, net ir po vaizdo užmaskavimo, galima įžiūrėti mažiausiai du, o gal ir tris UTS-800 mokomojo-treniruotės lėktuvo fiuzeliažus.

    „Sulytas fragmentas turėjo paslėpti, kas iš tiesų gaminama už reportažo nugaros, bet kontūrai vis tiek liko matomi“, – teigė socialiniuose tinkluose įrašą aptarę stebėtojai.

    UTS-800 yra Rusijoje kuriamas dvivietis turbopropelerinis mokomasis lėktuvas, skirtas pradiniam pilotų rengimui: baziniam valdymui, navigacijai ir akrobatikos elementams. Jis siejamas su VK-800SP variklio programa ir turėtų pakeisti senstančius L-39, kurie ilgą laiką buvo naudojami kaip tarpinė grandis pilotų rengime.

    Pirmasis UTS-800 prototipas viešai pristatytas 2021 metais, o pirmasis skrydis įvyko 2023 metais. Vis dėlto informacijos apie realius gamybos tempus, užsakymus ir įvedimo į sistemą grafiką viešumoje nedaug, todėl bet kokie netiesioginiai vaizdiniai signalai iš gamyklų sulaukia didelio dėmesio.

    Vaizdo įrašas neleidžia tiksliai nustatyti, kokioje stadijoje yra matomi fiuzeliažai ir ar tai bandymų, ar jau tarnybai skirti orlaiviai. Tačiau pats faktas, kad konstrukcijos matomos gamybinėje erdvėje, rodo, jog projektas gali judėti nuo prototipų link mažos serijos gamybos.

    Gynybos analitikai ne kartą pabrėžė, kad Rusijai sunkėjant prieigai prie Vakarų komponentų, didėja spaudimas remtis vietine tiekimo grandine ir standartizuoti platformas. Dėl to mokomųjų orlaivių programos tampa ne tik karinio rengimo, bet ir platesnės pramonės politikos dalimi, o netyčia atskleisti kadrai gali būti vertingi vertinant realius pajėgumus.

  • JAV sąraše atsirado Lenkija: „Boeing“ kontrakte įvardyta kaip galimas F-15EX pirkėjas

    JAV sąraše atsirado Lenkija: „Boeing“ kontrakte įvardyta kaip galimas F-15EX pirkėjas

    Jungtinės Valstijos į oficialius dokumentus įtraukė Lenkiją tarp galimų naikintuvų F-15 programos užsakovų. Tai nereiškia pasirašyto sandorio, tačiau rodo, kad Varšuva vertinama kaip potenciali pirkėja ir gali dalyvauti būsimuose užsakymuose.

    Rugpjūčio 24 dieną JAV Gynybos departamentas skyrė „Boeing“ didelės apimties sutartį F-15 Eagle Crest programai. Sutartis sudaryta pagal IDIQ modelį, kai konkretūs kiekiai nustatomi vėlesniais užsakymais per apibrėžtą laikotarpį, o ne iš karto.

    Sutarties apimtis apima naujų orlaivių gamybą, sistemų integravimą, modernizacijas, esamų lėktuvų atnaujinimus, techninę priežiūrą ir remonto pajėgumų užtikrinimą. Tikslas yra palaikyti F-15 sistemos pajėgumus JAV Oro pajėgoms, Nacionalinei gvardijai ir kitiems užsakovams.

    Darbai planuojami Sent Luise, Misūrio valstijoje, o programos įgyvendinimas numatytas iki 2037 metų rugpjūčio. Užsakymų teikimo laikotarpis pagal šią sutartį turėtų tęstis iki 2031 metų rugpjūčio, su galimybe jį pratęsti dar iki 2036 metų rugpjūčio.

    Dokumentuose kaip galimi užsienio pirkėjai įvardijamos Japonija, Izraelis, Saudo Arabija, Pietų Korėja, Singapūras, Indonezija ir Lenkija. Toks įtraukimas dažniausiai reiškia, kad JAV planavimo ir eksporto procesuose paliekama galimybė ateityje aptarnauti konkrečių šalių užsakymus.

    „Boeing“ Lenkijai F-15EX Eagle II siūlo jau kelerius metus, akcentuodama sąveiką su JAV ir NATO bei didelį kovinį pajėgumą. Vis dėlto viešai nėra patvirtintos nei pasirašytos sutarties, nei oficialaus sprendimo, kad Varšuva būtent šį modelį pasirinko.

