Tag: Karinis jūrų laivynas

  • Trumpas tvirtina, kad JAV kontroliuoja Hormūzo sąsiaurį: Iranas kalba apie muitus laivams

    Trumpas tvirtina, kad JAV kontroliuoja Hormūzo sąsiaurį: Iranas kalba apie muitus laivams

    JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė, kad Jungtinės Valstijos šiuo metu kontroliuoja strategiškai svarbų Hormūzo sąsiaurį ir ketina išlaikyti šią kontrolę. Jis teigė, kad JAV karinis jūrų laivynas vykdo griežtą blokadą, kuri esą riboja Irano galimybes veikti regione.

    „Jungtinės Valstijos visiškai kontroliuoja Hormūzo sąsiaurį. Manau, kad mes jį išlaikysime“, – sakė Donaldas Trumpas.

    Iranas tokius pareiškimus atmeta ir tvirtina, kad praktiškai kontroliuoja reikšmingą vandens kelio dalį. Teheranas taip pat signalizuoja apie ketinimą įvesti rinkliavas laivams, kurie naudojasi šiuo maršrutu, argumentuodamas tai atsaku į JAV pradėtus karinius veiksmus prieš Iraną.

    Kas svarbu pasaulio prekybai

    Hormūzo sąsiauris yra vienas svarbiausių pasaulio jūrinių „butelio kakliukų“, per kurį keliauja didelė dalis Persijos įlankos naftos ir suskystintų gamtinių dujų krovinių. Bet koks ilgalaikis sutrikimas šioje atkarpoje paprastai iš karto padidina rizikos premiją energijos rinkose ir kelia transportavimo bei draudimo kaštus.

    Pastaraisiais mėnesiais įtampa regione augo dėl abipusių smūgių ir grasinimų, o laivybos bendrovės vis dažniau ieško alternatyvių maršrutų arba stiprina saugumo priemones. Analitikai atkreipia dėmesį, kad net riboti incidentai sąsiauryje gali sukelti grandininę reakciją tiekimo grandinėse ir paveikti kainas Europoje bei Azijoje.

    Blokada ir derybų šešėlis

    Pasak publikacijoje minimų šaltinių, JAV ir Izraelio pajėgos tęsia intensyvius smūgius prieš Irano karinius taikinius, o Iranas atsako raketų atakomis prieš JAV objektus regione ir sąjungininkų infrastruktūrą. Teigiama, kad vienas veiksmingiausių Irano svertų tapo spaudimas laivybai Hormūzo sąsiauryje, keliantis įtampą pasaulio ekonomikai.

    Tuo pat metu Vašingtonas siunčia signalus, kad gali sutelkti dėmesį į Irano uostų blokavimą ir mažesnio intensyvumo strategiją, siekiant išlaikyti spaudimą neplečiant konflikto masto. Politinis kontekstas JAV taip pat svarbus: artėjant vidurio kadencijos rinkimams, bet kokie pokyčiai energijos kainose ir geopolitinėje rizikoje gali tapti vidaus politikos veiksniu.

    Ką gali reikšti Irano rinkliavos

    Idėja įvesti rinkliavų sistemą laivams, plaukiantiems per sąsiaurį, reikštų papildomą kaštų sluoksnį tiekėjams ir vežėjams, kuris galėtų atsispindėti galutinėse energijos ir prekių kainose. Teisiškai ir praktiškai toks sprendimas susidurtų su tarptautinės jūrų teisės, laisvos laivybos principų ir karinės eskalacijos rizikomis.

    Kol kas neaišku, ar Teheranas ketina rinkliavas įgyvendinti realiai, ar tai pirmiausia spaudimo priemonė deryboms ir karinei deeskalacijai. Tačiau rinkos dalyviai paprastai reaguoja į patį neapibrėžtumą, todėl nauji griežtesni pareiškimai iš Vašingtono ir Teherano gali kelti įtampą jau artimiausiomis savaitėmis.

  • Rusija ruošia netikėtą ginklą fronte: jūrinę A-192M patranką kelia ant puspriekabės

    Rusija ruošia netikėtą ginklą fronte: jūrinę A-192M patranką kelia ant puspriekabės

    Rusijoje paviešintas patentas rodo planus jūrinę artilerijos sistemą perkelti į sausumos platformą. Dokumentuose aprašoma, kaip laivams skirta 130 milimetrų patranka A-192M galėtų būti naudojama iš puspriekabės tipo važiuoklės, pritaikytos šaudyti nuo žemės.

    Sprendinys siejamas su Rusijos gamintoju „Arsenal“, kuris anksčiau kūrė ir tiekė kelias laivų artilerijos sistemas, naudojamas kariniame jūrų laivyne. Patento tikslas – sukurti mobilią, keliuose ir dalinai bekelėje perdislokuojamą ugnies priemonę, galinčią veikti nepririšta prie laivo.

