CP v2

Tag: Karinės oro pajėgos

  • Šeduvos aerodromas ruošia šou: akrobatika, parašiutininkai, karinė technika ir Montvydas

    Rugpjūčio 22 dieną Šeduvos aerodrome Radviliškio rajone vyks tradicinė Aviacijos šventė, startuosianti 13 valandą. Organizatoriai žada programą, kurioje dėmesys bus skiriamas tiek pasirodymams danguje, tiek veikloms ant žemės, todėl renginys orientuotas į platesnę auditoriją nei vien aviacijos entuziastai.

    Tokio tipo aviacijos renginiai Lietuvoje kasmet sutraukia tūkstančius žiūrovų, nes suteikia retą progą iš arti pamatyti aviacijos techniką ir demonstracinius skrydžius. Daugelyje švenčių svarbi vieta tenka ir civilinės bei karinės aviacijos pristatymui, o sauga bei žiūrovų srautų valdymas tampa vienu pagrindinių organizacinių prioritetų.

    „Kviečiu rugpjūčio 22 dieną susitikti Šeduvos aerodrome. Nebūtina būti aviacijos žinovu, kad čia būtų įdomu – bus lėktuvų, parašiutininkų, automobilių, motociklų, koncertų ir veiklos vaikams“, – sakė Radviliškio rajono savivaldybės meras Kazimieras Račkauskis.

    Pasirodymai danguje ir ekspozicijos

    Didžiausia šventės dalis vyks ore: numatyti akrobatiniai skrydžiai, parašiutininkų šuoliai, ultralengvųjų orlaivių ir akrobatinių aviamodelių pasirodymai. Taip pat programoje minima akrobatinių lėktuvų grupė ANBO, kuri pristatys savo pasirodymą Šeduvos aerodrome.

    Renginyje planuojama ir Karinių oro pajėgų ekspozicija, kur žiūrovai galės apžiūrėti techniką bei ginkluotę. Tokios ekspozicijos paprastai skirtos supažindinti visuomenę su kariuomenės pajėgumais ir technikos specifika, tačiau lankytojams primenama laikytis teritorijoje galiojančių saugos taisyklių.

    Įspūdingi triukai ant žemės

    Organizatoriai akcentuoja ir jungtines oro bei žemės pasirodymų dalis, kuriose numatyti aviaciniai triukai, susiejant aviaciją su automobilių ir motociklų sportu. Skelbiama, kad „Skyhackers“ programoje suplanuoti sinchroniniai elementai, kuriuose dalyvaus ir parašiutininkai, ir transporto priemonės.

    Ant žemės taip pat vyks modifikuotų ir išskirtinių automobilių paroda, motociklų ekspozicija bei susitikimai su baikeriais. Renginyje žadamos edukacijos ir pramogos šeimoms, todėl dalis veiklų orientuota į vaikus ir lankytojus, norinčius ne tik stebėti pasirodymus, bet ir pažinti techniką.

    Koncertai ir nemokamas pavėžėjimas

    Vakarinę programą papildys koncertai: Šeduvos aerodrome pasirodys grupė „Queens of Roses“ ir atlikėjas Donatas Montvydas. Tokia praktika vis dažniau taikoma regioniniuose renginiuose, kai techninė programa derinama su muzikine, siekiant pritraukti platesnį lankytojų ratą.

    Skelbiama, kad renginio dieną kursuos specialus nemokamas autobusas maršrutu Radviliškis–Šeduva–Raudondvaris. Iš Radviliškio autobusų stoties jis išvyks 12 valandą 20 minučių, o atgal iš Raudondvario planuojama išvykti 18 valandą 30 minučių.

    Motociklininkams numatytas ir bendras važiavimas: rugpjūčio 22 dieną 12 valandą kolona pajudės iš Eibariškių parko automobilių stovėjimo aikštelės Radviliškyje. Organizatoriai primena, kad artėjant renginiui programa gali būti tikslinama, todėl lankytojams rekomenduojama sekti atnaujinimus.

