CP v2

Tag: Karinė logistika

  • Ukrainos milžinas An-124 netikėtai nusileido Rzeszove: ką gabeno Ruslanas ir kodėl tai svarbu?

    Ukrainos milžinas An-124 netikėtai nusileido Rzeszove: ką gabeno Ruslanas ir kodėl tai svarbu?

    Į Rzeszovo–Jasionkos oro uostą Lenkijoje atskrido „Antonov Airlines“ krovininis lėktuvas Antonov An-124 „Ruslan“ – vienas didžiausių ir sunkiausių transporto orlaivių pasaulyje. Skrydžio stebėjimo duomenys rodo, kad lėktuvas atvyko po naktinio reiso iš Portsmouth ir ryte nusileido netoli Rzeszovo.

    Rzeszovo–Jasionkos oro uostas jau kelerius metus laikomas vienu svarbiausių logistinių taškų regione, ypač susijusių su tarptautiniais pervežimais ir pagalbos srautais. Dėl geografinės padėties jis tapo patogia vieta didelių gabaritų kroviniams, kurių negalima greitai permesti įprastais civilinės aviacijos kanalais.

    An-124 tapo dar svarbesnis po to, kai 2022 metais per Rusijos invazijos pradžią Hostomelio oro uoste buvo sunaikintas vienintelis An-225 „Mrija“ egzempliorius. Nuo tada An-124 dažnai įvardijamas kaip pagrindinis itin sunkių ir nestandartinių krovinių pervežimo „darbinis arklys“, kai reikalinga didžiulė keliamoji galia.

    Šio tipo lėktuvai naudojami komerciniams skrydžiams visame pasaulyje, tačiau taip pat neretai pasitelkiami karinės ir humanitarinės logistikos grandinėse. An-124 konstrukcija pritaikyta gabenti didelius objektus, įskaitant techniką, atsargines dalis ar kitus krovinius, kuriems būtina didelė krovinių skyriaus erdvė ir tvirti pakrovimo sprendimai.

    „An-124 išlieka vienu iš nedaugelio orlaivių, galinčių greitai perkelti itin sunkius krovinius ten, kur reikia nedelsiant“, – sakė aviacijos logistikos ekspertas, komentuodamas šio tipo skrydžių reikšmę Europoje.

    „Antonov Airlines“ eksploatuoja ir modernizuotas An-124 versijas, kurios, priklausomai nuo modifikacijos ir skrydžio sąlygų, gali gabenti ypač didelės masės krovinius. Dėl to tokie reisai dažnai sulaukia didelio dėmesio, nes jų maršrutai ir nusileidimo vietos paprastai susiję su reikšmingais užsakymais.

    Pastaruoju metu didėja rizikos veiksniai, susiję su strateginės logistikos maršrutais Europoje. Rugpjūčio 4 dieną Leipcige fiksuotas incidentas, kai vienas An-124 buvo atakuotas dronu su improvizuotu sprogstamuoju užtaisu, o smūgis į sparną, kaip skelbta, nesukėlė sprogimo. JAV vertinimu, bepilotis galėjo būti siejamas su Rusijos žvalgyba.

    Nors konkretaus krovinio, atskraidinto į Rzeszovą, detalės paprastai viešai neskelbiamos, pati An-124 viešnagė signalizuoja apie intensyvią didelių gabaritų logistiką regione. Tokie skrydžiai dažnai siejami su skubiais tiekimais, kurių negalima atidėti, o orlaivio galimybės leidžia vienu reisu atlikti tai, kam kitu atveju prireiktų kelių atskirų transporto grandžių.

  • JAV planas dėl „Bradley“ Ukrainai: ieško pasenusių detalių ir žada greitą remontą fronte

    JAV planas dėl „Bradley“ Ukrainai: ieško pasenusių detalių ir žada greitą remontą fronte

    JAV kariuomenė pradėjo rinkos paiešką, kuri turėtų padėti greičiau atnaujinti ir išlaikyti kovai parengtus pėstininkų kovos automobilius „Bradley“, perduodamus Ukrainai. Pagrindinė problema – dalis reikalingų komponentų nebegaminami, todėl jų tiekimas tampa lėtas ir brangus.