    Nuo denio iki puspriekabės

    Pagal schemose aprašytą koncepciją, pabūklo bokštelis montuojamas ant puspriekabės platformos su sukamąja atrama ir apsaugomis įgulai. Numatoma galimybė šaudyti pilnu horizontaliu sektoriumi, o atvykus į poziciją platforma stabilizuojama keturiomis atramomis.

    Dvi iš atramų, sprendžiant iš aprašymo, turi ratų mazgus, kurie palengvina komplekso pertempimą ne tik asfaltu, bet ir prastesniais keliais. Tokia logika panaši į kai kurių velkamų ar pusiau mobilių artilerijos sistemų sprendimus, kai ugnies pozicija keičiama kuo greičiau.

    Kas išskiria šį projektą

    Vienas ryškiausių elementų patente – automatizuota amunicijos padavimo schema. Paruoštų šaudmenų dėtuvė aprašoma kaip uždara kreipiančiųjų kilpa, primenanti vikšrą, įrengta už pabūklo ant sukančios platformos.

    Šaudmenys į užtaisymo mechanizmą būtų tiekiami svyruojančiu transporteriu, judančiu kartu su pabūklo pakėlimo kampu. Numatyti specialūs griebtuvai, kurie paima šaudmenis iš dėtuvės ir perduoda juos užtaisymo sistemai, taip mažinant rankinio darbo poreikį.

    Ką tai gali reikšti kare

    A-192M laikoma lengvesne už kai kurias senesnes sovietines laivų artilerijos sistemas: viešuose aprašymuose nurodoma apie 25 tonų masė. Taip pat minima, kad ji gali pasiekti maždaug 23 kilometrų nuotolį prieš antvandeninius taikinius, tačiau sausumoje realų efektyvumą lemtų šaudmenų tipai, taikinių žvalgyba ir ugnies korekcija.

    Pačios idėjos laivų pabūklus pritaikyti sausumoje istorijoje pasitaikė ne kartą, tačiau šiuolaikinėse kovos sąlygose tokiems sprendimams keliami griežti reikalavimai. Ilgo nuotolio artilerija vis dažniau remiasi tiksliųjų smūgių grandine, kur didelę reikšmę turi dronų žvalgyba, kontrbaterinė kova ir greitas pozicijų keitimas.

    Kariniai analitikai šį patentą linkę vertinti atsargiai: jis nebūtinai reiškia, kad sistema artimiausiu metu bus gaminama ar masiškai diegiama. Tikėtina ir versija, kad „Arsenal“ taip ieško papildomos rinkos jau gaminamam jūriniam pabūklui, siūlydamas sausumos variantą, ypač jei karinis užsakymų portfelis jūrų kryptyje stringa.

    Patente aprašyti sprendiniai taip pat siejami su platesnėmis Rusijos bandymų unifikuoti artilerijos technologijas idėjomis, kurios viešojoje erdvėje minimos jau ne vienus metus. Praktinis rezultatas priklausytų nuo to, ar pavyks suderinti mobilumą, šaudmenų tiekimą, įgulos apsaugą ir integraciją į ugnies valdymo grandinę, kuri šiandien be DI ir dronų duomenų tampa vis mažiau efektyvi.

  • Lenkija pirks tris švediškus A26 povandeninius laivus: „Orka“ gali padaryti ją pirmą tokio tipo naudotoja

    Lenkija birželio 29 dieną Gdynėje planuoja pasirašyti vykdomąsias sutartis dėl trijų naujų povandeninių laivų įsigijimo pagal programą Orka. Šis sprendimas vertinamas kaip vienas didžiausių Lenkijos karinio jūrų laivyno modernizacijos žingsnių per kelis dešimtmečius.

    Skelbiama, kad susitarimai apims ne tik pačių laivų pristatymą, bet ir laikino „pereinamojo“ laivo suteikimą, įgulų rengimą bei pramoninį bendradarbiavimą tarp Lenkijos ir Švedijos. Tokia struktūra įprasta dideliuose gynybos pirkimuose, kai kartu perkamos ir ilgalaikės eksploatavimo bei mokymų paslaugos.

    Kas yra A26 ir kodėl tai svarbu?

    Orka programa siejama su konvencinių povandeninių laivų A26 (Blekinge klasė) įsigijimu, kuriuos kuria Švedijos koncernas „Saab“ padalinys „Saab Kockums“. A26 laikomi naujos kartos dyzeliniais-elektriniais povandeniniais laivais, pritaikytais veikti sudėtingose Baltijos jūros sąlygose.

    Ši istorija išsiskiria tuo, kad A26 projektas Švedijoje jau ne vienerius metus susiduria su grafiko iššūkiais. Viešai minėta, kad Švedija paskutinį kartą naują povandeninį laivą nuleido į vandenį 1996 metais, todėl dalį kompetencijų teko iš esmės atkurti.

    Lenkija gali tapti pirmąja naudotoja

    Kai kurių analitikų vertinimu, susiklostė situacija, kai pirmieji realiai pastatyti A26 gali atitekti ne Švedijos, o Lenkijos laivynui. Tai reikštų, kad Lenkija galėtų tapti pirmąja valstybe pasaulyje, kuri pradėtų eksploatuoti šio tipo laivus.