  • Indija gelbėja Europos F-35 konkurentą: Prancūzijos FCAS gali atgimti po programos griūties

    Indija gelbėja Europos F-35 konkurentą: Prancūzijos FCAS gali atgimti po programos griūties

    Indija ėmėsi formalių žingsnių, kad prisijungtų prie šeštosios kartos naikintuvų programos, siejamos su Prancūzija ir vadinamos FCAS. Tai nurodoma Indijos parlamento gynybos komiteto ataskaitoje, kurioje raginama nedelsti planuojant naujos kartos oro pajėgumus.

    Dokumente akcentuojama, kad New Delhi siekia stiprinti oro pajėgas dėl augančio oro karo sudėtingumo ir regioninės konkurencijos. Indijai svarbu neprarasti tempo šaliai vertinant tiek Pakistano, tiek Kinijos karinių oro pajėgų modernizaciją.

    FCAS buvo sumanytas kaip europinis atsakas į JAV gaminamą „F-35“ ir turėjo apimti ne tik patį naikintuvą, bet ir platesnę kovinę ekosistemą. Koncepcijoje numatytas mažesnis pastebimumas radarams, naujos kartos ginkluotė ir glaudus bendradarbiavimas su bepilotėmis platformomis.

    Programos ašimi laikytas NGF, kitaip tariant, būsimas naikintuvas, aplink kurį turėjo būti kuriami kiti elementai. Iki šiol šį projektą vystė Prancūzija, Vokietija ir Ispanija, tačiau pastaruoju metu būtent NGF kryptis tapo didžiausiu programos silpnumu.

    Viešojoje erdvėje pasirodė informacija, kad birželį NGF dalis faktiškai žlugo, o šalys ėmė svarstyti atskirus kelius. Pranešimuose akcentuojama, kad Prancūzija svarsto tęsti darbus savarankiškai, o Vokietija ir Ispanija ieško alternatyvios iniciatyvos savo platformai.

    Esminė krizės priežastis siejama su Prancūzijos ir Vokietijos nesutarimais dėl darbų pasidalijimo ir pramoninių kompetencijų kontrolės. Skirtingų šalių gamintojai, tarp jų Prancūzijos „Dassault“ ir Vokietijos „Airbus“, ilgai nesutarė, kas ir kokią dalį kritinių technologijų turėtų kurti.

    Šiame kontekste Indijos interesas atrodo kaip bandymas rasti politinį ir pramoninį užnugarį, kuris padėtų atgaivinti projektą arba bent jau jo dalį. Indija tradiciškai siekia technologijų perėmimo ir didesnės gamybos lokalizacijos, todėl derybose gali kelti griežtas sąlygas dėl prieigos prie sprendimų ir gamybos grandinių.

    Vis dėlto kol kas nėra aišku, ar Indija būtų priimta kaip pilnavertė partnerė, ypač jei Prancūzija pasirinktų savarankišką kelią. Tokiu atveju FCAS ateitis priklausytų nuo to, ar pavyktų suderinti finansavimą, technologinę riziką ir politinius įsipareigojimus, nes šeštosios kartos naikintuvų kūrimas paprastai trunka dešimtmečius.

    Analitikai pabrėžia, kad šeštosios kartos programose svarbiausia tampa ne vien orlaivio charakteristikos, bet ir vadinamasis tinklinis karybos modelis, kai pilotuojama platforma veikia kartu su bepilotėmis sistemomis ir realiuoju laiku apsikeičia duomenimis. Dėl to tokie projektai yra itin brangūs, o nesutarimai tarp partnerių dažnai tampa kritiniu stabdžiu.

  • Lenkai ką tik perėmė pirmuosius F-35, o naujausias jau kyla: ką reiškia šis šuolis

    Lenkai ką tik perėmė pirmuosius F-35, o naujausias jau kyla: ką reiškia šis šuolis

    Lenkijos karinės oro pajėgos pradėjo realų perėjimą prie penktosios kartos naikintuvų F-35A: birželio 12 dieną oficialiai priimti pirmieji trys orlaiviai. Tuo pat metu JAV, „Lockheed Martin“ gamykloje Fort Verte Teksase, į orą jau pakilo dar vienas Lenkijai skirtas F-35 su gamykliniais bandymais.

