CP v2

Tag: Karinis jūrų laivynas

  • Lenkija pirks tris švediškus A26 povandeninius laivus: „Orka“ gali padaryti ją pirmą tokio tipo naudotoja

    Lenkija birželio 29 dieną Gdynėje planuoja pasirašyti vykdomąsias sutartis dėl trijų naujų povandeninių laivų įsigijimo pagal programą Orka. Šis sprendimas vertinamas kaip vienas didžiausių Lenkijos karinio jūrų laivyno modernizacijos žingsnių per kelis dešimtmečius.

    Skelbiama, kad susitarimai apims ne tik pačių laivų pristatymą, bet ir laikino „pereinamojo“ laivo suteikimą, įgulų rengimą bei pramoninį bendradarbiavimą tarp Lenkijos ir Švedijos. Tokia struktūra įprasta dideliuose gynybos pirkimuose, kai kartu perkamos ir ilgalaikės eksploatavimo bei mokymų paslaugos.

    Kas yra A26 ir kodėl tai svarbu?

    Orka programa siejama su konvencinių povandeninių laivų A26 (Blekinge klasė) įsigijimu, kuriuos kuria Švedijos koncernas „Saab“ padalinys „Saab Kockums“. A26 laikomi naujos kartos dyzeliniais-elektriniais povandeniniais laivais, pritaikytais veikti sudėtingose Baltijos jūros sąlygose.

    Ši istorija išsiskiria tuo, kad A26 projektas Švedijoje jau ne vienerius metus susiduria su grafiko iššūkiais. Viešai minėta, kad Švedija paskutinį kartą naują povandeninį laivą nuleido į vandenį 1996 metais, todėl dalį kompetencijų teko iš esmės atkurti.

    Lenkija gali tapti pirmąja naudotoja

    Kai kurių analitikų vertinimu, susiklostė situacija, kai pirmieji realiai pastatyti A26 gali atitekti ne Švedijos, o Lenkijos laivynui. Tai reikštų, kad Lenkija galėtų tapti pirmąja valstybe pasaulyje, kuri pradėtų eksploatuoti šio tipo laivus.

    Tokį scenarijų stiprina ir viešai aptartos datos: anksčiau kalbėta apie A26 pristatymus Švedijai gerokai anksčiau, tačiau terminai vėliau buvo nukelti į 2030-ųjų dešimtmetį. Dėl pasikeitusių planų būtent Lenkijos užsakymas gali tapti pagrindiniu projektu, nuo kurio priklausys A26 serijos realus įgyvendinimas.

    „Lenkijos užsakymo įgyvendinimas gali tapti praktiniu bandymų poligonu – padėti atkurti gamybinius pajėgumus, reikalingus vėlesniems Švedijos projektams“, – sakė gynybos srities analitikas Dawid Kamizela.

    Kada laivai pasieks Lenkiją ir kiek tai kainuos?

    Skelbiama, kad pirmasis povandeninis laivas Lenkijai galėtų būti perduotas 2030 metais, o likę du – vėlesniais metais. Tokie terminai atitinka didelių karinių platformų ciklą, kai konstrukcija, bandymai, mokymai ir integracija užtrunka kelerius metus.

    Bendra programos vertė viešojoje erdvėje siejama su maždaug 4,6 mlrd. eurų suma. Nors galutinė kaina priklauso nuo komplektacijos, ginkluotės, mokymų paketo ir pramoninio bendradarbiavimo apimties, tokio masto investicija Lenkijai reikš ne tik laivyno atnaujinimą, bet ir ilgalaikį įsipareigojimą išlaikyti naujus pajėgumus.

    Ekspertai pabrėžia, kad povandeniniai laivai Baltijos regione svarbūs ne vien kaip kovinė priemonė, bet ir kaip atgrasymo bei žvalgybos pajėgumų dalis. Todėl Orka programos įgyvendinimas gali turėti platesnį poveikį ir regiono saugumo architektūrai.

  • Rusijos Baltijos laivynas ėmėsi naujos gudrybės: karo laivus aptraukė „sodo“ tinklu nuo dronų

    Rusijos Baltijos laivynas ėmėsi naujos gudrybės: karo laivus aptraukė „sodo“ tinklu nuo dronų

    Rusijos Baltijos laivynas vis dažniau imasi improvizuotų priemonių, bandydamas apsisaugoti nuo bepiločių atakų jūroje. Naujausiose nuotraukose matyti, kad dalis laivų virš antstato ir denio zonų uždengiami plonu apsauginiu tinklu, primenančiu buityje naudojamą sodo ar vabzdžių tinklelį.

    Tokio tipo uždanga pristatoma kaip fizinė kliūtis, kuri turėtų sutrikdyti drono skrydį arba priversti sprogmenį detonuoti dar neatsitrenkus į laivo konstrukcijas. Tačiau net ir Rusijos karo komentatoriai pripažįsta, kad tai tik dalinis sprendimas, tinkantis nebent paprastesniems FPV tipo dronams.

    Analitikai pabrėžia, kad tinklas dažnai dengia tik ribotą plotą, todėl pažeidžiamiausios vietos gali likti atviros. Matomuose vaizduose apsauga neapima visos laivo viršutinės dalies, o kai kurie svarbūs elementai, įskaitant stebėjimo ir valdymo zonas, gali būti nepakankamai uždengti.

    Kontekstas aiškus: bepiločių panaudojimas kare sparčiai evoliucionuoja, o atakos jūroje tampa vis įvairesnės ir sunkiau prognozuojamos. Be lengvų FPV dronų, vis didesnę grėsmę kelia sunkesni smogiamieji modeliai, galintys nešti didesnį sprogmenų kiekį ir būti pritaikyti būtent taikiniams vandenyje.

    Tinklai nėra naujovė Rusijos ginkluotėje: panašios konstrukcijos anksčiau fiksuotos ant šarvuotos technikos, virš apkasų ar logistikos kelių atkarpų. Pastaruoju metu tokios priemonės pastebėtos ir karinėse bazėse, kur bandoma pridengti ypač vertingus taikinius, įskaitant strateginės paskirties laivus.

    Nuotraukose dėmesį patraukė ir palydos sudėtis: krovininį laivą lydi desantinis laivas, sukurtas kariams ir technikai gabenti į krantą, o ne konvojams saugoti nuo oro grėsmių. Tai gali reikšti, kad Baltijos laivyno galimybės vykdyti klasikinę palydą ir oro gynybą jūroje yra ribotos, todėl tenka remtis tuo, kas tuo metu pasiekiama.

    Pastaraisiais metais Baltijos jūroje didėja įtampa dėl sugriežtėjusių patikrų, sankcijų vykdymo ir karinių incidentų rizikos, todėl laivų apsauga tampa itin svarbi. Tokios improvizuotos priemonės siunčia signalą, kad net ir jūroje dronų grėsmė vertinama rimtai, tačiau kartu atskleidžia ir spragas, kurias bandoma užlopyti greitais, bet ne visada patikimais sprendimais.