CP v2

Tag: Karinės išlaidos

  • „AllianceBernstein“ išsirinko favoritą gynyboje: kodėl „Renk“ akcijos staiga tapo viliojančios?

    „AllianceBernstein“ išsirinko favoritą gynyboje: kodėl „Renk“ akcijos staiga tapo viliojančios?

    Turto valdytoja „AllianceBernstein“ gynybos sektoriuje išskiria Vokietijos bendrovę „Renk“, gaminančią tankų pavarų dėžes, transmisijas ir kitas specializuotas sistemas. Bendrovės portfelio valdytojas Marcusas Morrisas-Eytonas teigia, kad pastarasis Europos gynybos akcijų atoslūgis atvėrė patrauklesnius įėjimo taškus ilgalaikėms karinių išlaidų tendencijoms.

    Europos gynybos įmonių akcijos 2025 metais buvo tarp ryškiausių laimėtojų, tačiau vėliau dalis rinkos dalyvių pradėjo vertinti rizikas atsargiau. Pasak M. Morriso-Eytono, po įspūdingo kilimo investuotojai vis dažniau klausia, ar planuojamas gynybos biudžetų augimas bus įgyvendintas sklandžiai ir laiku.

    „Matėte, kad investuotojai vis labiau klausia apie augančių gynybos išlaidų įgyvendinimo riziką“, – sakė Marcusas Morrisas-Eytonas.

    Jo vertinimu, Vokietijoje gynybos užsakymų tempą lėtina neišvengiami biudžetinių sprendimų vėlavimai ir viešųjų pirkimų biurokratija. Dėl to dalies sektoriaus bendrovių vertinimai atvėso, o anksčiau brangiai vertintos akcijos tapo pigesnės, palyginti su buvusiais lygiais.

    „Renk“ „AllianceBernstein“ akyse išsiskiria kaip ilgesnio ciklo gynybos investicija. Bendrovė specializuojasi platformų komponentuose, kurie turi ilgą eksploatacijos laiką ir generuoja tęstines pajamas iš priežiūros, remonto ir atsarginių dalių tiekimo.

    „Šio modelio grožis tas, kad jis labai orientuotas į aptarnavimą po pardavimo: pardavus transmisiją, atsiveria 10–20 metų aptarnavimo galimybė“, – sakė Marcusas Morrisas-Eytonas.

    Pasak jo, skirtingai nei vienkartiniai ginkluotės ar amunicijos pardavimai, tankų ir kitų šarvuotosios technikos komponentų verslas suteikia ilgesnį užsakymų ir priežiūros matomumą. Tokia struktūra, anot investuotojo, gali būti patraukli tuomet, kai rinkoje mažėja euforija, o dėmesys grįžta prie prognozuojamų pinigų srautų.

    Kartu ekspertai atkreipia dėmesį, kad gynybos sektoriaus perspektyvą Europoje vis labiau formuoja ne vien trumpalaikiai politiniai pareiškimai, bet ir praktiniai pajėgumų didinimo barjerai. Tarp jų dažniausiai minimi riboti gamybos pajėgumai, tiekimo grandinių problemos, ilgi sertifikavimo ir pirkimų terminai bei kvalifikuotos darbo jėgos trūkumas, todėl užsakymų realizavimas gali užtrukti ilgiau nei tikisi rinka.

  • Pentagono skaičiavimai: karo su Iranu kaina jau apie 27 mlrd. eurų, Kongrese kyla klausimų

    Pentagono skaičiavimai: karo su Iranu kaina jau apie 27 mlrd. eurų, Kongrese kyla klausimų

    Pentagonas Kongrese pateikė atnaujintus skaičiavimus, kiek iki šiol kainavo karas su Iranu. Už gynybos biudžetą atsakingas pareigūnas Julesas Hurstas nurodė, kad suma siekia apie 27 mlrd. eurų ir per dvi savaites padidėjo maždaug 3,7 mlrd. eurų.