    Gamykliniai bandomieji skrydžiai yra privaloma procedūra kiekvienam naujam F-35. Jų metu tikrinamas skrydžio valdymas, variklio ir avionikos darbas, ryšio bei jutiklių sistemos, o taip pat programinės įrangos stabilumas, kad lėktuvas atitiktų sutartinius reikalavimus prieš perduodant jį užsakovui.

    Kas vyksta po perdavimo

    Net ir po oficialaus perdavimo kariuomenei procesas nesibaigia. Lenkijos specialistai atlieka priėmimo bandymus, kurie leidžia įsitikinti, kad konkretus orlaivis parengtas eksploatacijai ir atitinka nustatytus saugos bei techninius standartus.

    F-35 „Lightning II“ laikomas vienu pažangiausių daugiafunkcių naikintuvų dėl mažesnio matomumo radarams, integruotų sensorių ir gebėjimo veikti tinkliniame mūšio lauke. Praktikoje tai reiškia, kad F-35 gali ne tik vykdyti smūgio ar oro gynybos užduotis, bet ir rinkti informaciją, ją apdoroti bei realiu laiku perduoti kitiems vienetams ore, jūroje ir sausumoje.

    Modernizacija, kuri keičia pajėgumus

    Lenkija perka F-35A versiją, pritaikytą kilti nuo įprastų kilimo ir tūpimo takų. Skelbiama, kad šie orlaiviai Lenkijai numatyti su naujausiais atnaujinimais, įskaitant TR-3 ir Block 4 kryptį, kuri siejama su didesne skaičiavimo galia, atnaujintais ekranų sprendimais ir platesnėmis ginkluotės integracijos galimybėmis.

    Tokie atnaujinimai yra svarbūs ne tik dėl techninių parametrų, bet ir dėl operacinio lankstumo. Europos saugumo aplinkoje, kur svarbus greitas informacijos apdorojimas ir sąveika su sąjungininkais, programinės įrangos ir sensorių modernizacija tampa vienu didžiausių pranašumų.

    Kiek F-35 turės Lenkija

    2020 metais Lenkija pasirašė sutartį dėl 32 F-35 įsigijimo su mokymo paketu ir papildomais varikliais. Bendra sandorio vertė buvo 4,6 mlrd. JAV dolerių, tai sudaro apie 4,3 mlrd. eurų, skaičiuojant apytiksliu to laikotarpio valiutos kursu.

    Visų 32 naikintuvų pristatymai planuojami iki 2029 metų pabaigos. Dalies orlaivių ir įgulų rengimas vyksta JAV, o mokymų perkėlimas į Lenkiją numatomas etapais, kai tik bus parengta infrastruktūra ir personalas.

    Lenkijos gynybos vadovybė taip pat yra viešai užsiminusi apie siekį ateityje įsigyti dar 32 F-35, kas reikštų 64 orlaivių parką. Toks skaičius būtų reikšmingas pajėgumų šuolis, tačiau ekspertai pabrėžia, kad pilnam potencialui reikia ir kitų pajėgumų, pavyzdžiui, oro papildymo degalais bei ankstyvojo perspėjimo ir valdymo orlaivių.

  • Vokiečiai sureagavo į Lenkijos F-35: kodėl šie naikintuvai keičia NATO rytų flangą

    Vokiečiai sureagavo į Lenkijos F-35: kodėl šie naikintuvai keičia NATO rytų flangą

    Lenkijos karinės oro pajėgos oficialiai į savo rikiuotę priėmė pirmuosius penktos kartos amerikiečių naikintuvus F-35A. Šis žingsnis sulaukė greitos reakcijos Vokietijos žiniasklaidoje, kur pabrėžiama, kad Varšuva nuosekliai tęsia plataus masto ginkluotųjų pajėgų modernizaciją.

    Ceremonija vyko birželio 12 dieną 32-ojoje taktinės aviacijos bazėje Lasko mieste, kur pristatyti pirmieji trys Lenkijai skirti F-35A. Pranešama, kad prieš oficialų priėmimą orlaiviai simboliškai praskrido virš kelių didžiųjų šalies miestų, taip pažymint jų atėjimą į tarnybą.

