Tag: Karinė žvalgyba

  • Vokietijos „Helsing“ pristatė DI platformą „Clarity“ – siekia mesti iššūkį „Palantir“

    Vokietijos gynybos technologijų bendrovė „Helsing“ pristatė dirbtiniu intelektu paremtą platformą „Clarity“, skirtą karinių grėsmių analizei ir gynybos planavimui. Įmonė teigia kurianti europietišką alternatyvą JAV bendrovės „Palantir“ sprendimams.

    Apie naują sistemą trečiadienį pranešė Miunchene įsikūrusios bendrovės vadovybė. „Clarity“ esą gali apdoroti didelius duomenų kiekius ir iš jų išskirti svarbią informaciją – pavyzdžiui, nustatyti objektus bei karines pozicijas.

    Pasak „Helsing“, tokia analizė gali padėti ne tik vertinti situaciją, bet ir priimti sprendimus planuojant gynybą, įskaitant tinkamesnės ginkluotės parinkimą konkretiems taikiniams. Tai rodo kryptį, kuria vis aktyviau juda šiuolaikinės žvalgybos ir gynybos planavimo sistemos.

    Įmonė taip pat pabrėžia duomenų kontrolės klausimą: „Clarity“ esą sukurta Europoje, o ją naudojančios kariuomenės galėtų sistemą paleisti savo infrastruktūroje Europoje ir išlaikyti kontrolę.

    „Clarity“: žvalgybos duomenų analizė ir taikinių identifikavimas

    „Helsing“ bendraįkūrėjas Gundbertas Scherfas teigė, kad ginkluotosioms pajėgoms reikia žvalgybinių gebėjimų, leidžiančių neatsilikti nuo greitai besikeičiančios situacijos mūšio lauke. Jis taip pat atkreipė dėmesį į augantį autonominių sistemų vaidmenį.

    Bendrovės technologijų vadovas Robertas Finkas, anksčiau prisidėjęs prie „Palantir“ kūrimo, sakė, kad „Clarity“ nuo pat pradžių projektuota taip, kad žvalgybos duomenis analizuotų DI agentai.

    „Palantir“ Vokietijoje kelia diskusijų dėl priklausomybės nuo JAV technologijų

    Vokietijoje „Palantir“ programinės įrangos naudojimas saugumo tarnybose kelia ginčų – apie tai praneša naujienų agentūra dpa. Viena pagrindinių minimų rizikų – priklausomybė nuo amerikietiškų technologijų.

    Skelbiama, kad „Palantir“ sprendimus naudoja policija Bavarijoje ir Šiaurės Reino-Vestfalijos žemėje. Tuo pat metu abiejų šių žemių valdžia pasisako už europinių sprendimų plėtrą.

    Savo ruožtu „Palantir“ tvirtina, jog nei pati bendrovė, nei tretieji asmenys be leidimo negali pasiekti klientų duomenų ar užblokuoti prieigos prie programinės įrangos. Įmonė taip pat perspėja, kad delsimas diegti patikrintas technologijas gali silpninti Europos gebėjimą reaguoti į grėsmes.

  • Kinija išbandė milžinišką slaptą droną: mastai pribloškė net JAV žvalgybą

    Kinija išbandė milžinišką slaptą droną: mastai pribloškė net JAV žvalgybą

    Kinija, kaip rodo naujausi komercinių palydovų vaizdai ir aviacijos analitikų vertinimai, bando itin didelį slaptumo technologijomis paremtą bepilotį orlaivį. Neoficialiai jis vadinamas WZ-X, o dėl kilmės siejamas su bandymų poligonu netoli Malan Sindziange.

    Stebėtojai jį apibūdina kaip skraidantį sparną, kurio paskirtis, tikėtina, yra ilgo nuotolio žvalgyba ir patruliavimas dideliame aukštyje. Toks dizainas paprastai pasirenkamas siekiant mažesnio radarinio matomumo ir didesnio skrydžio efektyvumo.

