CP v2

Tag: Karjeros planavimas

  • Jaunimo reikalų koordinatorius atvyko į Paberžę: kokias galimybes moksleiviams siūlo rajonas

    Jaunimo reikalų koordinatorius atvyko į Paberžę: kokias galimybes moksleiviams siūlo rajonas

    Vilniaus rajono savivaldybėje už jaunimo politiką atsakingas koordinatorius Ernestas Stelmach rugsėjo 22 dieną Paberžės Šv. Stanislavo Kostkos gimnazijoje susitiko su 9–12 klasių mokiniais. Per susitikimą aptartos realios galimybės jauniems žmonėms rajone, kurios gali padėti kaupti patirtį dar mokykloje ir lengviau apsispręsti dėl ateities.

    Didžiausias dėmesys skirtas savanorystei, vasaros užimtumo programoms ir praktinei veiklai, leidžiančiai įgyti darbinių įgūdžių. Moksleiviams akcentuota, kad tokios veiklos dažnai tampa pirmu žingsniu į darbo rinką, o patirtis vėliau praverčia tiek stojant, tiek ieškant pirmojo darbo.

    Susitikime kalbėta ir apie tai, ko šiandien tikisi darbdaviai: atsakomybės, gebėjimo dirbti komandoje, komunikacijos ir iniciatyvumo. Aptarta, kodėl verta pradėti nuo mažų, bet nuoseklių patirčių, pavyzdžiui, savanoriškos veiklos ar trumpalaikio darbo vasarą, ir kaip jos gali padėti geriau suprasti, kokia profesinė kryptis iš tiesų tinka.

    „Svarbu, kad jaunimas apie savo galimybes sužinotų ne tik pats ieškodamas informacijos. Turime patys ateiti pas jaunus žmones ir parodyti, kiek daug galimybių jie gali rasti savo rajone“, – sakė Vilniaus rajono savivaldybės jaunimo reikalų koordinatorius Ernestas Stelmach.

    Pažymėta, kad tokie susitikimai mokyklose vyksta nuosekliai, nes būtent mokykla leidžia greičiausiai pasiekti didelę dalį jaunuolių ir išgirsti jų klausimus. Gyvas dialogas padeda ne tik pristatyti priemones ir programas, bet ir suprasti, ko jauniems žmonėms trūksta, kokios informacijos jie neranda ir kokios pagalbos tikisi.

    Vilniaus rajono savivaldybė teigia sieksianti, kad jaunimui skirtos galimybės būtų ne tik sukurtos, bet ir aiškiai komunikuojamos bei lengvai pasiekiamos skirtingose rajono gyvenvietėse. Pasak savivaldybės atstovų, informacijos prieinamumas ir ankstyvas įsitraukimas į praktines veiklas yra vieni svarbiausių veiksnių, padedančių jaunam žmogui užtikrinčiau planuoti studijas ir karjerą.

  • Kas ketvirtas tėvas svarsto studijas užsienyje: kas pasikeitė ir kiek tai kainuoja šeimai?

    Kas ketvirtas tėvas svarsto studijas užsienyje: kas pasikeitė ir kiek tai kainuoja šeimai?

    Vis daugiau tėvų rimtai svarsto, kad vaikas studijuotų užsienyje, ir tai nebėra vien prestižo ar įspūdingo gyvenimo aprašymo klausimas. Šį sprendimą vis dažniau lemia noras suteikti vaikui daugiau pasirinkimo ir patirčių pasaulyje, kuriame karjeros keliai keičiasi greičiau nei mokyklų programos.

    Naujausios apklausos rodo aiškią tendenciją: apie 20 proc. tėvų galvoja apie studijas užsienyje, dar 6 proc. jau konkrečiai planuoja tokį kelią. Už šių skaičių slypi platesnis požiūrio pokytis: tėvai vis dažniau orientuojasi ne į vieną „teisingą“ profesiją, o į gebėjimus, kurie išlieka vertingi nepaisant ekonomikos ar technologijų ciklų.

    Kas šiandien svarbiausia tėvams?

