Tag: Karinė mobilumas

  • Lenkai kuria sulankstomą „Cis“ tiltą sunkiajai technikai: juo turėtų pravažiuoti ir šiuolaikiniai tankai

    Lenkijos karinė Technologijos universiteto akademija ir statybos bei inžinerijos bendrovė „Polimex Mostostal“ pasirašė vykdomąją sutartį dėl pirmojo sunkiajai technikai skirto sulankstomo kelio tilto MSC 23-150 „Cis“ prototipo. Projektas pristatomas kaip sprendimas, skirtas greitai atkurti pervažas ir užtikrinti didelės masės karinės technikos judumą.

    Pagal planą naujojo tilto pirmasis egzempliorius per kelis mėnesius turėtų būti pagamintas ir išbandytas poligono sąlygomis. Vėliau lauktų sertifikavimo procesas, nuo kurio priklausys, kada konstrukcija galėtų būti oficialiai priimta į naudojimą.

    Kam skirtas „Cis“ tiltas?

    Projektą pristatę Lenkijos gynybos sektoriaus atstovai pabrėžia, kad tokio tipo inžinerinės priemonės yra ypač svarbios karinei mobilumui. Sulankstomas tiltas leidžia greitai organizuoti pervažas ten, kur nuolatinė infrastruktūra yra pažeista, nepritaikyta didelėms apkrovoms arba jos apskritai nėra.

    „Karinis mobilumas yra esminis. „Cis“ yra dvejopos paskirties konstrukcija, kuri leis kariuomenei greitai perkelti sunkiąją techniką, o krizės metu gali atkurti pervažą vietoje, kur tiltas, pavyzdžiui, buvo sunaikintas per potvynį“, – sakė Lenkijos gynybos viceministras Cezary Tomczyk.

    Platesnis kontekstas regione

    Pastaraisiais metais NATO rytiniame flange vis daugiau dėmesio skiriama ne tik ginkluotei, bet ir logistikai bei inžinerinei paramai, kuri realiai lemia pajėgų perkėlimo greitį. Tiltai, keliai, geležinkeliai ir jų „siaurieji kakleliai“ yra vienas jautriausių elementų planuojant sunkiųjų vienetų judėjimą.

    Tokie sprendimai kaip sulankstomi tiltai tampa svarbūs ir civilinės saugos scenarijuose: potvyniai, infrastruktūros avarijos ar tyčiniai sabotažo atvejai gali nutraukti susisiekimą, o laikinos pervažos leidžia greičiau atkurti eismą ir tiekimą.

    Jei bandymai ir sertifikavimas bus sėkmingi, „Cis“ gali tapti ne tik Lenkijos kariuomenės inžinerinių pajėgumų stiprinimo dalimi, bet ir potencialiu produktu eksportui. Tokiu atveju lemiami būtų realūs apkrovų rodikliai, diegimo greitis, transportavimo paprastumas ir suderinamumas su skirtingų šalių technika.

  • SAFE milijardai Lenkijai jau pakeliui: viceministras įvardijo, kada bus pervesta 15 proc. avanso

    SAFE milijardai Lenkijai jau pakeliui: viceministras įvardijo, kada bus pervesta 15 proc. avanso

    Didžiausias SAFE paketas ES

    Lenkija pasirašė paskolos sutartį pagal ES gynybos programą SAFE, pagal kurią šaliai numatyta 43,7 mlrd. eurų. Dokumentus pasirašė Europos Komisijos atstovai ir Lenkijos gynybos bei finansų ministerijų vadovai.

    Ši suma Lenkiją daro didžiausia SAFE lėšų gavėja visoje Europos Sąjungoje. Bendras programos dydis siekia 150 mlrd. eurų, o tikslas – spartinti valstybių narių gynybos pajėgumų stiprinimą ir bendrus pirkimus.

    Kada tikimasi avanso?

    Lenkijos gynybos viceministras Pawelas Zalewskis Briuselyje pranešė, kad avanso pervedimo galima tikėtis artimiausiomis dienomis. Pasak jo, formalūs reikalavimai jau įvykdyti, o likę sprendimai – administracinio lygmens.

    „Visi formalūs reikalavimai jau įvykdyti, todėl dabar tai tik sprendimų priėmimo klausimas, ir manome, kad artimiausiomis dienomis sulauksime tų 15 proc.“, – sakė Pawelas Zalewskis.

    Skelbiama, kad Europos Komisijos avansas sudarys apie 6,5 mlrd. eurų. Tai yra 15 proc. nuo Lenkijai numatytos SAFE sumos ir turėtų tapti pirmuoju realiu pinigų srautu, leidžiančiu greičiau startuoti projektams.

    Kas bus finansuojama ir kas toliau?

    Lenkija nurodo, kad SAFE lėšos bus naudojamos tokioms kryptims kaip „Tarcza Wschód“ projektai, antidroninės priemonės, oro gynyba, artilerijos pajėgumai ir karinei logistikai svarbios transporto infrastruktūros modernizavimas. Šios sritys atitinka platesnę ES kryptį didinti gynybos parengtį ir sutrumpinti tiekimo grandines.

    Vyriausybė taip pat teigia, kad 89 proc. programos lėšų turėtų likti Lenkijos pramonėje ir ekonomikoje. Kartu pabrėžiama, kad iki gegužės pabaigos šalys dar galės vykdyti savarankiškus ginkluotės užsakymus SAFE rėmuose, o vėliau daugeliui pirkimų reikės partnerių iš kitų valstybių.

    Viceministras taip pat kalbėjo apie galimą SAFE tąsą naujame ES daugiametėje finansinėje programoje 2028–2034 metų laikotarpiui. Tarp prioritetų įvardyta karinė mobilumo infrastruktūra, svarbi pajėgų tranzitui į Lenkiją ir toliau į Baltijos šalis per Vokietiją.

    Be to, Zalewskis užsiminė apie galimybę atlaisvinti kompensacijas už Ukrainai perduotą ginkluotę pagal Europos taikos priemonę. Dėl Vengrijos blokados Lenkija, kaip nurodoma, nebuvo atgavusi apie 450 mln. eurų išlaidų, todėl sprendimai šioje srityje gali tapti papildomu finansiniu impulsu.