CP v2

Tag: Kariniai dronai

  • Kinija parodė naują superlaivą: pirmąkart šaudė kovine amunicija ir išbandė EMALS katapultą

    Kinija parodė naują superlaivą: pirmąkart šaudė kovine amunicija ir išbandė EMALS katapultą

    Kinijos valstybinė televizija CCTV paviešino vaizdus iš vieno pažangiausių šalies karinių laivų bandymų programos. Įrašuose matyti du svarbūs etapai: realios priešraketinės gynybos priemonių šaudymo pratybos kovine amunicija ir elektromagnetinės katapultos EMALS bandymai.

    Pasak analitikų, tokie vieši kadrai siunčia aiškią žinią apie laivo brandą ir artėjimą prie kovinės parengties. Iki šiol Kinija apie naujos kartos sprendimus dažniau kalbėdavo fragmentiškai, o dabar parodė konkrečius techninius veiksmus jūroje.

    Kam reikalingi EMALS bandymai?

    EMALS bandymų metu katapulta nekėlė į orą nei lėktuvo, nei drono. Vietoje to buvo naudojamas specialus krovinys, kurio masė atitinka orlaivį, nes taip tikrinami pagreičio parametrai, stabdymo režimai ir sistemos patikimumas nepatiriant brangių orlaivių rizikos.

    Karinės aviacijos praktikoje toks etapas laikomas būtinu prieš pereinant prie realių skrydžių. Sėkmingi bandymai su svoriu paprastai rodo, kad katapulta pasiekė aukštą techninės parengties lygį ir galima planuoti bandymus su tikrais orlaiviais.

    Kuo išsiskiria 076 tipo laivas?

    076 tipo laivas aprūpintas naujos schemos jėgaine ir elektromagnetine katapulta, kuri išplečia galimybes, lyginant su klasikiniais desantiniais laivais. EMALS leidžia paleisti ne tik pilotuojamus orlaivius, bet ir didesnius žvalgybinius ar kovinius dronus, kuriems dažnai reikia didesnio starto greičio ir apkrovos kontrolės.

    Dar vienas skirtumas yra kovinis „svoris“ ore: katapulta leidžia orlaiviui kilti su daugiau degalų ir sunkesne ginkluote nei pakilimas naudojant vien tik savo trauką. Tai reiškia ilgesnį veikimo nuotolį, daugiau laiko užduotyje ir platesnes atakos bei žvalgybos konfigūracijas.

    Ką rodo paviešinti šūviai?

    CCTV pirmą kartą parodė ir aktyvių apsaugos sistemų šaudymą kovine amunicija, skirtą atremti artimojo nuotolio grėsmes, pavyzdžiui, priešlaivines raketas ar dronus. Tokie bandymai padeda įvertinti jutiklių, valdymo sistemų ir pačių paleidimo įrenginių sąveiką realiomis jūrinėmis sąlygomis.

    Kinijos karinis ekspertas Song Zhongping viešuose komentaruose pabrėžė, kad naujas laivas sujungia sprendimus, išvystytus ankstesnėse desantinių laivų ir lėktuvnešių programose, todėl bendra platformos logika tampa universalesnė. „Ši integracija rodo didelį šuolį elektromagnetinių technologijų srityje, kurios keičia karinių jūrų operacijų planavimą“, – sakė Song Zhongping.

    076 tipo laivas „Sichuan“ buvo nuleistas į vandenį 2024 metais, o pirmieji jūriniai bandymai, remiantis viešai skelbta informacija, prasidėjo 2025 metų lapkritį. Kitas logiškas programos etapas turėtų būti startai su realiais orlaiviais, po kurių laivas galėtų artėti prie oficialaus priėmimo į rikiuotę.

    Šis projektas vertinamas platesniame regione vykstančios karinių jūrų pajėgumų konkurencijos kontekste. Augantis dronų vaidmuo jūroje, ilgesnio nuotolio smūginės priemonės ir poreikis greitai perdislokuoti aviaciją skatina investicijas į universalias platformas, galinčias veikti tiek su pilotuojamais, tiek su bepilotiais orlaiviais.