    Tėvai vis dažniau pabrėžia ne pažymių vidurkį, o vaiko psichologinį atsparumą ir savarankiškumą. Apklausoje 64 proc. tėvų svarbia įvardijo pasitikėjimą savimi ir savivertę, 63 proc. akcentavo atsparumą bei gebėjimą tvarkytis su nesėkmėmis, o 53 proc. išskyrė greitą mokymąsi ir atvirumą patirtims.

    Šiame kontekste studijos užsienyje suvokiamos kaip praktinė mokykla: gyvenimas kitoje kultūroje, darbas daugiakalbėje aplinkoje, kasdieniai sprendimai ir atsakomybė už savo laiką bei finansus. Tėvai taip pat dažnai mini, kad tarptautinė aplinka padeda greičiau „užsiauginti“ savarankiškumą ir kritinį mąstymą.

    „Klausimas vis rečiau skamba kaip „kokią profesiją pasirinkti“, o dažniau kaip „kas padės prisitaikyti, kad ir kaip pasikeistų ateitis“, – pabrėžia švietimo ekspertai, vertinantys ilgalaikes darbo rinkos permainas.

    Darbo rinka keičiasi greičiau už planus

    Technologijų pažanga ir DI plėtra didina pokyčių tempą: dalis profesijų nyksta, kitos keičia turinį, o naujų specializacijų atsiranda vis daugiau. Dėl to tėvams vis sunkiau atsakyti vaikui, kuri studijų kryptis garantuos stabilų gyvenimą po dešimtmečio.

    Ši realybė keičia ir požiūrį į ugdymą: daugiau dėmesio skiriama gebėjimui mokytis, bendradarbiauti, kurti, spręsti problemas ir prisitaikyti. Užsienio universitetai dažnai vilioja praktiniu mokymu, tarptautinėmis praktikomis ir platesnėmis tarpdisciplininėmis programomis.

    Kiek kainuoja pasiruošimas ir ką tėvai daro jau dabar?

    Kalbant apie studijas užsienyje neišvengiamai iškyla išlaidos, tačiau tėvai investuoja į vaiko pasirengimą gerokai anksčiau nei priimamas sprendimas dėl universiteto. Apklausos duomenimis, mėnesio išlaidų vaiko ugdymui mediana siekia apie 90 eurų, o bent pusė tėvų skiria keturias valandas per savaitę ar daugiau papildomoms veikloms ir ugdymui.

    Šios investicijos dažniausiai nukreipiamos į būrelius, kursus, savanorystę, projektinę veiklą ir platesnes patirtis už mokyklos ribų. 64 proc. šeimų renkasi mokamas papildomas veiklas, dar 14 proc. naudojasi nemokamomis popamokinėmis galimybėmis, kurios padeda vaikui išbandyti skirtingas sritis.

    Įdomu ir tai, kad tėvai vis dažniau išskiria technologinį raštingumą: žinias apie dirbtinis intelektas svarbiomis laiko 29 proc. apklaustųjų, o konkrečią mokyklinę faktinę medžiagą kaip prioritetą nurodo 25 proc. Tai rodo lūkestį, kad vaikas suprastų šiuolaikines technologijas, o ne tik „išmoktų atsakymus“.

    Galiausiai studijos užsienyje dažnai tampa ne emociniu sprendimu, o kelių metų proceso rezultatu. Tėvai siekia sukurti aplinką, kur vaikas gali atrasti savo interesus, auginti atsakomybę ir drąsiai rinktis, net jei pasaulis pasisuks netikėta kryptimi.

  • Zarasuose vasaros darbas pakeitė jaunuolius: štai kokios kompetencijos šovė į viršų

    Zarasuose vasaros darbas pakeitė jaunuolius: štai kokios kompetencijos šovė į viršų

    2026 metų rugsėjo 4 dieną Zarasų rajone surengtas projekto „Jaunimas nori dirbti“ baigiamasis renginys, kuriame apibendrintos vasaros įdarbinimo patirtys. Šią vasarą į projektą įsitraukė 18 jaunuolių, o darbo vietas jiems suteikė devynios rajono įmonės.