    Kas žinoma apie naująjį aparatą

    Remiantis viešai aptariamais vertinimais, sparnų mojis gali siekti apie 54 metrus, o korpuso ilgis apie 14 metrų. Tai prilygina aparatą didžiausioms šiuolaikinėms slaptoms platformoms, nors tikslios specifikacijos kol kas oficialiai nepatvirtintos.

    Analitikai atkreipia dėmesį į plačią centrinę dalį, kuri galėtų talpinti daugiau degalų, jutiklių ir ryšio įrangos. Taip pat matoma pakopinė sparno geometrija, kuri mažina aerodinaminį pasipriešinimą ir leidžia ilgiau išsilaikyti ore.

    Viešose diskusijose minimas galimas dviejų variklių sprendimas ir palydovinio ryšio įranga, reikalinga skrydžiams labai dideliais atstumais. Neoficialiai spėjama, kad nuotolis galėtų viršyti 19 000 kilometrų, o darbinis aukštis siekti apie 18–20 kilometrų, tačiau tai laikoma prielaidomis.

    Kodėl tai svarbu JAV ir Europai

    Toks bepilotis orlaivis pirmiausia reikštų papildomą Kinijos gebėjimą rinkti informaciją dideliu nuotoliu ir ilgą laiką išlikti ore. Ilgalaikis patruliavimas ir slaptumo sprendimai didina galimybes veikti net ir ginčijamose oro erdvėse, kur priešlėktuvinės sistemos yra tankios.

    Vakarų analitikams tai signalas, kad sparčiai plečiasi ne tik pilotuojamų, bet ir bepiločių strateginių platformų spektras. Tokie aparatai gali būti naudojami jūrų akvatorijų stebėsenai, radiotechninei žvalgybai, taikinių paieškai ir ryšio retransliacijai dideliuose atstumuose.

    Kontekstas: Kinijos didelių slaptų dronų kryptis

    WZ-X vertinamas kaip platesnės programos dalis, kurioje vystomi skirtingo dydžio skraidančio sparno tipo aparatai. Pranešama, kad tame pačiame bandymų rajone pastebėtas ir mažesnis modelis, siejamas su GJ-X, kurio sparnų mojis galėtų būti apie 42 metrus.

    Ekspertai pabrėžia, kad šio tipo platformos ypatingos tuo, jog leidžia derinti didelę ištvermę ore, mažesnį aptinkamumą ir plačias jutiklių integravimo galimybes. Kol Pekinas neatskleidžia nei oficialaus žymėjimo, nei gamintojo, galutines išvadas apie paskirtį ir ginkluotės galimybes daryti anksti.

    Vis dėlto vien tai, kad tokio masto aparatas jau fiksuojamas skrydžio metu, rodo aukštą programos brandą. Vakarų šalims tai reiškia augantį poreikį sekti ne tik naujus bombonešius, bet ir strateginius bepilotes platformas, kurios gali vykdyti užduotis be įgulos rizikos.

  • Ukraina perspėja: Rusija ruošiasi naujos 800 km raketos bandymams – kas atsidurtų taikiklyje?

    Ukraina perspėja: Rusija ruošiasi naujos 800 km raketos bandymams – kas atsidurtų taikiklyje?

    Ukrainos žvalgyba perspėja, kad Rusija artimiausiais mėnesiais gali pradėti naujo, maždaug 800 kilometrų nuotolio raketos bandymus. Apie tai, Ukrainos teigimu, pristatyta per Tarp parlamentinės tarybos Ukraina–NATO posėdį, akcentuojant grėsmę ne tik Ukrainai, bet ir Europos saugumui.

    Ukrainos karinės žvalgybos atstovas Vadymas Skibyckis nurodė, kad detalių techninių parametrų šiuo metu dar trūksta, tačiau pats bandymų grafikas esą rodo, jog projektas pasiekė vėlyvą kūrimo stadiją. Tai reikštų, kad ginklo parengimas koviniam naudojimui gali būti jau netolimoje perspektyvoje.

    Galimi bandymų tikslai

    Ukrainos vertinimu, bandomieji paleidimai gali būti naudojami ne tik techniniam patikrinimui, bet ir realių smūgių maršrutų modeliavimui. Žvalgyba neatmeta, kad Rusija gali tikrinti gebėjimą pasiekti taikinius Vakarų Ukrainoje, t. y. toli nuo dabartinės fronto linijos.