    Rinkos analizę vykdo U.S. Army Contracting Command padalinys Detroito arsenale. Tikslas – nustatyti, kurios įmonės dar turi senų atsargų, o kurios galėtų atkurti anksčiau nutrauktą gamybą ir užtikrinti stabilų tiekimą.

    Ieškomų detalių sąrašas apima bokštelio pavaros valdymo elementus, transmisijos valdymo modulį, šildytuvo tvirtinimo dalis, šaudmenų padavimo kreipiklius bei įvairius elektros ir mechaninių sistemų komponentus. Tarp minimų pavyzdžių – „Dialight“ lempos ir kai kurios TAS sistemos dalys, kurių įsigijimas rinkoje darosi vis sudėtingesnis.

    JAV nori, kad pasirinktas rangovas ne tik surastų komponentus, bet ir atliktų remontą bei techninę patikrą, suvaldytų logistiką, o prireikus greitai paleistų gamybą detalių, kurių originalūs tiekėjai jau nebegamina. Kitaip tariant, planas orientuotas į tai, kad technika po remonto grįžtų į rikiuotę be ilgų prastovų dėl vienos trūkstamos detalės.

    Programoje numatyta ir praktinė pagalba Ukrainos pusei – planuojami mokymai mechanikams, instrukcijos, įrankiai ir aptarnavimo įranga. Mokymų apimtis turėtų apimti ir šarvuotą techninės pagalbos bei evakuacijos transporto priemonę, reikalingą sugedusiai technikai išgabenti ir remontui lauke.

    Dokumentuose pabrėžiama, kad įmonės turės pateikti aiškų planą, kaip būtų pasiekiamas pilnas technikos parengtumas, taip pat nurodyti terminą nuo sutarties pasirašymo iki pirmojo suremontuoto „Bradley“ pristatymo. Kartu akcentuojama, jog pati rinkos paieška dar nereiškia automatinio kontrakto skyrimo.

    Ši iniciatyva vyksta JAV kariuomenei lygiagrečiai vystant naują pėstininkų kovos mašinos programą XM30, kuri ateityje turėtų pakeisti „Bradley“. Vis dėlto senesnė platforma artimiausiu metu išlieka svarbi tiek JAV pajėgų planuose, tiek Ukrainos poreikiuose, o jos eksploataciją vis labiau riboja detalių prieinamumas ir nutrauktos tiekimo grandinės.

  • JAV kariuomenė kuria naują bepilotę mašiną: „Rheinmetall“ stato hibridą su 350 kW galia

    JAV kariuomenė kuria naują bepilotę mašiną: „Rheinmetall“ stato hibridą su 350 kW galia

    JAV kariuomenė pradeda naują autonominių antžeminių transporto priemonių etapą: „American Rheinmetall“ gavo 18 mėnesių trukmės kontraktą sukurti ir pristatyti naujos kartos bepiločius antžeminius automobilius. Pagrindinis tikslas – sumažinti riziką kariams pavojingose logistikos operacijose, kai kolonos gali tapti nuotolinių dronų ar tikslių tolimų smūgių taikiniu.

    Projektui pasirinkta Kalifornijoje sukurta „Harbinger“ platforma, kuri apibūdinama kaip įkraunamas hibridas, tačiau savo veikimo principu artimesnė išplėstinės ridos elektromobiliui. Joje nedidelis vidaus degimo variklis veikia kaip generatorius, o ratai varomi elektriniu varikliu, todėl transporto priemonė gali išlikti tylesnė ir lankstesnė energijos tiekimo prasme.

    Ilgesnė rida ir energija įrangai

    Gamintojo teigimu, su pilnu degalų baku ir pilnai įkrauta baterija platforma gali nuvažiuoti daugiau nei 800 kilometrų, o vien elektra – apie 170 kilometrų. Tokia schema leidžia važiuoti be įkrovimo infrastruktūros, tačiau kartu išlaikyti elektromobilio privalumus, kai svarbūs žemas triukšmas ir mažesnė šiluminė žyma.