    Susitikime dalyvavo Zarasų rajono savivaldybės administracijos jaunimo reikalų koordinatorė Paula Džachija, projekto mentorė Jovita Vainikevičiūtė, Užimtumo tarnybos karjeros konsultantė Kristina Kuzmickienė ir Zarasų rajono savivaldybės merės patarėja Simona Matusevičiūtė. Renginio tikslas buvo ne tik pristatyti rezultatus, bet ir įvardyti, kas realioje darbo aplinkoje veikia, o kur jaunimui vis dar reikia daugiau pagalbos.

    Labiausiai sustiprėjo bendravimas

    Projekto mentorė pristatė dalyvių apklausų duomenis: jaunuoliai kompetencijas įsivertino projekto pradžioje ir pabaigoje, todėl buvo galima matyti pokytį. Pasak organizatorių, bendras rezultatas buvo teigiamas, o ryškiausiai pagerėjo bendravimo gebėjimai.

    Jaunuoliai nurodė, kad būtent bendravimas projekto pradžioje dažnai atrodė kaip viena silpnesnių jų pusių, tačiau po kelių mėnesių darbo situacija pasikeitė. Tai siejama su kasdiene praktika: bendravimu su klientais, kolegomis ir darbdaviais, mokymusi aiškiai išsakyti mintis bei spręsti įtampą keliančias situacijas.

    Kartu augo ir kitos darbdaviams svarbios kompetencijos, kurios dažnai lemia pirmojo darbo sėkmę: atsakomybė, savarankiškumas, komandinis darbas, problemų sprendimas ir prisitaikymas. Organizatoriai pabrėžė, kad vasaros darbas daugeliui tampa greičiausiu būdu pamatyti, ko iš tiesų reikalauja darbo disciplina ir kasdieniai įsipareigojimai.

    Pirmas darbas: realūs iššūkiai ir pamokos

    Didelę renginio dalį užėmė pačių dalyvių pasakojimai apie pirmąją darbo patirtį. Jaunuoliai kalbėjo apie situacijas, kurios įsiminė labiausiai, ir atvirai aptarė, kas sekėsi lengvai, o kur prireikė daugiau pastangų.

    Pasak dalyvių, daliai jaunuolių iššūkiu tapo bendravimas su sudėtingais klientais ar pirmieji konfliktai, kitiems reikėjo priprasti prie intensyvaus fizinio darbo ir ilgos darbo dienos. Tačiau beveik visi vasaros darbą įvertino kaip naudingą patirtį, nes ji leido išbandyti save realioje aplinkoje, įgyti praktinių įgūdžių ir užsidirbti pirmąjį atlyginimą.

    Ko tikisi darbdaviai ir ką sako finansai

    Renginyje akcentuota, kad darbdaviams pirmoje darbo vietoje dažnai svarbiausia ne vien teorinės žinios, o jaunuolio motyvacija ir požiūris. Diskusijoje pabrėžta, jog atsakingumas, iniciatyvumas, noras mokytis ir gebėjimas laikytis susitarimų neretai lemia daugiau nei ankstesnė patirtis, kurios jauni žmonės paprastai dar neturi.

    Projektui įgyvendinti skirta 27 000 eurų: 14 000 eurų sudarė valstybės lėšos, 13 000 eurų – Zarasų rajono savivaldybės biudžeto lėšos. Organizatoriai nurodė, kad toks finansavimas leido įdarbinti daugiau jaunuolių ir suteikti papildomą paskatą rajono verslams, kurie prisideda prie jaunimo įtraukimo į darbo rinką.

    Baigiamajame renginyje padėkota jaunuoliams už atsakingą darbą, darbdaviams už suteiktas vietas ir laiką apmokymams, taip pat projekto mentorei už nuoseklią pagalbą vasaros metu. Tikimasi, kad įgytos patirtys pravers jaunuoliams renkantis studijas ar profesinį kelią ir vėliau siekiant tvirčiau įsitvirtinti darbo rinkoje.