    Gynybos analitikai atkreipia dėmesį, kad panašūs atvejai anksčiau tapdavo pirmu žingsniu realiems sandoriams. Pavyzdžiui, kai Lenkija buvo įtraukta į panašaus tipo JAV sutartinę struktūrą dėl sraigtasparnių „Apache“, vėliau ji tapo vienu didžiausių užsienio klientų šiame segmente.

    Lenkijos sprendimus aviacijos srityje formuoja keli veiksniai: regiono saugumo situacija, NATO oro gynybos stiprinimas ir būtinybė užtikrinti ilgalaikį techninį aptarnavimą bei atsarginių dalių grandines. F-15EX dažnai pristatomas kaip platforma, leidžianti gabenti didelį ginkluotės kiekį, tačiau galutinį pasirinkimą paprastai lemia kaina, pristatymo terminai ir integracija su turima infrastruktūra.

  • Vengrijoje sudužo naikintuvas „Gripen“: pilotas katapultavosi, įvykio vieton skuba ministras

    Vengrijoje sudužo naikintuvas „Gripen“: pilotas katapultavosi, įvykio vieton skuba ministras

    Vengrijoje, netoli Szolnoko, sudužo Vengrijos ginkluotosioms pajėgoms priklausęs naikintuvas „Gripen“. Pirminiais duomenimis, pilotas sėkmingai katapultavosi, o įvykio priežastys kol kas nėra aiškios.

    Apie incidentą viešai pranešta praėjus kelioms minutėms po avarijos, pabrėžiant, kad pradėtas tyrimas. Taip pat skelbta, jog gynybos ministras vyksta į įvykio vietą, kad būtų įvertinta situacija ir koordinuojami tolesni veiksmai.

    Vengrijos gynybos ministerijos atstovai nurodė, kad pilotas greitosios pagalbos automobiliu nugabentas į ligoninę. Pranešama, kad daugiau žmonių per nelaimę nenukentėjo.

    Į viešumą pateko vaizdai, kuriuose matyti virš bazės kylantys juodi dūmai. Tokie kadrai paprastai rodo gaisrą po smūgio, tačiau oficialios institucijos detalios informacijos apie žalą infrastruktūrai kol kas nepateikė.

    Vengrija „Gripen“ naikintuvus naudoja nuo 2006 metų, kai pirmieji orlaiviai iš Švedijos buvo perduoti pagal nuomos sutartį. Vengrijos „Gripen“ parkas bazuojamas Kecskeméte, o šie orlaiviai pasitelkiami tiek šalies oro erdvės apsaugai, tiek NATO užduotims.

    2024 metais Vengrija paskelbė sprendimą įsigyti dar keturis „Gripen“ naikintuvus, taip didinant bendrą jų skaičių iki 18. Taip pat akcentuota, kad baigiantis nuomos laikotarpiui turimi orlaiviai pereis į pilną valstybės nuosavybę.

    JAS-39C/D „Gripen“ yra daugiafunkcis naikintuvas, sukurtas oro erdvės patruliavimui ir greito reagavimo užduotims. NATO šalims tai svarbi platforma, nes tokio tipo orlaiviai reguliariai dalyvauja bendrose oro policijos misijose, įskaitant Baltijos oro policijos rotacijas.

    Ši avarija nėra pirmas tokio tipo incidentas Vengrijos karinėse oro pajėgose: anksčiau buvo fiksuota „Gripen“ netektis 2015 metais, kai vienas naikintuvas patyrė avariją Čekijoje. Dabartinis tyrimas turėtų atsakyti, ar šįkart nulėmė techninis gedimas, žmogiškasis veiksnys ar kitos aplinkybės.

  • F-35B sudužo San Diege: pilotas katapultavosi, o JAV kariuomenė pradėjo tyrimą

    F-35B sudužo San Diege: pilotas katapultavosi, o JAV kariuomenė pradėjo tyrimą

    JAV jūrų pėstininkų naikintuvas F-35B sudužo Marine Corps Air Station Miramar bazėje San Diege. Incidentas įvyko vakare, o pilotas spėjo katapultuotis ir buvo greitai rastas bei nuvežtas į gydymo įstaigą. Kariuomenė daugiau detalių apie jo būklę kol kas nepateikė.