  • Ukraina meta iššūkį karui: iniciatyva „Brave1“ sieks kurti humanoidinius robotus frontui

    Ukraina meta iššūkį karui: iniciatyva „Brave1“ sieks kurti humanoidinius robotus frontui

    Ukraina paskelbė apie ambicingą kryptį karinėje robotikoje: valstybinė inovacijų iniciatyva „Brave1“ pradeda grantų programą, skirtą humanoidiniams robotams, galintiems atlikti užduotis mūšio lauke. Kijevo teigimu, tikslas aiškus – kiek įmanoma automatizuoti fronto veiksmus ir sumažinti riziką kariams.

    „Brave1“ veikia kaip platforma, į kurią kūrėjai ir komandos gali teikti idėjas, o atrinkti sprendimai vėliau vystomi ir išbandomi. Iki šiol per šią iniciatyvą buvo kuriamos įvairios bepiločių technologijų kryptys – nuo smogiamųjų platformų iki logistinių sprendimų, padedančių evakuoti sužeistuosius ar gabenti šaudmenis.

    Humanoidinių robotų programa, apie kurią pranešta renginyje Brave1 Advantage, orientuota į užduotis, kurios šiuolaikiniame kare yra pačios pavojingiausios. Planuojama, kad ateityje tokios mašinos galėtų nešti amuniciją ir atsargas, tikrinti pavojingas patalpas, pernešti įrangą, valdyti įrankius ir dirbti teritorijose, kuriose intensyviai apšaudoma arba kyla užterštumo grėsmė.

    „Svarbiausias tikslas yra maksimali veiksmų automatizacija fronte ir rizikos mažinimas mūsų kariams“, – sakė „Brave1“ vadovas Andrij Hryceniukas.

    Vis dėlto pati iniciatyva pabrėžia, kad pirmieji sprendimai nebus kino filmuose matomi pažangūs androidai. Ukraina ketina pradėti nuo paprastesnių platformų ir nuosekliai didinti jų funkcionalumą, nes dabartinės humanoidų technologijos vis dar turi rimtų praktinių ribojimų.

    Humanoidai teoriškai patrauklūs todėl, kad jų kūno forma pritaikyta žmogaus aplinkai: laiptams, siauriems koridoriams, rūsiams, transporto priemonėms ar apkasams. Ten, kur ratiniai ar vikšriniai robotai stringa, humanoidas galėtų judėti universaliau ir atlikti užduotis nekeičiant infrastruktūros.

    Tačiau dabartiniai humanoidiniai robotai dažnai yra sunkūs, brangūs, riboto autonomiškumo ir jautrūs purvui, vandeniui, dulkėms bei smūgiams. Karo sąlygomis papildomai išryškėja ryšio patikimumo, valdymo vėlavimo, energijos tiekimo ir remonto lauke problemos, o stabilus judėjimas per griuvėsius ar apkasuose išlieka sudėtingas net pažangiausiems prototipams.

    Pastaraisiais metais humanoidų plėtra sparčiausiai matoma JAV ir Kinijoje, tačiau dauguma projektų orientuoti į sandėlius, gamyklas ar pagalbą slaugos sektoriuje. Ukrainos planas išsiskiria tuo, kad nuo pat pradžių taikomas kariniams scenarijams, kuriuose svarbiausia ne patogumas, o atsparumas, patikimumas ir darbas realiomis rizikos sąlygomis.

    Ukraina su humanoidiniais robotais jau turėjo ankstesnės patirties: šalyje buvo išbandyti eksperimentiniai „Phantom MK-1“, sukurti JAV startuolio „Foundation“. Jie naudoti uždaruose logistiniuose bandymuose, o kūrėjai anksčiau yra pabrėžę, kad ši karta dar neparengta tiesioginiam dalyvavimui koviniuose veiksmuose.