    „Pirmoji darbo patirtis dažnai tampa momentu, kai jaunuolis aiškiai pamato, kokių gebėjimų jam trūksta, o ką gali sustiprinti per labai trumpą laiką“, – sakė projekto organizatoriai.

  • Panevėžio ekonomikos ir verslo akademija baigė mokslo metus: diplomai įteikti 71 gimnazistui

    Panevėžio ekonomikos ir verslo akademija (PEVA) užbaigė dar vienus mokslo metus ir įteikė diplomus septintajai gimnazistų laidai. Ceremonija surengta Panevėžio miesto savivaldybėje, kur aptarti akademijos metų rezultatai ir pasveikinti programą baigę moksleiviai.

    Panevėžio miesto merė Loreta Masiliūnienė pabrėžė, kad ankstyvas domėjimasis ekonomika ir verslu padeda jauniems žmonėms tvirčiau planuoti ateitį. Pasak jos, akademijoje mokiniai ne tik plečia žinias, bet ir mokosi geriau pažinti save, stiprina iniciatyvumą bei atsakomybę.

    „Jauni žmonės, kurie domisi ekonomika, verslu ir ieško atsakymų į klausimus apie savo ateitį, kuria stiprų pagrindą rytojui. Panevėžio ekonomikos ir verslo akademija suteikia galimybę ne tik įgyti naujų žinių, bet ir mokytis pažinti save – atrasti savo stiprybes, drąsiau priimti sprendimus, suprasti atsakomybės ir iniciatyvos vertę“, – sakė Panevėžio miesto merė Loreta Masiliūnienė.

    Šiais mokslo metais PEVA baigė 71 gimnazistas iš skirtingų Panevėžio ugdymo įstaigų. Daugiausia dalyvių buvo iš Juozo Balčikonio gimnazijos ir Panevėžio 5-osios gimnazijos, taip pat prisijungė mokiniai iš Juozo Miltinio, Vytauto Žemkalnio, „Minties“ gimnazijų bei Panevėžio mokymo centro.

    Akademija įkurta Panevėžio miesto savivaldybės ir Mykolo Romerio universiteto iniciatyva, o veiklas koordinuoja Panevėžio 5-oji gimnazija. Pagrindinis PEVA tikslas – sudaryti sąlygas kryptingai ugdyti verslumo, ekonominio mąstymo ir finansinio raštingumo kompetencijas, kurios vis dažniau įvardijamos kaip būtinos šiuolaikinei karjerai.

    16 užsiėmimų nuo spalio iki pavasario

    Šių metų akademijos veiklos startavo spalio 25 dieną ir tęsėsi iki gegužės vidurio. Per šį laikotarpį surengta 16 užsiėmimų, kuriuose mokiniai gilino ekonomikos, finansų ir verslo organizavimo žinias, o teoriją siejo su praktiniais pavyzdžiais.

    Programoje dėmesys skirtas rinkos pažinimui, finansų valdymui, verslumo pagrindams, karjeros planavimui ir komandiniam darbui. Užsiėmimus vedė dėstytojai, įvairių sričių specialistai bei praktikai, todėl mokiniai galėjo geriau suprasti, kaip realybėje veikia įmonės, rinkos ir finansiniai sprendimai.

    Ryšys su universitetu ir karjeros kryptimis

    Vienas svarbiausių akademijos partnerių – Mykolo Romerio universitetas, su kuriuo bendradarbiaujant gimnazistams sudaromos galimybės susipažinti su studijų aplinka. Tai padeda mokiniams geriau orientuotis studijų kryptyse ir šiuolaikinėse ekonomikos bei vadybos tendencijose.

    PEVA organizatoriai pabrėžia, kad tokios programos ypač naudingos, kai jauni žmonės vis anksčiau ieško atsakymų apie profesijos pasirinkimą, finansinį savarankiškumą ir galimybes kurti savo verslą. Akademijos formatas leidžia moksleiviams kryptingai išbandyti skirtingas temas ir įgyti įgūdžių, kuriuos galima pritaikyti tiek studijose, tiek darbo rinkoje.

