CP v2

Tag: Karinė pramonė

  • ES rengia didžiausią sankcijų paketą Rusijai: taikiklyje – karinė pramonė ir komponentų tiekimo spragos

    Europos Sąjunga rengia iki šiol didžiausią sankcijų paketą Rusijai, kuris šį kartą pirmiausia būtų nukreiptas į karinę pramonę ir ginkluotės gamybos grandines. Apie tai po ES gynybos ministrų susitikimo Wicklow, Airijoje, pranešė už užsienio reikalus atsakinga ES pareigūnė Kaja Kallas.

    Pasak jos, tikslas – realiai susilpninti Rusijos karinės technikos ir amunicijos gamybą, nes būtent ši sritis tiesiogiai palaiko karą prieš Ukrainą. K. Kallas pabrėžė, kad sankcijų veiksmingumas priklausys nuo to, kaip greitai bus užkirsti keliai sankcijų apėjimui.

    Komponentai iš Europos – kodėl tai vis dar vyksta?

    K. Kallas teigė, kad Ukraina ir toliau fiksuoja vakarietiškos kilmės detalių rusiškuose ginkluose, įskaitant raketas. Jos vertinimu, tai rodo, kad dabartiniai ribojimai ne visur įgyvendinami pakankamai griežtai, o tiekimo grandinėse vis dar lieka spragų.

    Tokiose schemose dažniausiai išnaudojami tarpininkai trečiosiose šalyse, prekių perklasifikavimas ir vadinamųjų dvejopo naudojimo prekių judėjimas, kai civilinės paskirties komponentai vėliau atsiduria kariniuose gaminiuose. ES institucijos pastaraisiais metais vis daugiau dėmesio skiria ne tik naujiems draudimams, bet ir eksporto kontrolės bei muitinės rizikų valdymo stiprinimui.

    „Akivaizdu, kad nedarome pakankamai, kad tai sustabdytume“, – sakė Kaja Kallas.

    Ekonominis spaudimas ir karo logistika

    K. Kallas taip pat atkreipė dėmesį, kad spaudimą Rusijai didina ir Ukrainos veiksmai, nukreipti į Rusijos energetikos bei logistikos infrastruktūrą. Jos teigimu, smūgiai naftos perdirbimo objektams ir logistikos trikdymas apsunkina tiek kariuomenės aprūpinimą, tiek platesnį ekonomikos funkcionavimą.

    Be to, ji paminėjo Ukrainos pateikiamus vertinimus apie didelius Rusijos nuostolius fronte, teigdama, kad Rusija esą netenka daugiau nei 30 000 karių per mėnesį. Tokie skaičiai, pasak jos, tik stiprina argumentą, jog ekonominės priemonės turi būti nukreiptos į gebėjimą tęsti karą.

    Hibridinės grėsmės Europai ir pažadų kaina

    Rengiamas sankcijų paketas siejamas ir su Rusijos hibridiniais veiksmais prieš Europą, kurie, pasak K. Kallas, tampa vis rizikingesni. Jos vertinimu, Maskva „testuoja“ Europos ryžtą, todėl atsakas turi būti nuoseklus ir įgyvendinamas praktikoje.

    „Jei sakome: jeigu padarysite tai, mes padarysime ana, turime būti pasirengę tesėti žodį. Kitaip mūsų žodžiai mus silpnina“, – sakė Kaja Kallas.

    Ji pabrėžė, kad Europa ir toliau didins paramą Ukrainai bei investuos į savo gynybą. Pasak jos, tai yra patikimiausias būdas atgrasyti Rusiją nuo tolesnės eskalacijos ir sumažinti galimybes tęsti agresiją ilgą laiką.

  • Rusijos planas šokiruoja: iki 2027-ųjų žada 10 000 pigių sparnuotųjų raketų smūgiams Ukrainai

    Rusijos planas šokiruoja: iki 2027-ųjų žada 10 000 pigių sparnuotųjų raketų smūgiams Ukrainai

    Rusija iki 2027 metais planuoja pagaminti apie 10 000 pigesnių sparnuotųjų raketų „Dan-T“, kurios, kaip teigiama, būtų skirtos smūgiams Ukrainos teritorijoje. Apie tokius ketinimus skelbia Ukrainos gynybos temomis rašantis portalas Militarnyi, remdamasis karo analitiko, prisistatančio Kriegsforscher, įrašais.

    Jo vertinimu, masinė palyginti pigių raketų gamyba gali reikšti kitokio masto atakų bangas, nes tokiu būdu siekiama perkrauti Ukrainos oro gynybą. Kuo daugiau taikinių vienu metu, tuo didesnė tikimybė, kad dalis jų praslysta pro gynybos skėtį.

    Skelbiama, kad „Dan-T“ būtų nedidelė reaktyvinė raketa, kurios numanomas nuotolis siektų apie 500 kilometrų. Nurodoma ir galvutės masė, apie 135 kilogramus, o taikiniais įvardijami šarvuoti vienetai, įtvirtintos pozicijos bei lengvesnė infrastruktūra.

    Publikacijose taip pat teigiama, kad raketą esą galima būtų leisti tiek nuo žemės, tiek iš oro. Minimi Rusijos orlaiviai Su-25SM3, Su-30SM, Su-34 ir Su-57, taip pat sraigtasparnis Mi-28, o kaip tikėtinas sausumos sprendimas aprašomas ratinis paleidimo įrenginys su dviem transportavimo ir paleidimo konteineriais.