    Naujoji „Brave1“ programa turėtų parodyti, ar Ukrainos inžinieriai ir startuoliai pajėgs sukurti sprendimus, geriau pritaikytus šiuolaikinio karo realybei. Augant bepiločių ir robotizuotų sistemų vaidmeniui, kova vis labiau persikelia į technologijų patikimumo, gamybos masto ir greito diegimo varžybas.

  • Prancūzai prikėlė 60-ųjų AMX-30: „REFURBOT“ be įgulos keičia karo technikos žaidimą

    Prancūzai prikėlė 60-ųjų AMX-30: „REFURBOT“ be įgulos keičia karo technikos žaidimą

    Seną tanką pavertė robotu

    Paryžiuje vykusioje „Eurosatory 2026“ parodoje pristatytas projektas, kuris gali pakeisti šarvuotosios technikos modernizavimo kryptį. Bendrovės „S2M Equipment“ ir „KNDS France“ pademonstravo „REFURBOT“ – be įgulos valdomą AMX-30 tanko versiją.

    AMX-30 platforma sukurta dar 7-ajame dešimtmetyje, tačiau šįkart ji perdirbta iš esmės. Išimtas klasikinis įgulos bokštelis ir darbo vietos keturiems kariams, o vietoje jų integruota nuotolinio valdymo infrastruktūra.

    Rezultatas – sunkus bepilotis antžeminis kovos aparatas, galintis veikti be karių viduje. Toks sprendimas laikomas vienu būdų mažinti personalo nuostolių riziką ir efektyviau naudoti turimas atsargas.

    TOXO robotizacija ir nauja ginkluotė

    Pagrindinis modernizacijos elementas – „KNDS“ sukurtas robotizacijos komplektas „TOXO“. Jis atsakingas už platformos judėjimą, manevravimą ir ginkluotės valdymą nuotoliniu būdu arba iš dalies autonominiu režimu.

    Gamintojai akcentuoja, kad toks kelias leidžia greičiau prikelti senesnes važiuokles, užuot kūrus visiškai naują šarvuotą platformą nuo nulio. Tai ypač aktualu Europoje, kur gynybos pramonė vienu metu turi didinti apimtis ir trumpinti tiekimo terminus.

    „REFURBOT“ taip pat pakeista ginkluotės koncepcija: vietoje 105 mm patrankos įdiegta nuotoliniu būdu valdoma bokštinė sistema „ARX-25“ su automatine 25 mm patranka. Nurodoma, kad amunicijos atsarga siekia 280 šovinių, o tipą galima keisti pagal taikinį.

    Atsakas į dronų grėsmę

    Kūrėjų teigimu, platforma gali naikinti lengvus antžeminius taikinius ir oro grėsmes, įskaitant dronus bei sraigtasparnius, didesniu nei 2,5 kilometro nuotoliu. Tokia orientacija atspindi modernių konfliktų realybę, kur bepilotės priemonės tapo kasdieniu pavojumi.

    Pereinant prie beįgulių ar nuotoliniu būdu valdomų sprendimų, technika gali būti siunčiama į pavojingiausias zonas, kur įprastam tankui rizika įgulai būtų per didelė. Praktikoje tai atveria daugiau scenarijų – nuo žvalgybos iki ugnies paramos, neaukojant karių gyvybių.

    Projektas turi ir aiškų praktinį pagrindą: Prancūzija buvo pagaminusi daugiau nei 3 500 AMX-30 vienetų, o dalis jų iki šiol išliko sandėliuose arba nebenaudojami. Tokios modernizacijos gali tapti greitesne ir pigesne alternatyva užsitęsiantiems naujos technikos pirkimams.

    Kartu tai signalas, kad šarvuotosios technikos ateitis vis dažniau siejama ne vien su storu šarvu ar dideliu kalibru, bet ir su jutikliais, ryšiu, nuotoliniu valdymu bei DI elementais. Gamybinė logika paprasta: kuo daugiau paruoštų važiuoklių galima prikelti, tuo greičiau galima stiprinti pajėgumus.