Rusijoje sparčiai plečiama vaikų ir paauglių karinio rengimo sistema, į kurią jau nukreiptos dešimtys milijardų rublių. Žurnalistinio tyrimo duomenimis, pagrindinėmis šio modelio ašimis tapo dvi karinio ugdymo centrų tinklų programos, kurios finansuojamos tiek iš federalinio, tiek iš regionų biudžetų.
Skaičiuojama, kad vien į šias dvi kryptis bendrai galėjo būti nukreipta apie 50 milijardų rublių, tai yra maždaug 520 milijonų eurų. Toks mastas rodo, kad kalbama ne apie pavienius būrelius, o apie ilgalaikę valstybės strategiją, susietą su švietimo sistema ir gynybos politika.
Centrai plečiami visoje Rusijoje
Vienas ryškiausių pavyzdžių yra „Avangarda“ centrų tinklas, kurio plėtra įgavo pagreitį po 2021 metais priimtų politinių sprendimų. Buvo siekiama, kad specialūs rengimo centrai atsirastų didesniuose miestuose, o infrastruktūra būtų pritaikyta masinėms kelių dienų stovykloms.
Tyrime teigiama, kad iki 2025 metų rudens buvo įsteigtos 147 tokios įstaigos 70 regionų, o dalis centrų dar statomi. Lygiagrečiai vystomas ir kitas tinklas „Karys“, kurio ambicija iki 2030 metų apimti visus Rusijos regionus, įskaitant kelias veiklas okupuotose Ukrainos teritorijose.
Karinis rengimas integruotas į pamokas
Esminis pokytis tas, kad karinis rengimas vis dažniau pristatomas kaip formali ugdymo dalis. Mokyklose jis siejamas su privalomu dalyku, orientuotu į valstybės saugumą ir gynybą, o į centrus vežami vyresnių klasių pagrindinių ir vidurinių mokyklų mokiniai.
Programose akcentuojami praktiniai įgūdžiai: ginklų naudojimo pagrindai, taktika, dronų valdymo pradmenys, pirmoji pagalba ir veiksmai cheminių ar radiacinių grėsmių atveju. Atskiruose liudijimuose minima, kad daliai mokinių ir tėvų daromas spaudimas dalyvauti, o atsisakymas gali būti pristatomas kaip problema dėl tolesnio mokymosi.
Nuo stovyklų iki ideologijos
Pirmasis „Avangarda“ centras įkurtas 2020 metais netoli Maskvos esančiame parke „Patriot“ ir apibūdinamas kaip kompleksas, galintis vienu metu apmokyti iki 1 800 dalyvių. Pasakojama, kad atvykusiems taikomos kariuomenei artimos procedūros, įskaitant patikrą, telefonų paėmimą, uniformų išdavimą ir apgyvendinimą į karinius padalinius panašia tvarka.
Mokiniai skirstomi į būrius ir kuopas, siejamas su skirtingomis ginkluotųjų pajėgų rūšimis, o pažanga fiksuojama skaitmeniniais įrankiais. Tyrime taip pat minima, kad naudojami sprendimai su DI elementais, kurie gali stebėti rezultatus ir organizuoti varžymosi sistemą tarp grupių.
„Mūsų užduotis yra parodyti, kad tarnyba ir karjera gynybos struktūrose gali būti patraukli kryptis jaunam žmogui“, – sakė vieno iš centrų atstovė, kalbėdama apie programos tikslus.
Žmogaus teisių gynėjai tokį modelį vertina kritiškai ir pabrėžia rizikas, kai karinis rengimas susiejamas su ideologiniu ugdymu bei ankstyva verbavimo logika. Ypatingą dėmesį jie kreipia į veiklas okupuotose Ukrainos teritorijose, kur vaikų įtraukimas į militarizuotas programas gali kelti klausimų dėl tarptautinės humanitarinės teisės ir vaikų apsaugos principų.
Nors tikslus dalyvių skaičius viešai neatskleidžiamas, tyrime minimi atvejai, kai dalis programų absolventų vėliau stojo į kariuomenę, o kai kurie galėjo atsidurti karo veiksmų zonoje. Finansavimo apimtys, infrastruktūros plėtra ir ryšys su mokyklomis leidžia daryti išvadą, kad Rusija kuria ilgalaikį, centralizuotą jaunimo militarizavimo mechanizmą.