    Analitikai „Dan-T“ lygina su kitu Rusijos naudotu ginklu, vadinamu S8000 „Banderol“, kuris siejamas su paleidimu iš dronų ir sraigtasparnių. Skelbiama, kad Rusijos karinė vadovybė svarsto laipsniškai pereiti prie „Dan-T“, nes ši konstrukcija, kaip teigiama, galėtų būti maždaug 35 proc. pigesnė.

    Pastaraisiais metais karo eiga rodo tendenciją, kad smūgiams vis dažniau derinami skirtingi ginklai: dronai, sparnuotosios raketos ir kitos priemonės vienu metu. Tokia taktika didina gynybos sistemų apkrovą, verčia greičiau eikvoti priešlėktuvines raketas ir apsunkina perėmimo prioritetų parinkimą.

    „Rusija kuria pigesnių, masiškai gaminamų raketų šeimą tam, kad prisotintų oro gynybą ir priverstų naudoti brangius perėmėjus“, – teigiama karo analitiko vertinime, kurį cituoja Ukrainos gynybos temomis rašantys šaltiniai.

    Kitas svarbus aspektas yra komponentų kilmė ir sankcijų poveikis. Ukrainos karinė žvalgyba anksčiau viešai yra kalbėjusi, kad Rusija siekia pereiti prie vietinių komponentų, o tokie projektai gali būti bandymas sumažinti priklausomybę nuo importo ir supaprastinti tiekimo grandines.

    Jei 10 000 vienetų per metus planas būtų bent iš dalies įgyvendintas, tai reikštų daugiau kaip 800 raketų per mėnesį gamybos tempą. Net ir mažesnės apimtys galėtų sudaryti sąlygas dažnesnėms mišrioms atakoms, kai vienu metu naudojami dronai ir skirtingo tipo raketos.

    Vis dėlto tokios prognozės remiasi viešai skelbiamais vertinimais, o realius gamybos pajėgumus riboja pramonės galimybės, komponentų prieinamumas ir sankcijų spaudimas. Dėl to planai ir faktiniai skaičiai gali skirtis, tačiau pati kryptis, masinių ir pigesnių priemonių paieška, atitinka pastaruoju metu fiksuojamą Rusijos taktikos logiką.

  • Ukraina smogė 1 000 km nuo fronto: paviešintas pirmasis FP-5 Flamingo smūgio vaizdo įrašas

    Ukraina smogė 1 000 km nuo fronto: paviešintas pirmasis FP-5 Flamingo smūgio vaizdo įrašas

    Ukrainos ginkluotosios pajėgos pranešė surengusios tikslų smūgį į Rusijoje, Čeboksaruose, esantį objektą, siejamą su įranga dronams ir raketoms. Kartu internete pasirodė, kaip teigiama, pirmasis viešai paskelbtas FP-5 „Flamingo“ kovinio panaudojimo vaizdo įrašas.

    Skelbiama, kad taikinys buvo VNIIR-Progress elektrotechnikos įmonė, kuri gali būti susijusi su navigacijos ir antenų įrangos gamyba. Tokia įranga aktuali įvairioms Rusijos sistemoms, įskaitant smogiamuosius dronus ir raketinę ginkluotę, todėl šis objektas laikomas karinės pramonės grandinės dalimi.

    Kas rodoma vaizdo įraše?

    Vaizdo įraše matomas ilgo nuotolio sparnuotosios raketos tipo skrydis virš miesto prieš smūgį. Po pataikymo, remiantis viešai platinamais pranešimais, kilo sprogimas ir gaisras, o vietos gyventojai fiksavo padarinius iš gyvenamųjų namų.

    Nepriklausomas tokio įrašo patvirtinimas dažnai užtrunka, nes karo metu dalis informacijos viešinama selektyviai. Vis dėlto tokie kadrai paprastai tampa informacinės kampanijos dalimi, siekiant parodyti pajėgumą smogti toli už fronto linijos.

    FP-5 „Flamingo“: ką apie jį žinoma

    Pranešimuose FP-5 „Flamingo“ įvardijamas kaip Ukrainoje sukurtas ilgo nuotolio sparnuotosios raketos tipo ginklas. Viešojoje erdvėje minimas maksimalus nuotolis iki 3 000 kilometrų, o tai teoriškai leistų pasiekti taikinius giliai Rusijos teritorijoje.

    Taip pat skelbiama, kad raketa gali turėti iki 1 150 kilogramų kovinę galvutę, o jos navigacija derina palydovinį ir inercinį valdymą. Tokie parametrai, jei atitinka realybę, reikštų didelį smūgio potencialą prieš pramoninius ir infrastruktūros objektus.

    Kodėl smūgiai gilyn į Rusiją tampa tendencija

    Pastaraisiais metais Ukraina nuosekliai plečia priemonių spektrą, leidžiantį atakuoti logistiką, gamybą ir sandėlius toli nuo fronto. Tai apima tiek dronus, tiek įvairaus tipo raketines sistemas, kuriomis siekiama mažinti Rusijos karinės pramonės pajėgumus.

    Kariuomenės logikoje tokie smūgiai vertinami kaip bandymas sutrikdyti tiekimo grandines ir priversti priešininką skirti daugiau resursų oro gynybai užnugaryje. Kuo daugiau objektų turi būti saugoma, tuo labiau išsiskaido gynybiniai pajėgumai ir didėja spaudimas pramonei.

    Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, komentuodamas giluminių smūgių kampaniją, ne kartą akcentavo, kad prioritetas yra Rusijos karinio potencialo silpninimas. Kartu ekspertai pabrėžia, kad tokių operacijų poveikį lemia ne vienas atskiras smūgis, o jų reguliarumas ir gebėjimas taikyti į kritines gamybos grandis.