    „Harbinger“ nurodo, kad platforma gali tiekti iki 350 kilovatų galią išoriniams vartotojams, o nuolatinę 48 kilovatų galią gali užtikrinti generatoriaus režimu veikiantis vidaus degimo variklis. Papildomai įdiegtas 15 kilovatų inverteris leidžia maitinti dalį įrangos kintamąja srove, o likusi galia dengiama iš aukštos įtampos baterijos.

    Skirtingi dydžiai ir didelė keliamoji galia

    Kariuomenei skirta platforma siūloma su trimis važiuoklės bazės variantais, o galutinių bepiločių transporto priemonių matmenys dar neatskleidžiami. Skelbiama, kad priklausomai nuo modifikacijos bendroji leistina masė gali siekti maždaug 7–12 tonų, o maksimalus naudingas krovinys – apie 8 tonas.

    Šie skaičiai svarbūs dėl praktinės paskirties: tokios transporto priemonės numatomos kroviniams, amunicijai, degalams ar kitai įrangai gabenti ten, kur žmogui būti pavojinga. Kuo mažiau karių turi važiuoti transporto priemonėse, gabenančiose pavojingus krovinius, tuo mažesnės potencialios netektys.

    Autonomija ir valdymas balsu

    Platformoje naudojama elektroniniu būdu valdoma važiuoklė, vadinama drive-by-wire, todėl integratoriams lengviau diegti autonominio važiavimo įrangą. „American Rheinmetall“ prie projekto pasitelkė „Forterra“, kuri turėtų tiekti autonominio vairavimo programinę įrangą, leidžiančią transporto priemonei judėti ir veikti su minimaliu žmogaus įsikišimu.

    Dar viena grandis – „Primordial Labs“, integruosianti „Anura“ žmogaus ir mašinos sąsają, kuri natūralia kalba pasakytas balso komandas paverčia valdymo veiksmais. Tokie sprendimai atspindi platesnę gynybos pramonės kryptį, kai autonomija ir DI naudojami ne tik žvalgybai ore, bet ir logistikos grandinei ant žemės.

    Kontraktas siejamas su kariuomenės Project Sustainment iniciatyva ir vykdomas per National Advanced Mobility Consortium mechanizmą, kuris leidžia greičiau finansuoti ir išbandyti eksperimentines mobilumo technologijas nei tradicinės įsigijimų procedūros. Tikimasi, kad bandymai parodys, kiek efektyviai tokie bepiločiai sprendimai gali pakeisti dalį žmonių atliekamo darbo ir sumažinti pažeidžiamumą šiuolaikinėje karo logistikoje.

  • Naujas tikslus krovinio numetimas: „JPADS“ pats randa kelią net už 25 km nuo išmetimo taško

    Naujas tikslus krovinio numetimas: „JPADS“ pats randa kelią net už 25 km nuo išmetimo taško

    Per naujausią demonstraciją pristatyta modulinė platforma RAM-T, integruota su palydoviniu būdu valdomu parašiutu „JPADS“ (Joint Precision Airdrop System). Skirtingai nei įprasti parašiutai, ši sistema ne pasyviai leidžiasi su vėju, o aktyviai koreguoja kursą ir nukreipia krovinį į iš anksto nustatytą nusileidimo vietą.

    Pagrindinis sprendimo elementas – GPS navigacijos modulis, sujungtas su borto kompiuteriu ir valdymo mechanizmais. Leidimosi metu sistema nuolat vertina krovinio padėtį, vėjo poveikį bei kitas sąlygas ir valdo parašiuto stropus taip, kad būtų kompensuojami nukrypimai nuo trajektorijos.

    Tokia logika leidžia krovinius numesti iš didesnio aukščio ir didesniu atstumu nuo tikslo, išlaikant aukštą pataikymo tikslumą. Karinei logistikai tai reiškia galimybę mažiau rizikuoti orlaiviu, nes transporto lėktuvui nebūtina artėti prie zonų, kuriose gali veikti priešo priešlėktuvinė gynyba.