    Jeigu raketa būtų leidžiama iš mobilios paleidimo sistemos, didesnis nuotolis suteiktų Maskvai daugiau lankstumo parenkant starto vietas. Tai, Ukrainos pareigūnų teigimu, didintų riziką regionams, kurie iki šiol dažniau atsidurdavo netiesioginių grėsmių zonoje.

    Platesnis kontekstas: didesnis nuotolis ir gamybos tempai

    Planuojami bandymai siejami su platesnėmis Rusijos gynybos pramonės pastangomis didinti balistinių raketų gamybą ir plėsti jų nuotolį. Pastaraisiais mėnesiais Ukraina nuolat patiria kombinuotas atakas, kuriose naudojami dronai ir įvairių tipų raketos, o didesnis nuotolis leistų dažniau smogti gilumoje esantiems taikiniams.

    Ukrainos pusė taip pat įspėja, kad Rusijos strategijoje išlieka siekis daryti spaudimą Ukrainos ekonomikai ir visuomenei, intensyvinant atakas prieš infrastruktūrą. Kartu minimi ir kiti rizikos veiksniai, įskaitant veiksmus Juodosios jūros regione bei hibridines priemones, nukreiptas prieš NATO valstybes.

    Žmogiškųjų išteklių problema

    Pasak V. Skibyckio, Rusija susiduria ir su dideliu personalo poreikiu, o patiriami nuostoliai esą išlieka labai dideli. Jo pateiktais duomenimis, per vieną iš vasaros mėnesių Rusija galėjo netekti apie 43 000 karių, o per tą patį laikotarpį į kariuomenę pritraukta apie 39 000 žmonių.

    Ukrainos vertinimu, Rusijos Generalinis štabas 2026–2027 metais gali planuoti pritraukti apie 600 000 naujų karių, po 300 000 kiekvienais metais. Tokie skaičiai, Ukrainos pareigūnų teigimu, rodo ilgalaikį pasirengimą tęsti karą ir palaikyti puolamuosius pajėgumus.

    Ukraina pabrėžia, kad naujų raketinių sistemų bandymai ir masinis personalo telkimas yra vienos grandinės dalys, rodančios Maskvos siekį išlaikyti spaudimą fronte ir didinti smūgių gylį. NATO šalims tai reiškia poreikį vertinti grėsmes ne tik per fronto dinamiką, bet ir per Rusijos ginkluotės modernizavimo tempą.

  • Ukrainiečiai pristatė „Baton“: paruošiamas per 15 minučių, skrenda iki 90 km ir pats pasiekia taikinį

    Ukrainiečiai pristatė „Baton“: paruošiamas per 15 minučių, skrenda iki 90 km ir pats pasiekia taikinį

    Ukrainoje per Technological Forces of Ukraine renginį pristatytas bepiločio orlaivio sprendimas „Baton“, skirtas smogti priešo ugnies taškams, logistikos objektams ir kitiems taikiniams. Gamintojų teigimu, tai orlaivio tipo platforma su tiesiais sparnais ir dviem elektriniais varikliais.

    Paskelbta, kad „Baton“ ore gali išbūti apie 50 minučių. Jo kruizinis greitis siekia apie 105 kilometrus per valandą, o maksimalus gali pasiekti 140 kilometrų per valandą.

    Skelbiama, kad dronas įprastai veikia 150–500 metrų aukštyje, o maksimalus lubų aukštis siekia 1 500 metrų. Nurodoma, kad jis gali gabenti iki 3 kilogramų naudingąją apkrovą, o deklaruojamas didžiausias skrydžio nuotolis yra iki 90 kilometrų.

    Vienas svarbiausių akcentų – terminalinis autonominis nutaikymas. Teigiama, kad „Baton“ gali perimti vedimą į tikslą ir automatiškai nukreipti save taikinio link iš maždaug 2 kilometrų atstumo bei iki 500 metrų aukščio.

