Vokietija rengiasi pasirašyti maždaug 580 mln. eurų vertės sutartį dėl programinės įrangos ir bandymų architektūros, kuri turėtų tapti pagrindu nacionaliniam oro kovos tinklui. Šis žingsnis žengiamas po to, kai sustojo bendras su Prancūzija ir Ispanija vystytas naujos kartos naikintuvo projektas.
Pagal vidinius Vokietijos gynybos ministerijos dokumentus, pagrindiniu rangovu numatoma Miunchene įsikūrusi gynybos technologijų bendrovė „Helsing“. Sutartis apima vadinamojo Combat Fighter System Nucleus (CFSN) branduolio kūrimą: tai programinės įrangos ir infrastruktūros „stuburas“, kuris turėtų sujungti pilotuojamus naikintuvus, bepiločius orlaivius, palydovus ir įvairius jutiklius.
Kas yra kovos debesis?
Kovos debesis – tai ne vienas konkretus ginklas ar platforma, o skaitmeninis ryšio ir duomenų apdorojimo sluoksnis, leidžiantis skirtingiems pajėgumams veikti kaip vienai sistemai. Karo aviacijoje vis svarbesnė tampa galimybė realiu laiku dalintis taikiniais, grėsmėmis, užduotimis ir situacine informacija tarp skirtingų orlaivių, sensorių bei valdymo centrų.
Tokia logika iš esmės keičia oro operacijų planavimą: laimi ne tik greitesnis ar „nematomesnis“ naikintuvas, bet ir tas, kuris geriau integruotas į tinklą. Todėl programinė įranga ir atvira architektūra, prie kurios gali „prisijungti“ skirtingi tiekėjai bei platformos, tampa strateginiu pranašumu.
Ką numato planuojama sutartis?
Dokumentuose nurodoma, kad „Helsing“ turėtų pristatyti du eksperimentinius nepilotuojamus kovinius orlaivius, dvi antžemines valdymo stotis ir antžeminį segmentą. Taip pat numatyta sukurti operacinės sistemos programinę įrangą, autonomijos programinę įrangą ir valstybei priklausančią etaloninę architektūrą, prie kurios ateityje galėtų jungtis kitos sistemos.
Ši detalė svarbi politiškai ir pramoniniu požiūriu: valstybės valdoma etaloninė architektūra turėtų sumažinti priklausomybę nuo vieno tiekėjo. Vis dėlto patys dokumentai pripažįsta įtampą tarp siekio išvengti „užrakinimo“ pas vieną rangovą ir realybės, kad pirmasis etapas patikimas vienai bendrovei.
Politinė rizika ir pirkimų išimtys
Vidiniuose vertinimuose projektas apibūdinamas ne kaip siauras mokslinių tyrimų bandymas, o kaip galimas būsimos tinklinės oro kovos pagrindas. Kartu pažymima, kad komunikacijos ir politinio pagrindimo poreikis bus didelis, nes sprendimai dėl platesnės europinės programos ateities dar nėra iki galo aiškūs.
Numatoma remtis nacionalinio saugumo išimtimi iš įprastų Europos Sąjungos viešųjų pirkimų taisyklių, argumentuojant, kad standartinis konkursas galėtų pakenkti Vokietijos saugumo interesams. Taip pat dokumentuose aptariama galimybė pirkimą struktūruoti taip, kad vėlesni etapai reikalautų mažiau papildomos parlamentinės kontrolės.
Vokietijos gynybos ministerijos atstovas teigė, kad institucija nekomentuoja vykdomų pirkimų ir bendrovių, kol sprendimų neapsvarstė parlamentas. „Helsing“ taip pat viešai situacijos nekomentavo.
Platesniame kontekste tai signalizuoja, kad Vokietija nebenori laukti, kol bus atgaivintas pilnai daugiašalis ateities oro kovos projektas, ir siekia savarankiškai susikurti kritinę skaitmeninę infrastruktūrą. Jei CFSN taps faktiniu standartu, jis gali daryti įtaką tam, kaip ateityje Europoje tarpusavyje derės dronai, orlaiviai ir jutiklių sistemos.