    Pati „JPADS“ koncepcija nėra nauja – JAV kariuomenė šią programą vysto nuo 1990-ųjų pradžios, o kovinis panaudojimas plačiai fiksuotas Afganistane 2006 metais. Vis dėlto šiuolaikinės demonstracijos akcentas – integracija su RAM-T platforma ir didesnis dėmesys moduliniams sprendimams, leidžiantiems greičiau pritaikyti sistemą skirtingiems kroviniams.

    Gamintojų skelbiamais duomenimis, „JPADS“ sprendimus kurianti bendrovė „Airborne Systems“ siūlo variantus, galinčius gabenti iki 1 000 kilogramų krovinius. Kroviniai gali būti numetami iš maždaug 7 600 metrų aukščio ir savarankiškai nusklęsti į tašką, esantį iki 25 kilometrų nuo išmetimo vietos.

    Demonstracijoje taip pat panaudotas naujas pripučiamas apsauginis konteineris, laikomas RAM-T sistemos dalimi. Teigiama, kad jis pagamintas iš patvarios medžiagos, naudojamos, pavyzdžiui, karinėse pripučiamose priemonėse, o jo paskirtis – sugerti smūgį į žemę ir apsaugoti jautrią įrangą.

    Gamintojas nurodo, kad tokia krovinio apsauga gali būti svarbi gabenant bepiločius orlaivius, ryšio įrangą, ginkluotės komponentus ar kitą elektronikai jautrų inventorių. Modulinė konstrukcija taip pat leidžia diegti papildomas priemones, tokias kaip krovinio stabilizavimo sprendimai ar reguliuojamas balastas, kad sklandymas būtų pritaikytas konkrečiam svoriui ir aerodinamikai.

    Tokio tipo tikslūs oro numetimo sprendimai vis dažniau vertinami ne tik kariniams scenarijams, bet ir sudėtingoms civilinėms užduotims, kai keliais pasiekti vietą sunku arba pavojinga. Platformos šalininkai pabrėžia, kad technologija gali būti pritaikoma nuo aprūpinimo operacijų iki jūrinių misijų ar humanitarinės pagalbos, kai svarbus greitis ir tikslumas.

    „Misijų reikalavimai keičiasi, todėl turi keistis ir jūsų tiekimo sistema“, – teigia bendrovė.

  • Ukraina ruošia skraidančius motociklus: taip kariai greičiau pasiektų frontą ir grįžtų

    Ukraina ruošia skraidančius motociklus: taip kariai greičiau pasiektų frontą ir grįžtų

    Brave1 ieško naujų sprendimų

    Ukrainoje veikianti valstybinė gynybos inovacijų platforma Brave1 plečia ambicijas: tarp svarstomų idėjų atsirado ir skraidantys motociklai bei bagiai. Tikslas – rasti būdų, kaip karius ir įrangą greičiau bei saugiau perkelti į pavojingiausius fronto ruožus.

    Brave1 modelis paremtas atviru kvietimu kūrėjams: pasiūlymus gali teikti tiek įmonės, tiek inžinierių komandos ar pavieniai autoriai. Atrinkti projektai toliau vystomi, testuojami ir, jei pasiteisina, pritaikomi realioms kariuomenės užduotims.

    Kodėl ieškoma skraidančios alternatyvos?

    Brave1 atstovai viešai akcentuoja problemą, su kuria nuolat susiduriama fronte: tradiciniai karių perdislokavimo būdai pėsčiomis ar šarvuota technika dažnai yra lengvai pastebimi. Dėl to didėja rizika patekti į apšaudymą, ypač vietovėse, kur intensyviai naudojami dronai ir stebėjimo priemonės.

    „Mums reikia sprendimų, kurie leistų greičiau ir saugiau pristatyti karius į užduoties vietą, o po jos – sumažinti praradimų riziką“, – sakė Brave1 vadovas Andrij Hryceniuk.

    Kaip tai galėtų veikti praktikoje?