    Taip pat nurodoma, kad sistemoje įdiegtas autonominis navigacijos sprendimas, leidžiantis savarankiškai vykdyti iš anksto suplanuotą maršrutą ir realiu laiku nustatyti savo padėtį. Ryšio sprendimai gali skirtis pagal versiją: minima analoginė arba skaitmeninė vaizdo jungtis, LTE ryšys ir „Starlink“.

    Kūrėjai pabrėžia ir greito dislokavimo idėją. Skelbiama, kad vienu pikapu galima gabenti iki aštuonių dronų, o paruošimas startui trunka apie 15 minučių.

    Pasak pateiktos informacijos, „Baton“ paleidžiamas katapulta ir valdomas per antžeminę valdymo stotį, operatoriui naudojant FPV principą. Tokia schema Ukrainos kare tapo plačiai paplitusi, nes leidžia greitai diegti masinės gamybos sprendimus ir lanksčiai juos pritaikyti skirtingoms užduotims.

    Pažymima, kad tai nėra vien parodinis modelis: teigiama, jog dronai jau perduoti Ukrainos kariuomenei ir išbandyti fronte. Fondas „Come Back Alive“ skelbė perdavęs Ukrainos karinei žvalgybai 592 vienetus, todėl sistema, anot iniciatorių, įgijo ir praktinio naudojimo patirties.

  • Pirmas vaizdas iš Ukrainos: Rusija paleido naują „Banderol“ raketą, atskleidė detales

    Pirmas vaizdas iš Ukrainos: Rusija paleido naują „Banderol“ raketą, atskleidė detales

    Virš Brovarų Kijevo srityje liepos 2 dieną užfiksuotas naujas Rusijos sparnuotosios raketos tipo ginklas S8000 „Banderol“. Socialiniuose tinkluose paskelbtas vaizdo įrašas laikomas pirmuoju viešu šios raketos skrydžio įrodymu, kuriame matyti ryškus šviesos taškas, dideliu greičiu judantis ryto danguje.

    Ukrainos karinė žvalgyba teigia, kad S8000 „Banderol“ sukurta ir gaminama Rusijos įmonėje „JSC Kronshtad Teknologii“. Skelbiama, kad raketa pirmiausia pritaikyta leidimui iš žvalgybos ir smūgio bepiločių „Orion“, o ateityje gali būti integruojama ir į atakos sraigtasparnius Mi-28N.

    Pagal Ukrainos pateikiamus duomenis, maksimali raketos sparta siekia apie 620–650 kilometrų per valandą, o kreiserinė sparta – 520–560 kilometrų per valandą. Nurodomas ir maždaug 500 kilometrų nuotolis, kuris teoriškai leidžia smogti taikiniams toli už fronto linijos, priklausomai nuo paleidimo vietos.

    Žvalgybos vertinimu, raketa yra apie 5 metrų ilgio, sparnų mojis siekia maždaug 2,2 metro, o korpuso skersmuo – apie 30 centimetrų. Teigiama, kad kovinė galvutė sveria apie 150 kilogramų, iš jų maždaug 49,5 kilogramo sudaro sprogstamoji medžiaga.

    Ukrainos Gynybos ministerijos Pagrindinės žvalgybos valdybos specialistai skelbia nustatę, kad „Banderol“ konstrukcijoje naudojama daug užsienio komponentų, nepaisant Rusijai taikomų sankcijų. Tarp minimų dalių nurodomos „Murata Manufacturing“ baterijos, „RFDesign“ telemetrijos ryšio modulis, „Dynamixel“ pavaros, „STMicroelectronics“ mikrokontroleris ir „Toshiba“ fototranzistorius.

    Taip pat teigiama, kad variklis yra kiniškos kilmės, o kai kurios Vakarų gamybos dalys į Rusiją patenka per tarpininkus. Toks tiekimo modelis pastaraisiais metais tapo vienu svarbiausių iššūkių sankcijų politikai, nes gynybos pramonė neretai naudojasi sudėtingomis tiekimo grandinėmis, reeksportu ir tarpinėmis įmonėmis.