    Kodėl F-35 laikomi lūžio tašku?

    Vokietijos komentatoriai akcentuoja, kad F-35 stiprybė nėra vien mažas pastebimumas radarams. Esminis pranašumas yra integruota jutiklių sistema, leidžianti realiu laiku rinkti, apdoroti ir dalintis duomenimis su kitomis NATO platformomis.

    Tokie gebėjimai keičia oro gynybos ir puolamųjų operacijų logiką: F-35 gali atlikti oro erdvės kontrolės, tikslių smūgių, žvalgybos ir elektroninės kovos užduotis, kartu veikdami kaip informacijos mazgas. Tai ypač svarbu rytiniame NATO flange, kur didžiausias dėmesys skiriamas atgrasymui ir ankstyvam grėsmių nustatymui.

    32 orlaiviai dabar, daugiau vėliau?

    Lenkija F-35 įsigijimą užsakė 2020 metais, o pristatymai turėtų vykti etapais iki 2029 metų. Dalis analitikų neatmeta, kad ateityje Varšuva gali svarstyti papildomų eskadrilių pirkimą, jei bus užtikrintas finansavimas ir gamybos grafikai.

    Šiuo metu F-35 paklausa pasaulyje išaugusi, todėl formuojasi ilgos gamybos eilės, su kuriomis susiduria ir kitos valstybės, įskaitant Vokietiją. Dėl to kiekvienas realiai į tarnybą įvestas orlaivis tampa ne tik technologiniu, bet ir politiniu signalu apie šalies pasirengimą investuoti į gynybą.

    Signalas regionui ir sąjungininkams

    Vokietijos apžvalgininkai Lenkijos sprendimą sieja su platesniu tikslu stiprinti NATO rytinės sienos saugumą. Kontekstas akivaizdus: Rusijos karo prieš Ukrainą fone regiono valstybės didina gynybos išlaidas, plečia pajėgumus ir siekia didesnio sąveikumo su JAV bei kitais sąjungininkais.

    Todėl F-35 atsiradimas Lenkijos ore vertinamas kaip realus operacinis sustiprinimas, o ne vien prestižinis pirkinys. Šie naikintuvai gali greičiau suteikti situacijos vaizdą, paremti oro gynybos tinklus ir prisidėti prie bendrų NATO planų, kurie remiasi greitu informacijos apsikeitimu ir koordinuotu atsaku.

  • Utenos apskrityje atšauktas oro atakos įspėjimas: NATO naikintuvai grįžta, teritoriją tikrina

    Utenos apskrityje atšauktas oro atakos įspėjimas: NATO naikintuvai grįžta, teritoriją tikrina

    Utenos apskrityje atšauktas anksčiau paskelbtas oro atakos įspėjimas, nustatytas baltas statusas. NATO oro policijos misiją Baltijos šalyse vykdantys naikintuvai grįžta į bazę.

    Kariuomenė pranešė, kad į vietą, kurioje objektą nustojo matyti radarai, siunčiamas Karinių oro pajėgų sraigtasparnis. Jo užduotis yra apžiūrėti vietovę ir patikslinti situaciją.

    Tokie pranešimai paprastai skelbiami, kai oro erdvės stebėjimo priemonės fiksuoja neidentifikuotą ar ryšį praradusį objektą, o sprendimai priimami remiantis radarų, ryšio ir kitų stebėjimo sistemų duomenimis. Įvertinus informaciją, įspėjimo lygis gali būti mažinamas arba atšaukiamas.

    NATO oro policijos misija Baltijos šalyse veikia nuolat ir yra skirta užtikrinti oro erdvės apsaugą, ypač tais atvejais, kai reikia greito reagavimo į galimus pažeidimus ar neaiškias situacijas. Lietuvoje misija glaudžiai derinama su nacionalinėmis institucijomis ir Karinėmis oro pajėgomis.

    Gyventojams primenama sekti oficialius pranešimus ir neplatinti nepatikrintos informacijos. Jei situacija keistųsi, papildoma informacija būtų pateikta atnaujinimuose.