    Pagal pirminę koncepciją kuriamos platformos turėtų gebėti transportuoti kariškius, o dalis jų galėtų veikti ir be piloto. Tai reikštų, kad atlikusi užduotį transporto priemonė galėtų savarankiškai grįžti į bazę, taip mažindama riziką žmonėms ir taupydama laiką.

    Tokios priemonės būtų siejamos ne tik su greitu pervežimu, bet ir su specialiosiomis operacijomis, evakuacijos užduotimis ar logistikos misijomis, kai svarbiausia – mobilumas ir galimybė greitai pakeisti maršrutą. Vis dėlto pabrėžiama, kad projektas dar ankstyvoje stadijoje, todėl apie terminus ar realų diegimą kol kas nekalbama.

    Panašios idėjos vystomos ir kitose šalyse: kuriami itin lengvi asmeniniai skraidymo aparatai, įskaitant reaktyvinius ar elektrinius daugiasraigčius sprendimus. Ukraina tikisi, kad tokios krypties technologijos ateityje padės sumažinti pavojingiausio transportavimo rizikas ir padidins dalinių, veikiančių arti priešo, manevringumą.

  • OSINT fiksuoja: ginklais prikrauti Ukrainos kariniai transporto lėktuvai skrido virš Lenkijos

    OSINT fiksuoja: ginklais prikrauti Ukrainos kariniai transporto lėktuvai skrido virš Lenkijos

    Atvirųjų šaltinių žvalgybos (OSINT) analitikai socialiniuose tinkluose pranešė, kad per pastarąsias kelias dienas keli Ukrainos kariniai transporto lėktuvai esą vykdė skrydžius į NATO šalių bazes ir atgal. Tokie teiginiai grindžiami viešai matomais skrydžių duomenimis, todėl oficialaus patvirtinimo paprastai nebūna.

    OSINT bendruomenė nurodo, kad lėktuvai kilo iš Vakarų Ukrainos aerodromų, skrido į sąjungininkų infrastruktūrą, o grįždami galėjo gabenti skubiai reikalingą karinę įrangą. Vis dėlto nepriklausomai patikrinti, kas tiksliai buvo gabenama, iš viešų skrydžių stebėjimo įrankių neįmanoma.

    Kaip veikia karinės logistikos maršrutai

    Nuo plataus masto karo pradžios pagrindiniai ginklų ir įrangos srautai į Ukrainą dažniausiai organizuojami sausumos ir geležinkelio keliais, o oro transportas naudojamas tada, kai siunta itin skubi ar vertinga laiko atžvilgiu. Dėl Rusijos raketinių smūgių grėsmės skrydžiai Ukrainos oro erdvėje vertinami kaip rizikingi, todėl maršrutai ir grafikai dažnai neviešinami.

    Lenkija išlieka svarbus regiono logistikos mazgas, per kurį keliauja Vakarų parama Ukrainai. Viešojoje erdvėje dažnai minimas Rzeszów-Jasionka oro uostas, tačiau didelė dalis procesų vyksta neviešai, o detalės paprastai įslaptinamos dėl operacinio saugumo.

    Kodėl OSINT signalai svarbūs, bet riboti

    OSINT analizė remiasi viešais duomenimis: transponderių signalais, radarų stebėjimu, palydoviniais vaizdais ir logistiniais pėdsakais. Karo metu dalis karinių orlaivių gali išjungti transponderius arba naudoti specialius režimus, todėl informacija būna neišsami, o išvados turi būti vertinamos atsargiai.

    Ekspertai atkreipia dėmesį, kad pavieniai skrydžiai nebūtinai reiškia tiekimo „šuolį“, tačiau gali rodyti pastangas greitai perkelti konkrečias sistemas, atsargines dalis ar amuniciją. Dėl tų pačių priežasčių nei Ukraina, nei NATO valstybės paprastai nekomentuoja konkrečių transportavimo maršrutų ar krovinių.