    Pasak jo, augimą lėmė patikslintos technikos remonto ir atsargų papildymo išlaidos, taip pat bendros operacinės sąnaudos, susijusios su pajėgų išlaikymu veiksmų zonoje. Tokios korekcijos dažnos, kai pradines sąmatas pakeičia realūs tiekimo, logistikos ir techninio aptarnavimo kaštai.

    Kodėl skaičiai kelia ginčų?

    Dalis demokratų Kongrese suabejojo, ar pateikti skaičiai atspindi pilną finansinį vaizdą. Jie atkreipė dėmesį, kad oficialios sąmatos ne visada apima ilgalaikius įsipareigojimus, pavyzdžiui, vėlesnį ginkluotės atnaujinimą, medicininę ir socialinę paramą kariams ar didesnes palūkanų išlaidas, jei lėšos skolinamos.

    Po ankstesnio klausymo kongresmenas Jasonas Crow žiniasklaidai teigė, kad jo vertinimu šios sąmatos yra ryškiai per mažos ir tikroji kaina gali būti 2–3 kartus didesnė. Toks skirtumas dažniausiai kyla dėl skirtingo to, kas laikoma tiesioginėmis karo sąnaudomis, apibrėžimo.

    „Tai susiję su atnaujintomis remonto ir įrangos papildymo sąnaudomis bei bendromis operacinėmis išlaidomis, reikalingomis žmonėms išlaikyti veiksmų zonoje“, – sakė Julesas Hurstas.

    Fone – rekordinis gynybos biudžetas

    Julesas Hurstas Kongrese pasisakė kartu su Pentagono vadovu Pete’u Hegsethu ir Jungtinio štabų vadų komiteto pirmininku generolu Danu Caine’u, kai svarstomas rekordinis gynybos biudžeto projektas. Pateiktame projekte numatyta apie 1,4 trln. eurų suma, tai yra maždaug 50 proc. daugiau nei dabartinis biudžetas.

    Pasak pareigūnų, augimas siejamas su planu smarkiai didinti gamybos apimtis ir sparčiau įsigyti pažangesnių amunicijos tipų, taip pat stiprinti pajėgumus, kurie karo metu eikvojami greičiausiai. Tai apima ne tik šaudmenis, bet ir atsargines dalis, ryšio bei žvalgybos priemones.

    Nors biudžeto projekte numatytas reikšmingas didėjimas, Pentagono atstovai leido suprasti, kad artimiausiu metu gali būti prašoma ir papildomo finansavimo paketo, tiesiogiai susijusio su karo su Iranu išlaidomis. Karas, kaip nurodoma, tęsiasi nuo vasario 28 dienos, o nuo balandžio 8 dienos galioja paliaubos.

  • Pentagonas pirmąkart įvardijo karo su Iranu kainą: didžiausia dalis atiteko amunicijai

    Pentagonas pirmą kartą oficialiai paskelbė, kiek Jungtinėms Valstijoms iki šiol kainavo karinė operacija prieš Iraną. JAV Gynybos departamento finansų pareigūnas Julesas Hurstas Atstovų Rūmų klausyme nurodė, kad nuo vasario 28 dienos išlaidos siekia apie 23 milijardus eurų.

    Anot jo, didžiausia šių išlaidų dalis susijusi su sunaudota amunicija, o likusi dalis tenka apgadintos technikos remontui ir pakeitimui. Šie skaičiai pateikti svarstant gynybos finansavimą ir didėjant spaudimui paaiškinti, kiek realiai kainuoja intensyvus šiuolaikinis konfliktas.

    Ką apima įvardytos išlaidos?

    Juleso Hursto pateikti skaičiai yra pirmasis oficialus Pentagonui priskiriamas įvertis, apimantis tiesiogines operacijos sąnaudas. Tokiose sumose paprastai dominuoja brangios aukšto tikslumo raketos, oro gynybos perėmėjai, aviacijos skrydžių valandos, logistika ir techninis aptarnavimas.