  • Pirmieji Lenkijos F-35 jau pakeliui: kada naikintuvai bus iškilmingai sutikti Lasko bazėje

    Lenkijos gynybos ministerija pranešė, kad pirmieji penktosios kartos naikintuvai F-35 artimiausiu metu turėtų atskristi į šalį. Pasak vicepremjero ir gynybos ministro Władysławo Kosiniako-Kamyszo, iškilmingas naujų orlaivių sutikimas Lasko aviacijos bazėje planuojamas birželio pirmoje pusėje.

    Nors konkreti atskridimo data neįvardijama, ministras teigė, kad lėktuvai turėtų pasirodyti per artimiausias dienas, vėliausiai per maždaug dvi savaites. Tai reikšmingas etapas programoje, kuri Lenkijos karines oro pajėgas perorientuoja į NATO standartu grįstą penktosios kartos aviaciją.

    Kontraktas ir pristatymų grafikas

    Lenkija yra užsakiusi 32 F-35 naikintuvus. Sutarties vertė, pasirašyta 2020 metais, siekė apie 4,6 mlrd. JAV dolerių, tai yra maždaug 4,2 mlrd. eurų pagal tuo laikotarpiu buvusį vidutinį kursą.

    Lenkijos kariuomenės pateikiamu grafiku, visi užsakyti orlaiviai turėtų būti pristatyti iki 2029 metų. Pirmojo lėktuvo gamyba, kaip skelbta, buvo užbaigta 2024 metų lapkritį, o pristatymai etapais turi didinti realų kovinį pajėgumą, kai augs apmokytų įgulų ir technikų skaičius.

    Kur buvo lėktuvai ir kam ruošiamos bazės

    Lenkijos karinių oro pajėgų atstovai pabrėžia, kad dalis F-35 jau yra pažymėti nacionaliniais ženklais ir formaliai priklauso Lenkijai, tačiau iki šiol buvo dislokuoti JAV. Ten, Ebbing bazėje Arkanzase, daugiau nei metus vyksta pilotų ir techninio personalo mokymai, kurie būtini prieš pradedant pilnavertį eksploatavimą Europoje.

    Lasko 32-oji taktinės aviacijos bazė, kurioje nuo 2008 metų tarnauja F-16, yra viena pagrindinių vietų naujiesiems F-35. Vėlesniame etape naikintuvai planuojami ir Švidvino 21-ajai taktinės aviacijos bazei, kuri anksčiau buvo siejama su sovietinės kilmės Su-22 eksploatavimu.

    Kodėl F-35 svarbūs regionui

    F-35 laikomi vienu svarbiausių NATO daugiafunkcių naikintuvų, ypač dėl pažangių jutiklių, informacijos apdorojimo ir sąveikos su kitais aljanso pajėgumais. Europoje šiuos orlaivius įsigyja ar jau eksploatuoja Jungtinė Karalystė, Vokietija, Suomija, Norvegija, Nyderlandai, Belgija, Italija, Danija ir Čekija.

    Lenkijos atveju tai reiškia ne tik naują platformą, bet ir didesnius reikalavimus infrastruktūrai, kibernetiniam saugumui, logistinei grandinei bei personalo rengimui. Todėl bazės modernizuojamos iš anksto, o pirmieji atskridimai vertinami kaip praktinis perėjimo į naują etapą startas.

    „Iškilmingas F-35 sutikimas Lasko bazėje numatytas birželio pirmoje pusėje“, – sakė Władysławas Kosiniakas-Kamyszas.

  • Virš Kubos – rekordiniai JAV žvalgybos skrydžiai: ekspertai įžvelgia pasirengimą smūgiui

    Virš Kubos – rekordiniai JAV žvalgybos skrydžiai: ekspertai įžvelgia pasirengimą smūgiui

    Nuo 2026 metų vasario pradžios prie Kubos smarkiai suintensyvėjo JAV žvalgybinė aviacijos veikla. Atvirų šaltinių analitikai, remdamiesi viešai matomais skrydžių duomenimis, fiksuoja dešimtis misijų, kurios regione pastaraisiais dešimtmečiais buvo retos.