    Jūrų pėstininkų korpusas pranešė, kad tai buvo vadinamosios A klasės avarija, kuri JAV kariuomenėje laikoma rimčiausia įvykių kategorija. Ji paprastai reiškia didelius technikos nuostolius arba itin didelę finansinę žalą, o kai kuriais atvejais ir žmonių aukas. Šiuo atveju nelaimė sukėlė ir gaisrą netoliese esančiame lauke, todėl į vietą buvo pasiųstos gelbėjimo ir ugniagesių pajėgos.

    Patvirtinta, kad lėktuvas priklausė 3-iajam jūrų pėstininkų aviacijos sparnui (Marine Aircraft Group 11). Kol kas neatskleidžiama, ar orlaivis kilo, leidosi, ar vykdė treniruočių skrydį. Įvykio priežastys tiriamos, o papildoma informacija turėtų paaiškėti atlikus techninę analizę ir įvertinus skrydžio duomenis.

    F-35 Lightning II yra penktosios kartos daugiafunkcis naikintuvas, gaminamas „Lockheed Martin“. F-35B versija išsiskiria trumpo pakilimo ir vertikalaus nusileidimo galimybe, todėl ypač tinka jūrų pėstininkams ir operacijoms nuo mažesnių laivų ar ribotos infrastruktūros aikštelių. Dėl sudėtingos konstrukcijos ir didelių eksploatacinių reikalavimų šių orlaivių incidentai visuomet sulaukia padidinto dėmesio.

    Pastaraisiais metais fiksuota ir daugiau F-35 avarijų: būta atvejų tiek sausumoje, tiek ant lėktuvnešių denių. Tyrimuose dažniausiai vertinamas techninės priežiūros, pilotavimo, oro sąlygų ir sistemų patikimumo veiksnių derinys, o išvados gali lemti laikinus procedūrų pakeitimus ar papildomas patikras. JAV kariuomenė pabrėžia, kad katapultavimo sistemos efektyvumas tokiais atvejais yra kritiškai svarbus pilotų saugumui.

  • Milžiniškas „Airbus“ A400M leidosi ant kelio: vairuotojai griebė telefonus

    Milžiniškas „Airbus“ A400M leidosi ant kelio: vairuotojai griebė telefonus

    Socialiniuose tinkluose išplitęs vaizdo įrašas parodė ne kasdienį vaizdą: karinis transporto lėktuvas „Airbus“ A400M „Atlas“ labai žemai praskrenda virš automobilių ir nutupia ant viešo kelio. Įrašas filmuotas iš automobilio, sustojusio spūstyje, kai ruožas buvo laikinai uždarytas.

    Įspūdį sustiprina pačio lėktuvo matmenys. „Airbus“ A400M sparnų mojis siekia 42,4 metro, o tuščio lėktuvo masė yra apie 78 600 kilogramų. Nepaisant gabaritų, įgulai pavyko tiksliai ir stabiliai nutūpti siauresnėje nei įprasta aplinkoje.

    Gynybos analitikai pabrėžia, kad tokie manevrai nėra vien demonstracija. Gebėjimas leistis ant kelių didina pajėgų atsparumą, nes konfliktų metu oro bazės gali tapti vienais pirmųjų taikinių, o alternatyvūs nusileidimo ir kilimo taškai leidžia išlaikyti logistiką bei reagavimą.

    „Karo atveju tai reiškia, kad A400M, pilotuojamas kompetentingos įgulos, galėtų veikti praktiškai iš bet kurios vietos Europoje, net jei oro bazės laikinai būtų neutralizuotos“, – sakė gynybos analitikas Etienne Marcuz.

    Nors įrašas paviešintas tik dabar, jis, tikėtina, nufilmuotas pavasarį, kai Švedijoje vyko tarptautinės NATO pratybos „Aurora 26“. Jų metu skirtingų šalių kariai treniravosi naudoti kelių atkarpas kaip laikinus pakilimo ir nusileidimo takus, kai infrastruktūra yra ribota arba pažeista.

    Tokia praktika Šiaurės ir Baltijos regione vertinama kaip realistiškas scenarijus, nes moderniuose konfliktuose svarbu ne tik turėti lėktuvus, bet ir gebėti juos operatyviai perdislokuoti. NATO valstybės vis dažniau grįžta prie išsklaidytų operacijų koncepcijos, kai daliniai ir technika paskirstomi per platesnę teritoriją, kad būtų sunkiau juos paralyžiuoti vienu smūgiu.