    Kontekstas fronte ir paramos dinamika

    Pranešimai apie galimai intensyvėjančius pervežimus pasirodo tuo metu, kai Ukrainai toliau aktualus amunicijos, oro gynybos ir atsarginių dalių trūkumas, o Rusija tęsia spaudimą keliomis kryptimis. Vakarų parama pastaraisiais metais tapo labiau planuojama ilgalaikėmis programomis, tačiau skubūs logistikos sprendimai išlieka, ypač kai reikia greitai reaguoti į situaciją mūšio lauke.

    Kol kas šie konkretūs OSINT paminėti skrydžiai nėra patvirtinti oficialių institucijų ar patikimų tarptautinių žiniasklaidos priemonių. Vis dėlto pats logistikos modelis, kai derinami sausumos maršrutai ir epizodiniai oro tiltai, atitinka nuo karo pradžios taikomą praktiką.

  • NATO logistika ant lūžio: „Radia“ kuria „WindRunner“, galintį pervežti F-35 be ardymo

    NATO logistika ant lūžio: „Radia“ kuria „WindRunner“, galintį pervežti F-35 be ardymo

    Naujas milžinas karinei logistikai

    JAV ir Italijos bendrovė „Radia“ pristatė idėją sukurti itin didelį tolimojo nuotolio transporto lėktuvą, paremtą „WindRunner“ koncepcija. Projektas orientuotas į karinius poreikius, kai būtina greitai perkelti didelius ir ypač didelių gabaritų krovinius.

    Pastaraisiais metais NATO šalys vis dažniau kalba apie tai, kad vien tik turimų transporto orlaivių pajėgumų nepakanka greitam pajėgų sustiprinimui. Būtent todėl atsiranda niša sprendimams, kurie didintų krovinių pervežimo mastą ir mažintų pasirengimo laiką.

    Dydis, kuris keičia taisykles

    Pagal skelbiamą koncepciją, „WindRunner“ šeimos orlaivis galėtų siekti apie 109 metrų ilgį, o sparnų mojis būtų iki 80 metrų. Tai būtų vienas didžiausių kada nors siūlytų transporto lėktuvų, kuriuo siekiama praplėsti dabartinių sprendimų ribas.

    Numatoma naudingoji apkrova siektų apie 73 tonas, tačiau pagrindinis akcentas dedamas ne vien į masę, o į krovinių gabaritus. „Radia“ teigimu, modifikuotos versijos krovinių skyrius būtų kelis kartus didesnis už didžiausių JAV transporto lėktuvų galimybes, todėl būtų galima vežti tai, kas įprastai netelpa.

    F-35, „Chinook“ ir „Patriot“ be išmontavimo

    Didelė krovinių erdvė leistų gabenti iki šešių sraigtasparnių CH-47 „Chinook“ arba iki keturių naikintuvų F-35 be būtinybės ardyti jų elementų. Praktikoje tai reikštų trumpesnį parengimo laiką ir mažesnę riziką sugadinti techniką per išmontavimą bei surinkimą.

    Analogiškai būtų sprendžiama ir oro gynybos sistemų logistika: pavyzdžiui, „Patriot“ paleidimo įrenginius būtų galima pakrauti ir iškrauti be ilgo paruošimo, kad jie greičiau pasiektų dislokacijos vietą. Tokie sprendimai ypač aktualūs, kai vertinamas reagavimo laikas ir tiekimo grandinių atsparumas.

    Įmonė nurodo, kad JAV karinės oro pajėgos domėjosi galimybėmis gabenti ypač didelių gabaritų krovinius, įskaitant iki maždaug 91 metro ilgio objektus. Nors tai dar nėra įgyvendintas orlaivis, pats susidomėjimas rodo, kad strateginio pervežimo rinka ieško netipinių sprendimų.

    Ne vien kariuomenei

    „WindRunner“ pradinis sumanymas buvo siejamas ir su civiliniais pervežimais, ypač su pramonės kroviniais, kurių gabenimas keliais ar geležinkeliais yra sudėtingas. Tarp dažniausiai minimų pavyzdžių yra dideli vėjo jėgainių komponentai, kuriems logistikos apribojimai tampa realia plėtros kliūtimi.