    Analitikai šį ginklą įvardija kaip potencialiai paprastesnę ir pigesnę konstrukciją nei dalis senesnių Rusijos sparnuotųjų raketų, todėl teoriškai gali atsirasti prielaidos didesnei gamybos apimčiai. Vaizdo įrašo pasirodymas rodo, kad Rusija tęsia naujų sistemų diegimą ir ieško būdų palaikyti atakų intensyvumą.

    „Ši raketa yra dar vienas pavyzdys, kaip Rusijos gynybos pramonė, nepaisant apribojimų, naudoja užsienio technologijas ir kuria naujus smogiamuosius sprendimus“, – teigiama Ukrainos žvalgybos vertinime.

  • Smūgis prie Maskvos: Ukraina taikėsi į itin slaptą GRU „kosminį“ centrą – kas žinoma?

    Smūgis prie Maskvos: Ukraina taikėsi į itin slaptą GRU „kosminį“ centrą – kas žinoma?

    Socialiniuose tinkluose ir dalyje karo stebėtojų kanalų pasklido pranešimai, kad naktį iš birželio 26 dienos Ukraina galėjo smogti itin slaptam objektui netoli Maskvos, siejamam su Rusijos karine žvalgyba GRU. Oficialaus patvirtinimo kol kas nepateikė nei Ukraina, nei Rusija, todėl informacija vertinama kaip tikėtina, bet nepatvirtinta.

    Skelbiama, kad tai kompleksas, kurio užduotis yra apdoroti ir analizuoti iš palydovų gaunamus duomenis, kitaip tariant, vienas iš Rusijos kosminės žvalgybos grandžių. Tokie centrai svarbūs tam, kad informacija iš orbitos būtų greitai paverčiama žvalgybine medžiaga, naudojama planuojant operacijas ir koreguojant ugnį.

    Kas galėjo būti apgadinta

    Remiantis viešai aptariamais palydoviniais vaizdais, galėjo būti pažeista kelių aukštų pastato infrastruktūra ir šalia esantys statiniai, įskaitant angaro tipo objektą. Taip pat minima anksčiau įrengta antenų infrastruktūra, kuri paprastai siejama su palydoviniu ryšiu ir duomenų priėmimu.

    Teigiama, kad komplekse veikia dvi karinės dalys, kurių numeriai viešai įvardijami kaip 03770 ir 30258. Apie tokio tipo padalinius oficialių duomenų beveik nėra, tačiau analitikai pabrėžia, kad būtent struktūrų slaptumas dažnai rodo jų reikšmę žvalgybos sistemoje.

    Kodėl tokie taikiniai svarbūs

    Šiuolaikiniame kare palydovinė žvalgyba ir ryšys yra vieni svarbiausių elementų, leidžiančių realiu laiku sekti judėjimą, fiksuoti infrastruktūros pokyčius ir vertinti nuostolius. Jei smūgis iš tiesų paveikė duomenų priėmimo ar apdorojimo grandį, tai galėtų laikinai apsunkinti informacijos srautų apdorojimą ir sumažinti situacinį suvokimą tam tikrose kryptyse.

    Analitikai taip pat atkreipia dėmesį, kad tokio tipo objektų pažeidimai ne visada matuojami vien sugriovimais. Kartais pakanka sutrikdyti ryšio infrastruktūrą, elektros tiekimą ar serverines, kad poveikis būtų juntamas ilgiau nei akivaizdūs konstrukcijų pažeidimai.

    Platesnis kontekstas

    Pranešimai apie smūgį šiam objektui pasirodė platesniame fone, kai vis dažniau kalbama apie Ukrainos bandymus pasiekti gilesnius taikinius Rusijos teritorijoje. Viešojoje erdvėje taip pat minimi galimi smūgiai kitiems objektams, siejamiems su palydoviniu ryšiu ir komunikacijomis, tačiau ir šie atvejai dažnai lieka be oficialių patvirtinimų.

    Kol nėra nepriklausomai patvirtintų išvadų, galutinis vertinimas lieka atsargus. Vis dėlto pati taikinių logika rodo tendenciją: kariaujančios pusės vis daugiau dėmesio skiria ne tik fronto linijai, bet ir žvalgybos, ryšio bei duomenų apdorojimo infrastruktūrai, nuo kurios priklauso modernios kariuomenės veikimas.