    „Airbus“ A400M laikomas vienu sunkiausių šiandien gaminamų Europos karinių transporto lėktuvų. Maksimali krovinio masė siekia iki 37 tonų, o keturi turbopropeleriniai „Europrop“ TP400-D6 varikliai leidžia pasiekti iki 781 kilometro per valandą greitį ir apie 12 000 metrų skrydžio aukštį.

    Su maždaug 30 tonų kroviniu A400M nuotolis siekia apie 4 500 kilometrų, todėl jis tinka tiek regioninėms, tiek tolimesnėms logistinės paramos užduotims. Be karinio transporto, šis orlaivis naudojamas ir medicininei evakuacijai, humanitarinėms misijoms bei civilių išgabenimui iš pavojingų teritorijų.

    Dalies A400M versijų komplektacijoje numatyta ir degalų pildymo ore funkcija, leidžianti prireikus paremti kitus orlaivius. Europoje šį tipą naudoja kelios NATO valstybės, o bendros flotilės ir dalijimosi pajėgumais modelis pastaraisiais metais minimas kaip vienas būdų efektyviau užtikrinti strateginį transportą.

  • Lockheed Martin pelnas šovė į viršų: didesnės 2026 metų prognozės ir 200 mlrd. eurų užsakymų portfelis

    JAV gynybos pramonės grupė „Lockheed Martin“ paskelbė apie gerokai išaugusį antrojo ketvirčio pelną ir kartu pakėlė šių metų pajamų bei pelno prognozes. Bendrovė teigia, kad pirmojo pusmečio pabaigoje jos užsakymų portfelis viršijo 200 mlrd. eurų ribą.

    Įmonė per antrąjį ketvirtį uždirbo apie 1,6 mlrd. eurų grynojo pelno, o prieš metus tuo pačiu laikotarpiu pelnas siekė maždaug 0,3 mlrd. eurų. Pajamos didėjo iki maždaug 17,2 mlrd. eurų, tai yra apie 11 proc. daugiau nei pernai.

    Didžiausią dalį pajamų sugeneravo aviacijos segmentas, kuriame telpa naikintuvų ir karinių transporto orlaivių programos. Augimas fiksuotas ir kituose padaliniuose, kuriuose bendrovė tiekia raketų sistemas, priešraketinę gynybą bei kosmoso technologijas.

    „Lockheed Martin“ yra vienas svarbiausių JAV Pentagonui ir sąjungininkėms tiekėjų, todėl bendrovės rezultatai dažnai laikomi indikatoriumi, kaip kinta gynybos biudžetų ir užsakymų dinamika. Pastaraisiais metais daugelyje NATO šalių didėjant gynybos finansavimui, rinkoje ryškėja ilgalaikis poreikis oro gynybai, raketoms, amunicijai ir modernizavimo programoms.

    Bendrovė nurodė, kad užsakymų portfelis pirmojo pusmečio pabaigoje viršijo 200 mlrd. eurų, palyginti su maždaug 168 mlrd. eurų metų pabaigoje. Toks šuolis paprastai reiškia, kad įmonė turi daugiau ilgalaikių sutarčių ir užsakymų, kurie užtikrina apyvartą ateityje, nors jų vykdymas gali būti išdėstytas per kelerius metus.

    Dėl palankios paklausos „Lockheed Martin“ pakėlė metines prognozes: tikimasi apie 69–71 mlrd. eurų pajamų. Bendrovė taip pat padidino pelno vienai akcijai prognozę, signalizuodama, kad maržos ir pinigų srautai išlieka pakankamai tvirti net augant gamybos kaštams ir tiekimo grandinių spaudimui.

    Gynybos sektoriaus įmonėms didžiausios rizikos paprastai siejamos su valstybinių užsakymų ciklais, politikos sprendimais ir gamybos pajėgumais, ypač kai sparčiai didinami pristatymai. Vis dėlto rekordinių užsakymų portfelių laikotarpiais investuotojai dažniausiai daugiau dėmesio skiria tam, ar įmonės pajėgs laiku vykdyti sutartis ir išlaikyti kokybės bei kaštų kontrolę.