Tag: Kariniai pirkimai

  • JAV karinis laivynas ruošia lūžį: povandeninių gelbėjimo misijų planas per 72 valandas

    JAV karinis laivynas ruošia lūžį: povandeninių gelbėjimo misijų planas per 72 valandas

    JAV karinis laivynas ieško naujos kartos povandeninių gelbėjimo sistemų, kurios pakeistų dabar naudojamą povandeninių laivų įgulų gelbėjimo ir dekompresijos sprendimų kompleksą. Pagrindinis siekis – sukurti mažesnę, modulinę sistemą, galinčią bet kurioje pasaulio vietoje pradėti įgulos evakuaciją ne vėliau kaip per 72 valandas.

    Projektą kuruoja JAV karinio jūrų laivyno Jūrų sistemų vadovybės povandeninių specialiųjų misijų sistemų programos biuras. Tokia kryptis pasirinkta dėl logistikos realybės: gelbėjimo operacijose lemia ne vien pati technika, bet ir greitas transportavimas, parengties palaikymas, oro sąlygos bei galimybė operuoti skirtinguose regionuose.

    Planuojama turėti ne vieną didelę platformą, o kelis mažesnius gelbėjimo aparatus, kuriuos būtų galima skubiai perdislokuoti komerciniais krovininiais lėktuvais ir kariniu transportu, įskaitant C-17 klasės orlaivius. Laivynas numato, kad nuo projektavimo ir vystymo sutarties skyrimo iki sistemos sukūrimo ir įvedimo galėtų praeiti apie penkeri metai.

    Tuo pačiu platesnėje modernizacijos programoje nurodoma, kad pradinė operacinė parengtis tikėtina ne anksčiau kaip 2032 metais, o pilna – ne anksčiau kaip 2040 metais. Tai rodo, kad kalbama apie ilgalaikį pajėgumų pertvarkymą, o ne greitą vieno įrenginio įsigijimą.

    Pakeičiama sistema nėra vienas aparatas – tai visas rinkinys, apimantis paiešką ir lokalizavimą, intervenciją, gelbėjimą, slėgio valdymą, dekompresiją ir paviršiaus paramą. Į ją įeina įrangos grandinė nuo dugno paieškos iki evakuacijos sprendimų, kai daliai scenarijų būtinas žmonių perkėlimas išlaikant slėgį.

    72 valandų reikalavimas pirmiausia siejamas su logistikos iššūkiais ir skirtingų avarinių scenarijų laiko grafikais. Net turint nuolatinę parengtį, operacijas gali pristabdyti audros, aukštas bangavimas, gylis, taip pat povandeninio laivo padėtis jūros dugne ir korpuso pasvirimo kampas.

    Numatoma, kad tarptautinė partnerių reakcija galėtų įvykti per 96 valandas tais atvejais, kai JAV ar partnerių gelbėjimo pajėgumai laikinai nepasiekiami dėl remonto, pratybų ar kitų įsipareigojimų. Todėl kuriant naują sprendimą akcentuojama ne tik techninė galia, bet ir tai, kaip greitai sistemą galima atgabenti, surinkti ir pradėti realią gelbėjimo fazę.

    Tarp ateities reikalavimų minimas automatinis povandeninio laivo buvimo vietos perdavimas be įgulos įsikišimo ir realaus laiko povandeninis ryšys. Taip pat svarstomos galimybės vykdyti evakuaciją išlaikant slėgį ir plačiai skenuoti jūros dugną, kad būtų galima greičiau identifikuoti, įvertinti ir apžiūrėti objektus maksimaliose JAV povandeninių laivų operacinėse gelmėse.

    Ekspertai pabrėžia, kad tokios programos vertė yra ne tik karinė, bet ir humanitarinė: povandeninių incidentų atveju svarbiausi yra greitas lokalizavimas, stabilus ryšys ir aiški gelbėjimo grandinė nuo pirmo signalo iki saugaus žmonių perkėlimo. JAV laivyno pasirinkta modulinė koncepcija turėtų sumažinti priklausomybę nuo vieno didelio sprendimo ir padidinti tikimybę, kad pagalba bus pasiekiama laiku.

  • Lenkijos kariuomenė gavo naują ginklą: Baobab-K vadina galingu proveržiu fronte

    Lenkijos kariuomenė gavo naują ginklą: Baobab-K vadina galingu proveržiu fronte

    Lenkijos 16-oji mechanizuotoji divizija liepos 21 dieną pranešė apie naujų nuotolinio minavimo mašinų Baobab-K pristatymą. Paviešintose nuotraukose matyti du ką tik perduoti inžineriniai kovos vienetai, kurie skirti greitai suformuoti prieštankines minų užtvaras.

    „Tai galingas kontrmobilumo sustiprinimas ir naujas inžinerinių pajėgų veikimo matmuo“, – taip pristatymą apibūdino divizijos kariai. Kariuomenėje tokios sistemos vertinamos kaip vienas efektyviausių būdų stabdyti šarvuotos technikos judėjimą ir formuoti gynybos linijas.

    Kas yra Baobab-K

    Baobab-K – naujausia Lenkijos kariuomenės nuotolinio minavimo mašina, sukurta nacionalinio pramonės konsorciumo. Pranešimuose apie projektą minimos bendrovės „Huta Stalowa Wola“, „Jelcz“, „BELMA“, taip pat Wojskowy Instytut Techniki Inżynieryjnej ir „WB Electronics“.

    Platformą sudaro 8×8 sunkvežimio važiuoklė su plienine kabina, o pagrindinis modulis – šeši minų išmetimo įrenginiai. Viena mašina gali išdėstyti iki 600 MN-123 minų, o minų lauko plotis paprastai nurodomas 60–180 metrų, ilgis – iki 1 800 metrų, tad užtvara formuojama itin sparčiai.

    Užsakymas, terminai ir kaina

    Baobab-K pristatymai vykdomi pagal 2023 metais sudarytą sutartį, kurios vertė siekė apie 510 mln. zlotų. Perskaičiavus į eurus pagal pastarųjų metų valiutų kursų lygį, tai sudaro maždaug 115–120 mln. eurų, tačiau tiksli suma eurais priklauso nuo konkretaus konvertavimo momento.

    Skelbiama, kad 2026 metų gegužę sutartis buvo papildyta, o užsakytų mašinų skaičius padidintas iki 35. Visi Baobab-K Lenkijos kariuomenei turėtų būti pristatyti iki 2028 metų pabaigos.

    Kuo ši tendencija svarbi regione

    Nuotolinio minavimo sistemos vėl atsidūrė kariuomenių prioritetų viršuje dėl karo Ukrainoje patirties, kur minų laukai tapo vienu svarbiausių gynybos elementų. Tokia technika leidžia užtvaras suformuoti greitai, sumažinant karių riziką ir sutrumpinant laiką, kurį priešininkas turi manevrui.

    Lenkija taip pat planuoja ir vikšrinę versiją Baobab-G, kurioje sunkvežimio platforma būtų pakeista savaeigės haubicos „Krab“ važiuokle. Skelbiama, kad pirmųjų Baobab-G pristatymų būtų galima tikėtis ne anksčiau kaip 2029 metais.

    Tuo pačiu primenama, kad Lenkijos kariuomenė dar turi ir senesnių nuotolinio minavimo sistemų ISM Kroton, galinčių gabenti iki 400 minų. Vis dėlto Baobab-K laikomas modernesniu sprendimu, skirtu didesniam tempui ir didesniam užtvarų tankiui užtikrinti.