CP v2

Tag: Karinė infrastruktūra

  • Palydoviniai vaizdai atskleidė Rusijos aviacijos slėptuvių spragą: smūgiai pataiko ten, kur skauda

    Palydoviniai vaizdai atskleidė Rusijos aviacijos slėptuvių spragą: smūgiai pataiko ten, kur skauda

    Aukštos raiškos palydoviniai vaizdai iš okupuoto Krymo Saki aviacijos bazės rodo, kad Rusijos statomos gelžbetoninės slėptuvės nėra tokios atsparios, kaip tikėtasi. Analizuojant kadrus matyti žalos pėdsakai prie įėjimų, o ne ant masyvių stogų ar sienų.

    Vertinimai rodo, kad Ukrainos smūgiai vis dažniau taikomi į silpniausią konstrukcijos vietą – vartus ir įvažiavimus. Kai kur užfiksuotos išlaužtos ar stipriai deformuotos metalinės priešsprogiminės durys, o smūgių žymės koncentruojasi būtent ties angomis.

    „Net jei stogas lieka sveikas, sunaikintas įėjimas iš esmės panaikina slėptuvės paskirtį: viduje esanti technika tampa pažeidžiama nuo smūgio bangos, skeveldrų ir pakartotinių atakų“, – teigė analitikai.

    Tokios išvados dera su platesne tendencija kare: vis didesnę reikšmę įgauna tikslūs, palyginti pigūs ir greitai pritaikomi smūgiai dronais. Užuot mėginus pramušti storą gelžbetonį, racionaliau sunaikinti kritinį mazgą, kuris leidžia slėptuvei veikti kaip apsaugai.

    Naujų betoninių angarų ir slėptuvių statyba Rusijos kariniuose aerodromuose suintensyvėjo po ankstesnių sėkmingų Ukrainos atakų prieš aviacijos infrastruktūrą. Skelbiama, kad panašūs objektai gali būti statomi mažiausiai keliolikoje aerodromų, esančių Ukrainos smūgio priemonių pasiekiamume.

    Ekspertai atkreipia dėmesį, kad istoriškai sovietinio tipo slėptuvėse dažnai naudotos labai storos plieninės durys, tačiau būtent jos gali tapti pažeidžiamiausiu elementu. Praktikoje vienas tikslus pataikymas į vartus gali atverti kelią antriniams smūgiams ir paversti brangiai kainavusią apsaugą beveik simboline.

    Palydoviniai kadrai taip pat rodo orlaivius, išdėstytus aplink slėptuves. Analitikai neatmeta, kad dalis lėktuvų gali būti apgadinti po ankstesnių atakų arba naudojami kaip masalai, siekiant nukreipti dėmesį nuo veikiančių orlaivių ir suklaidinti žvalgybą.

    Ši situacija pabrėžia, kad vien infrastruktūros stiprinimas ne visuomet užtikrina realią apsaugą, jei neįvertinami konstrukciniai silpnumai. Karo sąlygomis pranašumą vis dažniau lemia gebėjimas greitai rasti ir išnaudoti spragas, o ne vien storesnis betonas.

  • JAV Guame skelbia milžinišką bazės pertvarką: „Tutor Perini“ kontraktas siekia apie 600 mln. eurų

    JAV Guame skelbia milžinišką bazės pertvarką: „Tutor Perini“ kontraktas siekia apie 600 mln. eurų

    Jungtinės Valstijos paskelbė apie vieną didžiausių pastarųjų metų infrastruktūros modernizavimo projektų Guame – Ramiojo vandenyno regione strategiškai svarbioje saloje. Atnaujinimai skirti padidinti karinės bazės patikimumą, saugumą ir atsparumą ekstremaliems orams bei galimiems trikdžiams.

    Guamas – JAV teritorija Mikronezijoje, laikoma vienu svarbiausių logistikos ir operacijų taškų Ramiajame vandenyne. Čia veikia Apra uostas, aptarnaujantis didelius laivus, taip pat infrastruktūra povandeniniams laivams ir aerodromai, pritaikyti sunkiesiems orlaiviams.

    Didžiausia projekto dalis – elektros tiekimo sistemos pertvarka, apimanti svarbius objektus, tarp jų Naval Base Guam, Polaris Point ir Naval Magazine Guam. Pagrindinis tikslas – sumažinti gedimų riziką ir užtikrinti, kad kritinė infrastruktūra išliktų veikianti net esant stichijoms ar kitoms krizėms.

    Darbus laimėjo „Tutor Perini“, o sutarties vertė siekia apie 600 mln. eurų. Projektas numato antžeminių elektros linijų pakeitimą požemine sistema, kabelius klojant specialiuose betoniniuose kanaluose, taip pat keturių pastočių modernizavimą ir valdymo bei ryšio sprendimų atnaujinimą.