    Kartu buvo pranešta, kad Pentagonas artimiausiu metu ketina kreiptis į Kongresą dėl papildomo finansavimo, skirto būtent karo veiksmams. JAV gynybos sekretorius Peteas Hegsethas anksčiau viešai leido suprasti, kad papildomas paketas galėtų siekti iki maždaug 184 milijardų eurų, tačiau galutinis poreikis priklausytų nuo operacijų masto ir atsargų atkūrimo tempo.

    Amunicijos atsargos ir gamybos pajėgumai

    Pentagonas pastaraisiais metais vis dažniau pabrėžia, kad sparčiai eikvojamos pažangios amunicijos atsargos reikalauja ne tik papildomų pirkimų, bet ir gamybos pramonės plėtros. Kalbama apie įvairias oro ir priešraketinės gynybos sistemas bei didelio nuotolio smūgių priemones, kurių gamyba yra sudėtinga ir užtrunka.

    JAV gynybos planavime tai svarbu dėl paprastos priežasties: intensyviuose konfliktuose brangiausi resursai sunaudojami greičiau, nei juos įmanoma pagaminti trumpuoju laikotarpiu. Dėl to papildomas finansavimas neretai reiškia ne vien naujas operacijas, bet ir sandėlių atstatymą bei tiekimo grandinių stabilizavimą.

    Kas žinoma apie paliaubas?

    Pagal pateiktą informaciją, karas prasidėjo vasario 28 dieną po Izraelio ir JAV smūgių Iranui, o Iranas atsakė atakomis prieš Izraelį ir taikinius Persijos įlankos regione, įskaitant teritorijas, kuriose yra JAV karinių objektų. Konfliktas taip pat paveikė regiono logistiką ir energetikos infrastruktūros rizikos vertinimą.

    Nuo balandžio 8 dienos galioja paliaubos, kurias praėjusią savaitę pratęsė JAV prezidentas Donaldas Trumpas, nenurodydamas tikslios jų pabaigos datos. Tai reiškia, kad finansinė karo kaina dar gali keistis, o Pentagonui ir Kongresui teks spręsti, kiek lėšų reikės tiek operacijų pasekmėms, tiek atsargoms ir pasirengimui atkurti.

    „Šiuo metu operacijai skiriame apie 23 milijardus eurų. Daugiausia tai amunicija, bet dalis yra pažeistos įrangos remontas ir pakeitimas“, – sakė Julesas Hurstas.

  • Europos persiginklavimas pakeitė žaidimą: karinės išlaidos pasiekė rekordą, JAV traukiasi

    Europos persiginklavimas pakeitė žaidimą: karinės išlaidos pasiekė rekordą, JAV traukiasi

    Pasaulis pasiekė naują rekordą

    Pasaulinės karinės išlaidos 2025 metais pasiekė apie 2,89 trilijono JAV dolerių, tai yra maždaug 2,67 trilijono eurų. Tokius skaičius skelbia Stokholmo tarptautinis taikos tyrimų institutas, pabrėždamas, kad augimas tęsėsi vienuoliktus metus iš eilės.

    Instituto vertinimu, išlaidas augino užsitęsę karai, didėjantis neapibrėžtumas ir geopolitiniai sukrėtimai. Kartu karinės išlaidos pasaulyje sudarė apie 2,5 proc. bendrojo vidaus produkto, tai aukščiausias lygis nuo 2009 metų.

    Europa tapo pagrindiniu varikliu

    Europa 2025 metais karines išlaidas padidino 14 proc. iki maždaug 864 mlrd. JAV dolerių, arba apie 799 mlrd. eurų. Tai buvo ryškiausias indėlis į bendrą pasaulinį šuolį, atspindintis spartėjantį persiginklavimą.

    Be Rusijos, didžiausia išlaidautoja regione tapo Vokietija: jos biudžetas gynybai, SIPRI skaičiavimu, išaugo 24 proc. iki 114 mlrd. JAV dolerių, arba apie 105 mlrd. eurų. Vokietija taip pat pirmą kartą nuo 1990 metų peržengė NATO rekomenduojamą 2 proc. BVP ribą ir pasiekė apie 2,3 proc.