    Tokį scenarijų stiprina ir viešai aptartos datos: anksčiau kalbėta apie A26 pristatymus Švedijai gerokai anksčiau, tačiau terminai vėliau buvo nukelti į 2030-ųjų dešimtmetį. Dėl pasikeitusių planų būtent Lenkijos užsakymas gali tapti pagrindiniu projektu, nuo kurio priklausys A26 serijos realus įgyvendinimas.

    „Lenkijos užsakymo įgyvendinimas gali tapti praktiniu bandymų poligonu – padėti atkurti gamybinius pajėgumus, reikalingus vėlesniems Švedijos projektams“, – sakė gynybos srities analitikas Dawid Kamizela.

    Kada laivai pasieks Lenkiją ir kiek tai kainuos?

    Skelbiama, kad pirmasis povandeninis laivas Lenkijai galėtų būti perduotas 2030 metais, o likę du – vėlesniais metais. Tokie terminai atitinka didelių karinių platformų ciklą, kai konstrukcija, bandymai, mokymai ir integracija užtrunka kelerius metus.

    Bendra programos vertė viešojoje erdvėje siejama su maždaug 4,6 mlrd. eurų suma. Nors galutinė kaina priklauso nuo komplektacijos, ginkluotės, mokymų paketo ir pramoninio bendradarbiavimo apimties, tokio masto investicija Lenkijai reikš ne tik laivyno atnaujinimą, bet ir ilgalaikį įsipareigojimą išlaikyti naujus pajėgumus.

    Ekspertai pabrėžia, kad povandeniniai laivai Baltijos regione svarbūs ne vien kaip kovinė priemonė, bet ir kaip atgrasymo bei žvalgybos pajėgumų dalis. Todėl Orka programos įgyvendinimas gali turėti platesnį poveikį ir regiono saugumo architektūrai.

  • Rusijos Baltijos laivynas ėmėsi naujos gudrybės: karo laivus aptraukė „sodo“ tinklu nuo dronų

    Rusijos Baltijos laivynas ėmėsi naujos gudrybės: karo laivus aptraukė „sodo“ tinklu nuo dronų

    Rusijos Baltijos laivynas vis dažniau imasi improvizuotų priemonių, bandydamas apsisaugoti nuo bepiločių atakų jūroje. Naujausiose nuotraukose matyti, kad dalis laivų virš antstato ir denio zonų uždengiami plonu apsauginiu tinklu, primenančiu buityje naudojamą sodo ar vabzdžių tinklelį.

    Tokio tipo uždanga pristatoma kaip fizinė kliūtis, kuri turėtų sutrikdyti drono skrydį arba priversti sprogmenį detonuoti dar neatsitrenkus į laivo konstrukcijas. Tačiau net ir Rusijos karo komentatoriai pripažįsta, kad tai tik dalinis sprendimas, tinkantis nebent paprastesniems FPV tipo dronams.

    Analitikai pabrėžia, kad tinklas dažnai dengia tik ribotą plotą, todėl pažeidžiamiausios vietos gali likti atviros. Matomuose vaizduose apsauga neapima visos laivo viršutinės dalies, o kai kurie svarbūs elementai, įskaitant stebėjimo ir valdymo zonas, gali būti nepakankamai uždengti.

    Kontekstas aiškus: bepiločių panaudojimas kare sparčiai evoliucionuoja, o atakos jūroje tampa vis įvairesnės ir sunkiau prognozuojamos. Be lengvų FPV dronų, vis didesnę grėsmę kelia sunkesni smogiamieji modeliai, galintys nešti didesnį sprogmenų kiekį ir būti pritaikyti būtent taikiniams vandenyje.

    Tinklai nėra naujovė Rusijos ginkluotėje: panašios konstrukcijos anksčiau fiksuotos ant šarvuotos technikos, virš apkasų ar logistikos kelių atkarpų. Pastaruoju metu tokios priemonės pastebėtos ir karinėse bazėse, kur bandoma pridengti ypač vertingus taikinius, įskaitant strateginės paskirties laivus.

    Nuotraukose dėmesį patraukė ir palydos sudėtis: krovininį laivą lydi desantinis laivas, sukurtas kariams ir technikai gabenti į krantą, o ne konvojams saugoti nuo oro grėsmių. Tai gali reikšti, kad Baltijos laivyno galimybės vykdyti klasikinę palydą ir oro gynybą jūroje yra ribotos, todėl tenka remtis tuo, kas tuo metu pasiekiama.

    Pastaraisiais metais Baltijos jūroje didėja įtampa dėl sugriežtėjusių patikrų, sankcijų vykdymo ir karinių incidentų rizikos, todėl laivų apsauga tampa itin svarbi. Tokios improvizuotos priemonės siunčia signalą, kad net ir jūroje dronų grėsmė vertinama rimtai, tačiau kartu atskleidžia ir spragas, kurias bandoma užlopyti greitais, bet ne visada patikimais sprendimais.