    Stebėtojai nurodo, kad nuo vasario 4 dienos JAV karinės oro pajėgos ir karinis jūrų laivynas galėjo atlikti mažiausiai 25 žvalgybinius skrydžius. Dalis orlaivių priartėdavo prie Kubos pakrantės maždaug iki 64 kilometrų, o tai leidžia rinkti signalų žvalgybos ir radiolokacinius duomenis.

    Kur koncentruojasi skrydžiai?

    Didžiausias aktyvumas, kaip skelbia skrydžių stebėjimo duomenis analizuojantys tyrėjai, matomas ties Kubos šiaurine ir pietryčių pakrantėmis. Daugiausia dėmesio tenka zonoms netoli Havanos ir Santiago de Cuba, kur sutelkta svarbi infrastruktūra.

    Toks intensyvus ir demonstratyviai matomas skrydžių modelis paprastai vertinamas kaip signalas, kad renkama informacija apie oro gynybą, ryšio sistemas ir karinį judėjimą. Kartu tai yra ir politinis spaudimo įrankis, kai pati veikla tampa žinute.

    Kokie orlaiviai naudojami?

    Pranešimuose išskiriami keli tipai, dažniausiai siejami su jūrų patruliavimu ir elektronine žvalgyba. Tarp jų minimas P-8A „Poseidon“, RC-135V „Rivet Joint“, taip pat didelio aukščio ilgo išbuvimo ore dronas MQ-4C „Triton“.

    Šios platformos paprastai naudojamos ilgos trukmės misijoms, kai reikia stebėti dideles teritorijas, rinkti radijo ir ryšių signalus, o taip pat fiksuoti aktyvumą pakrantės zonoje. Dronai gali ore išbūti ilgiau nei parą ir veikti dideliame aukštyje, todėl tinka nuolatinei stebėsenai.

    Politinis fonas ir Kubos reakcija

    Aktyvumo šuolis sutampa su griežtesne JAV administracijos retorika Havanos atžvilgiu ir sankcijų temomis. Viešojoje erdvėje akcentuojama, kad tokios misijos gali būti skirtos pademonstruoti: situacija stebima, o karinis pasirengimas regione stiprinamas.

    „JAV eina pavojingu keliu, kuris gali baigtis kraujo praliejimu saloje“, – sakė Kubos užsienio reikalų ministerijos atstovas, įspėdamas apie galimą eskalaciją.

    Kubos valdžia atmeta kaltinimus, kad šalis kelia grėsmę JAV, ir deklaruoja esanti pasirengusi deryboms. Tačiau kartu pabrėžia, kad karinio smūgio atveju būtų siekiama ilgalaikio pasipriešinimo.

    Kol kas Pentagonas viešai detalių nekomentuoja, o analitikai neatmeta, kad skrydžių intensyvumas artimiausiomis savaitėmis gali augti. Vis dėlto vien žvalgybinių misijų gausa savaime dar nereiškia neišvengiamos karinės operacijos, tačiau aiškiai rodo padidintą įtampą regione.

  • Turkija atsisako „F-35“ ir užsako KAAN: žinutė Europai apie ginklų pirkimus

    Turkija atsisako „F-35“ ir užsako KAAN: žinutė Europai apie ginklų pirkimus

    Turkija paskelbė užsakiusi pirmąją 20 penktos kartos naikintuvų KAAN partiją ir taip dar labiau nutolsta nuo JAV gaminamų „F-35“. Šis sprendimas iškart sulaukė atgarsio Europoje, kur vis garsiau kalbama apie ginkluotės tiekimo rizikų valdymą ir pirkimų diversifikavimą.

    Turkijos kelias į KAAN glaudžiai susijęs su jau anksčiau kilusia įtampa su Vašingtonu. Po to, kai Ankara įsigijo rusiškas S-400 oro gynybos sistemas, JAV 2019 metais pašalino Turkiją iš „F-35“ programos ir sustabdė orlaivių perdavimą, motyvuodamos saugumo rizikomis.

    KAAN kuriamas kaip būsimas Turkijos karinių oro pajėgų pagrindas, ilgainiui turintis pakeisti eksploatuojamus F-16. Programą vysto „Turkish Aerospace“, o Ankara projektą pristato kaip technologinės nepriklausomybės ir vietinės pramonės stiprinimo simbolį.