    Požeminiai tinklai Guame laikomi kritiškai svarbiais dėl dažnų taifūnų ir su klimato kaita siejamų ekstremalių reiškinių, kurie gali pažeisti antžeminę infrastruktūrą. Kartu tai atitinka platesnę tendenciją – karinių objektų atsparumo didinimą, kai energetika, ryšiai ir valdymas traktuojami kaip vienas svarbiausių saugumo elementų.

    Pagal paskelbtą grafiką pirmiausia numatyta projektavimo fazė, kuri planuojama iki 2026 metų rugpjūčio, o statybų startas – 2027 metų balandį. Užbaigti modernizavimą planuojama 2031 metų birželį, tai rodo darbų mastą ir techninį sudėtingumą.

    Projektą ketinama įgyvendinti kartu su vietos partnere „Black Construction“, kuri Guame dirba ne vienerius metus. Toks modelis leidžia derinti didelės tarptautinės rangovės pajėgumus su vietos patirtimi, reikalinga logistikai, leidimams ir darbams salos sąlygomis.

  • Kas iš tiesų planuojama Ukmergės rajone: KAM karinė infrastruktūra ir kodėl socialiniuose tinkluose klaidinama

    Socialiniuose tinkluose pastaruoju metu plinta klaidinantys teiginiai apie tariamai „pavojingą objektą“ prie Ukmergės. Skelbiama informacija dažnai pateikiama emocingai, tačiau neatitinka oficialiai planuojamo projekto turinio ir apimties.

    Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija planuoja Ukmergės rajone pritaikyti apie 285 hektarų teritoriją karinės infrastruktūros reikmėms, iš jų apie 192 hektarai būtų skirti krašto apsaugos tikslams. Projektas siejamas su Vyriausybės patvirtintais sprendimais ir numatomas kaip gynybos pajėgumų stiprinimo priemonė, orientuota į sąjungininkų pajėgų priėmimą bei logistiką.

    Kas bus įrengiama?

    Viešojoje erdvėje pasitaikantys palyginimai su „milžiniškais amunicijos sandėliais“ ar neva neišvengiama grėsme miestui neatspindi to, kaip paprastai apibrėžiama NATO šalių karinė infrastruktūra. Tokie objektai dažniausiai skirti personalo ir technikos dislokavimo, aprūpinimo, judėjimo bei mokymo užtikrinimui, o ne veikti kaip didelės rizikos pramoniniai ar karo zonos tipo taikiniai.

    Praktikoje šiuolaikinė karinė infrastruktūra planuojama remiantis saugumo zonų, prieigos kontrolės ir rizikų mažinimo principais. Tai apima teritorijų atskyrimą, fizinės apsaugos priemones, priešgaisrinius sprendimus ir procedūras, kurios mažina incidentų tikimybę ir jų poveikį aplinkai.

    Kodėl palyginimai su karo zona klaidina?

    Socialiniuose tinkluose kartais remiamasi karo zonose matytais incidentais, tačiau tokie palyginimai dažnai ignoruoja esminį skirtumą: karo sąlygomis objektai gali būti tyčinių atakų taikiniai, o veikimas vyksta visiškai kitokiame rizikos lygyje. Taikos metu planuojama infrastruktūra Lietuvoje veiktų pagal nacionalinius ir NATO standartus, su iš anksto numatytomis saugos procedūromis.

    Dėl to absoliutūs teiginiai apie „mirtiną grėsmę“ paprastai labiau atitinka baimės kurstymo naratyvą nei faktinę projekto logiką. Ekspertinėje komunikacijoje tokiais atvejais akcentuojama ne emocinė retorika, o konkrečios projekto funkcijos, atstumai, saugos reikalavimai ir institucijų atsakomybės.

    Ką tai reiškia regiono saugumui?

    Krašto apsaugos sistemos projektai paprastai siejami su atgrasymo didinimu ir sąjungininkų pajėgų mobilumo gerinimu. Kuo greičiau galima priimti ir aprūpinti sąjungininkų pajėgas, tuo patikimesnis atgrasymas, o tai ilgainiui mažina eskalacijos riziką.

    Institucijos ragina gyventojus remtis oficialiais pranešimais ir kritiškai vertinti socialiniuose tinkluose platinamus įrašus, ypač kai jie paremti ne dokumentais ar patikrinamais faktais, o emociniais apibendrinimais. Tokiais atvejais didžiausią žalą dažnai sukelia ne pats projektas, o dezinformacija ir nepagrįsta panika.

    Ukmergės rajono savivaldybės informacija.