    Skelbiama, kad orlaivis galėtų kilti ir leistis iš maždaug 1 800 metrų ilgio takų, o krovinių skyriaus tūris galėtų siekti iki 6 800 kubinių metrų. Tokie parametrai, jei būtų pasiekti praktikoje, reikštų naują standartą krovinių, kurių dydis svarbesnis už masę, pervežime.

    Kol kas projektas išlieka koncepcijos stadijoje, todėl galutiniai skaičiai gali keistis. Vis dėlto kryptis aiški: NATO ir sąjungininkams didėjant greitos perdislokacijos poreikiui, vis daugiau dėmesio skiriama ne tik ginklų sistemoms, bet ir logistikai, nuo kurios realiai priklauso atgrasymo patikimumas.

  • Kinija parodė šarvuotą autobusą: taip Pekinas ruošiasi karui Himalajuose

    Kinija parodė šarvuotą autobusą: taip Pekinas ruošiasi karui Himalajuose

    Kinijos valstybinė televizija parodė naują šarvuoto transporterio tipo transporto priemonę, skirtą kariams gabenti itin dideliame aukštyje. Vaizduose matyti kolonos, judančios atšiauriu Tibeto plynaukštės reljefu – regione, kuriame Kinija nuolat stiprina pasirengimą veikti kalnuose.

    Naujoji konstrukcija sukurta ant sunkvežimio FAW MV3 platformos, tačiau vietoj atviros krovinių platformos įrengta vientisa šarvuota kapsulė. Ji sujungia vairuotojo kabiną ir desanto skyrių į vieną uždarą erdvę, kuri geriau saugo nuo oro sąlygų ir galimų apšaudymų.

    Skelbiama, kad transporto priemonė gali vežti iki 22 pilnai ekipuotų karių. Viduje įrengtas šildymas ir izoliacija, o sėdynių išdėstymas pritaikytas ilgoms kelionėms nelygiais kalnų keliais, kad kariai atvyktų mažiau išsekę ir pasirengę veiksmams.

    Transporteryje numatytos šaudymo angos ir stebėjimo liukai, leidžiantys dengti koloną neišlipant iš vidaus. Tai ypač svarbu siauruose kalnų keliuose, kur pasalos rizika yra didesnė, o manevro galimybės dažnai ribotos.

    Į akis krenta tai, kad konstrukcijoje nematyti įprastos ginkluotės, tokios kaip bokšteliai ar nuotoliniu būdu valdomi moduliai. Tokia kryptis leidžia manyti, kad prioritetas teikiamas išgyvenamumui ir mobilumui, o ne dar vienos kovos mašinos kūrimui.

    Tokio tipo sprendimai siejami su realiomis operavimo sąlygomis Tibeto plynaukštėje, kur aukštis dažnai viršija 4 000 metrų. Ten organizmui tenka mažesnis deguonies kiekis, o šalčio, vėjo ir staigių temperatūros pokyčių poveikis greitai išsekina karius, ypač vežamus atvirose transporto priemonėse.

    Uždaras, šildomas ir bent iš dalies nuo kulkų saugantis skyrius turėtų sumažinti nuovargį bei hipotermijos riziką dar iki atvykstant į paskirties vietą. Kartu tai sprendžia ir logistikos problemą, nes kalnuose būtent perdislokavimas dažnai tampa silpniausia grandimi.

    Nors viešai neminimas oficialus modelio pavadinimas, pats demonstravimas valstybinėje žiniasklaidoje laikomas reikšmingu signalu. Tokiais siužetais Pekinas paprastai pabrėžia pasirinktą modernizacijos kryptį, o šiuo atveju žinutė aiški: investuojama į gebėjimą vykdyti operacijas ekstremaliame aukštyje, kur logistika gali lemti ne mažiau nei ginklai.