    Ispanijos karinės išlaidos šoktelėjo 50 proc. iki 40,2 mlrd. JAV dolerių, arba apie 37 mlrd. eurų, ir pirmą kartą nuo 1994 metais sutarto tikslo perkopė 2 proc. BVP. NATO sąjungininkės vis dažniau kalba ir apie ambicingesnius ateities tikslus, tačiau šie planai vis dar kelia politinių diskusijų.

    JAV sumažėjimas, Azijos augimas

    Nors bendras pasaulio rodiklis kilo, augimo tempas 2025 metais sulėtėjo iki 2,9 proc., kai 2024 metais buvo 9,7 proc. SIPRI tai sieja su 7,5 proc. JAV karinių išlaidų kritimu po to, kai per metus nebuvo patvirtinta nauja finansinė parama Ukrainai.

    JAV vis tiek išliko didžiausia pasaulio išlaidautoja su 954 mlrd. JAV dolerių, tai yra apie 882 mlrd. eurų. Kinija, būdama antra, padidino išlaidas 7,4 proc. iki 336 mlrd. JAV dolerių, arba apie 311 mlrd. eurų, o dalis ekspertų atkreipia dėmesį į ribotą Pekino skaidrumą skelbiant realius mastus.

    Azijoje ir Okeanijoje išlaidos augo 8,1 proc. iki 681 mlrd. JAV dolerių, arba apie 629 mlrd. eurų, ir tai buvo didžiausias metinis šuolis regione nuo 2009 metų. SIPRI pabrėžia, kad dalis JAV sąjungininkių regione didina biudžetus ne tik dėl senų įtampų, bet ir dėl augančių abejonių dėl ilgalaikio Vašingtono įsipareigojimų stabilumo.

    Taivano karinės išlaidos, SIPRI duomenimis, paaugo 14 proc. iki 18,2 mlrd. JAV dolerių, arba apie 16,8 mlrd. eurų, ir pasiekė apie 2,1 proc. BVP. Japonija savo ruožtu išlaidas didino iki 62,2 mlrd. JAV dolerių, arba apie 57,5 mlrd. eurų, o tai sudarė maždaug 1,4 proc. BVP ir buvo aukščiausias santykis nuo XX amžiaus šeštojo dešimtmečio pabaigos.

    Investuotojai sureagavo gynybos akcijomis

    Išlaidų bumas persimetė ir į finansų rinkas: 2025 metais stipriai brango gynybos sektoriaus bendrovių akcijos Europoje ir Azijoje. Pietų Korėjoje vienos didžiausių sektoriaus bendrovių vertė kilo kelis kartus, o analitikai tai sieja su augančiais užsakymais ir eksporto plėtra.

    Japonijoje investuotojų lūkesčius papildomai pakurstė politiniai signalai dėl didesnių įsipareigojimų gynybai ir švelninamos eksporto politikos. Europoje gynybos pramonės akcijų augimą stiprino tiek didėjantys nacionaliniai biudžetai, tiek Europos Sąjungos kryptis sparčiau mobilizuoti lėšas saugumui iki dešimtmečio pabaigos.

    „Karinės išlaidos tapo ne tik saugumo, bet ir pramonės politikos klausimu: valstybės siekia greičiau atkurti atsargas ir užsitikrinti tiekimo grandines“, – sakė SIPRI programos vadovas Nanas Tianas.

    SIPRI vertinimu, JAV karinių išlaidų sumažėjimas greičiausiai bus laikinas, o didieji biudžetai grįš su modernizacijos programomis ir naujais prioritetais. Tuo pat metu Europa ir Azija, panašu, ruošiasi ilgesniam laikotarpiui, kuriame gynybos finansavimas bus vienas svarbiausių valstybės išlaidų augimo veiksnių.