    „Tai ne tik lėktuvas. Tai nacionalinės nepriklausomybės ir technologinio suvereniteto simbolis“, – sakė „Turkish Aerospace“ vadovas Mehmetas Demiroglu.

    Pasak jo, pradinė sutartis apima 20 orlaivių Block 10 versiją, tačiau tai esą tik pradžia, o vėliau skaičiai turėtų augti. Turkija viešai signalizuoja, kad ateityje KAAN galėtų būti siūlomas ir eksporto rinkoms, įskaitant Europos valstybes.

    Europai šis žingsnis svarbus ne vien dėl technologijų, bet ir dėl politikos. Dalis Europos šalių yra pasirinkusios „F-35“ kaip pagrindinę ateities platformą, tačiau pastaraisiais metais vis dažniau aptariama, kaip išvengti priklausomybės nuo vieno tiekėjo, ypač kai gynybos pramonėje sprendimus neretai lydi eksporto kontrolė ir politinės sąlygos.

    Ekspertai taip pat atkreipia dėmesį, kad šalia JAV projektų atsiranda daugiau alternatyvų: Turkijos KAAN ir Pietų Korėjos KF-21 vystomi kaip pažangūs sprendimai, kurių įsigijimo ir modernizavimo sąlygos gali būti lankstesnės. Vis dėlto galutinį atsakymą, ar KAAN taps realia alternatyva NATO ir Europos šalims, lems bandymų rezultatai, serijinės gamybos tempai ir integracija su Aljanso standartais.

    Žinomi ir pagrindiniai viešai skelbiami būsimo KAAN parametrai: vienvietis naikintuvas turėtų siekti apie 20,3 metro ilgį, turėti dviejų variklių schemą, maksimalų greitį iki Mach 1,8 ir galimybę nešti dalį ginkluotės vidinėse skyriuose. Programos šalininkai pabrėžia, kad būtent tokie sprendimai yra svarbūs siekiant mažesnio pastebimumo ir didesnio išgyvenamumo šiuolaikiniame mūšio lauke.

  • Pirmieji Lenkijos F-35 atskrenda jau netrukus: 3 savybės, kurios keičia oro karą

    Pirmieji Lenkijos F-35 atskrenda jau netrukus: 3 savybės, kurios keičia oro karą

    Lenkija praneša, kad jau artimiausiu metu į šalį turėtų atskristi pirmieji F-35 naikintuvai, kurie taps moderniausiais jos karinių oro pajėgų orlaiviais. Šie penktosios kartos lėktuvai NATO dažnai apibūdinami trimis kertinėmis sąvokomis: mažas matomumas, tinklacentriškumas ir jutiklių duomenų sujungimas.

    Viešojoje erdvėje F-35 dažnai pristatomas kaip sunkiai radarams „pagaunamas“ lėktuvas, tačiau realybėje tai nėra vien nematomumo istorija. Dalis technologijų susijusios su korpuso forma, specialiomis dangomis ir sprendimais, mažinančiais radarinį atspindį, kad aptikimas ir ypač tikslus sekimas būtų gerokai apsunkintas.

    Kas slepiasi už mažo matomumo?

    Mažas matomumas reiškia ne tai, kad lėktuvas apskritai nematomas, o tai, kad jį aptikti ir patikimai sekti sudėtingiau, ypač didesniais atstumais ir tam tikruose radarų diapazonuose. Tokiu atveju priešininkui gali prireikti daugiau laiko ir daugiau skirtingų sensorių, kad būtų galima patvirtinti taikinį ir perduoti duomenis ginkluotei.

    Karinėje praktikoje tai svarbu todėl, kad oro gynybos grandinė nuo aptikimo iki apšaudymo turi veikti greitai ir tiksliai. Kuo daugiau neapibrėžtumo, tuo sunkiau laiku priimti sprendimus, o langas perimti taikinį gali sutrumpėti iki kritiškai mažo.