  • Į Lenkiją atplaukė „Abrams“ gelbėtojai: M88A2 „Hercules“ keičia šarvuotųjų pajėgų žaidimą

    Į Lenkiją atplaukė „Abrams“ gelbėtojai: M88A2 „Hercules“ keičia šarvuotųjų pajėgų žaidimą

    Į Lenkiją pristatyta nauja šarvuotosios technikos partija – šarvuotieji techninės pagalbos ir evakuacijos vilkikai M88A2 „Hercules“. Šios mašinos skirtos tiesiogiai aptarnauti M1 „Abrams“ tankus, kurie yra vieni sunkiausių Vakarų kovos platformų.

    Apie pristatymą viešai informavo Lenkijos ginkluotės įsigijimus koordinuojanti Agencja Uzbrojenia ir gynybos viceministras Pawełas Bejda. Kiek tiksliai M88A2 „Hercules“ atvyko šį kartą, nebuvo įvardyta.

    M88A2 „Hercules“ paskirtis

    M88A2 „Hercules“ laikomas specializuota sistema, be kurios modernūs tankų daliniai negali veikti pilnu tempu. Jo užduotis – mūšio lauke ar poligone ištraukti pažeistą techniką, nutempti ją į saugią vietą ir užtikrinti pirminius remonto darbus.

    Tokios paramos poreikis ypač išryškėja kalbant apie M1 „Abrams“, kurių kovinė masė viršija 60 tonų. Tam reikia ne tik galingo variklio, bet ir tvirtos konstrukcijos, leidžiančios vilkti sunkų tanką sudėtingomis sąlygomis.

    Galia ir remonto galimybės

    M88A2 „Hercules“ komplektuojamas dyzeliniu AVDS-1790-8CR varikliu su dviem turbokompresoriais, išvystančiu 1 050 arklio galių. Tokia trauka sukurta tam, kad technika galėtų patikimai dirbti su „Abrams“ klasės tankais ir jų agregatais.

    Šis vilkikas veikia ir kaip mobilios dirbtuvės: įranga pritaikyta lauko sąlygomis atlikti svarbiausius darbus, įskaitant sunkesnių tanko elementų aptarnavimą. Nurodoma, kad strėlė gali kelti iki 35 tonų, todėl teoriškai įmanoma pakelti ir bokštą, jei to reikia remontui.

    Be evakuacijos ir remonto, M88A2 „Hercules“ gali būti pasitelkiamas ir kaip inžinerinės paramos priemonė, pavyzdžiui, įrengiant įtvirtinimus ar padedant vykdyti kitus logistinius darbus. Tai didina vieneto savarankiškumą, ypač kai daliniai veikia toliau nuo stacionarių remonto bazių.

    Kaip tai susiję su „Abrams“ plėtra

    Lenkija sparčiai plečia šarvuotąsias pajėgas, o „Abrams“ tampa vienu pagrindinių tankų tipų. Skelbiama, kad iki 2026 metų pabaigos šalyje turėtų būti 337 „Abrams“ tankai dviejų modifikacijų – M1A1 FEP ir M1A2 SEPv3.

    Didėjant tankų skaičiui, auga ir būtinybė kurti visą palaikymo grandinę: evakuacijos vilkikus, inžinerinę techniką, atsarginių dalių tiekimą, apmokytas remonto komandas ir logistiką. M88A2 „Hercules“ yra viena iš kertinių šios sistemos dalių, nes be jos net ir moderniausi tankai greitai praranda operacinį tempą.

    Lenkijos „Abrams“ ir juos lydinti technika siejama su 18-ąja mechanizuotąja divizija, kurios užduotys orientuotos į rytinių šalies regionų gynybą. Toks pajėgumų stiprinimas taip pat padeda kompensuoti anksčiau perduotos sunkiosios ginkluotės spragas, kai dalis technikos buvo skirta paramai Ukrainai.

    Iki šiol, remiantis viešai skelbta informacija, Lenkija yra pasirašiusi tris sutartis, pagal kurias iš viso numatytas 49 M88A2 „Hercules“ įsigijimas. Tai rodo, kad kartu su tankų pirkimais nuosekliai stiprinama ir praktinė šarvuotųjų pajėgų „užnugario“ infrastruktūra.