    Tinklacentriškumas: lėktuvas kaip duomenų mazgas

    Kita esminė F-35 stiprybė yra gebėjimas veikti kaip tinklo mazgas, renkant ir dalijantis informacija realiu laiku. Tai reiškia, kad lėktuvas ne tik naudoja savo radarą ir optinius jutiklius, bet ir gali integruoti duomenis iš kitų platformų ar komandinių centrų, kurdamas platesnį situacijos vaizdą.

    Praktiškai toks modelis leidžia vienai platformai aptikti grėsmes, o kitai jas neutralizuoti, net jei pastaroji pati taikinio nemato taip gerai. NATO doktrinoje tai siejama su spartesniu sprendimų priėmimu ir geresniu skirtingų pajėgų rūšių suderinamumu.

    Jutiklių duomenų sujungimas mažina pilotų krūvį

    Trečiasis elementas yra jutiklių duomenų sujungimas, kai įvairių sensorių informacija apdorojama ir pilotui pateikiama vieningu, aiškiu vaizdu. Tai mažina riziką, kad mūšio sąlygomis pilotas bus perkrautas skirtingais pranešimais, perspėjimais ir ekranų duomenimis.

    Moderniose oro operacijose laikas dažnai skaičiuojamas sekundėmis, todėl svarbu ne vien turėti daug informacijos, bet ir ją suprasti greitai. Dėl to F-35 neretai vadinamas ne tik naikintuvu, bet ir skraidančia žvalgybos, stebėjimo bei situacijos valdymo platforma.

    Lenkijos F-35 įvedimas į rikiuotę yra platesnės regiono oro pajėgų modernizacijos dalis, siejama su NATO atgrasymo stiprinimu ir didesniu sąveikumu su sąjungininkais. Kartu su jau eksploatuojamais F-16 ir kitomis platformomis, šie naikintuvai turėtų iš esmės išplėsti Lenkijos gebėjimus veikti sudėtingoje oro gynybos aplinkoje ateinančiais dešimtmečiais.

  • Gegužės 4–8 dienomis Nemenčinės seniūnijoje vyks Karinių oro pajėgų pratybos: ką svarbu žinoti gyventojams

    Gegužės 4–8 dienomis Nemenčinės seniūnijoje vyks Karinių oro pajėgų pratybos: ką svarbu žinoti gyventojams

    Kur ir kada vyks pratybos

    Gegužės 4–8 dienomis Vilniaus rajono Nemenčinės seniūnijos teritorijoje vyks Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų lauko taktikos pratybos. Jose dalyvaus Karinių oro pajėgų Oro erdvės stebėjimo ir kontrolės valdybos kariai.

    Tokio tipo lauko pratybos skirtos treniruoti veiksmus realioms sąlygoms artimoje aplinkoje, kai personalas ir technika veikia ne vien poligonuose. Kariuomenė tokių mokymų metu tikrina procedūras, ryšio ir koordinavimo veiksmus bei pasirengimą vykdyti užduotis.

    Eismas ir kasdienė veikla

    Kariuomenė nurodo, kad pratybų metu transporto priemonės judės tik keliais. Tai reiškia, kad karinė technika ar tarnybiniai automobiliai gali būti dažniau pastebimi vietiniuose maršrutuose pratybų laikotarpiu.

    Taip pat pabrėžiama, kad civilių kasdienė veikla neturėtų būti trikdoma. Vis dėlto gyventojai raginami išlikti dėmesingi kelyje, ypač siauresnėse atkarpose, kur gali vykti intensyvesnis tarnybinio transporto judėjimas.

    Kas praneša ir kur kreiptis

    Informaciją apie planuojamas pratybas pateikė Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų Oro erdvės stebėjimo ir kontrolės valdyba. Prireikus papildomų paaiškinimų, gyventojams aktualiausia sekti oficialius savivaldybės ir kariuomenės pranešimus, kurie paprastai patikslina praktinius organizavimo aspektus.

    Nemenčinės seniūnijos teritorijoje pratybų dienomis galima tikėtis didesnio karių matomumo ir su tarnyba susijusios veiklos viešose erdvėse. Kariuomenė primena, kad pratybos yra planuota parengties dalis, skirta užtikrinti užduočių vykdymą taikos metu ir krizių atvejais.