  • Pusryčiai su Tauragės meru: ko jaunimas prašo miestui ir kodėl kviečia grįžti po mokslų

    Pusryčiai su Tauragės meru: ko jaunimas prašo miestui ir kodėl kviečia grįžti po mokslų

    Tauragėje surengti „Pusryčiai su meru“ subūrė moksleivius ir jaunimo atstovus atviram pokalbiui apie gyvenimą mieste, kasdienius įpročius ir ateities planus. Neformali aplinka leido diskusijai vykti be oficialumo, o jaunuoliai drąsiau įvardijo, kas jiems svarbiausia.

    Susitikime dalyvavo Tauragės profesinio rengimo centro mokiniai, jų bendruomenės atstovai, jaunimo darbuotojai ir jaunimo reikalų koordinatorė. Pokalbis prasidėjo susipažinimo veiklomis, kurios padėjo sukurti šiltą atmosferą ir paskatino įsitraukti net kuklesnius dalyvius.

    Prie pusryčių stalo aptartos jaunimui artimos temos: laisvalaikis, pomėgiai, mėgstama muzika, socialiniai tinklai ir turinio kūrėjai. Kartu tai tapo proga įvertinti, kaip skaitmeniniai įpročiai veikia kasdienybę ir kiek laiko jaunimas skiria veikloms už ekranų ribų.

    Dalis diskusijos persikėlė į miesto klausimus, kurie tiesiogiai lemia jaunų žmonių pasirinkimus. Jaunuoliai kalbėjo apie susisiekimą, laisvalaikio erdves, vietas susitikimams ir infrastruktūrą, kurios, jų manymu, dar trūksta, kad Tauragė būtų patogi ne tik mokytis, bet ir pasilikti.

    Susitikime paliestos ir rimtesnės temos, susijusios su pilietiškumu bei pasirengimu darbo rinkai. Jaunimas diskutavo apie iniciatyvą Vote16, pilietinį ugdymą mokyklose, planuojamas karjeras ir tai, kokių kompetencijų, jų akimis, labiausiai reikės artimiausiais metais.

    Miesto vadovas dalijosi asmenine patirtimi ir akcentavo saviugdos svarbą, ragino daugiau skaityti, domėtis pasauliu ir plėsti akiratį. Pasak jo, bandymai ir klaidos yra natūrali augimo dalis, o sprendimus verta grįsti ne vien trumpalaikėmis madomis.

    „Nebijokite klysti, daryti, bandyti. Nepaleiskite viso savo laisvalaikio telefonų ekranams – patirkite pasaulį, keliaukite, pažinkite žmones ir save“, – sakė meras.

    Kartu meras pabrėžė, kad savivaldybei svarbu, jog jauni žmonės po studijų ar pirmųjų darbų patirčių sugrįžtų į Tauragę. Anot jo, tam būtina nuosekliai investuoti į švietimą, patogų judumą, viešąsias paslaugas ir kultūrinį gyvenimą, nes būtent šie veiksniai dažnai lemia, kur jauni specialistai kuria ateitį.

    „Tauragėje švietimas, infrastruktūra, susisiekimas ir kultūra yra prioritetas. Miestas orientuojasi į jaunas šeimas, jų poreikius ir ateitį“, – sakė meras.

    Susitikimas įvardytas kaip dialogo tarp jaunimo ir savivaldos dalis, leidžianti aiškiau pamatyti, kokios Tauragės jauni žmonės nori šiandien. Renginys vyko kaip projekto „Tauragės AJC: kur prasideda pokyčiai“, kurį įgyvendina Tauragės jaunimo ir jaunimo organizacijų sąjunga „Tauragės apskritasis stalas“, dalis.

  • Nemokama paskaita: ką būtina žinoti prieš renkantis studijas ir karjerą 2026 metais

    Nemokama paskaita: ką būtina žinoti prieš renkantis studijas ir karjerą 2026 metais

    Organizatoriai kviečia į nemokamą paskaitą, skirtą tiems, kurie planuoja studijas ar svarsto karjeros kryptį. Renginys orientuotas į praktinius pasirinkimus: nuo studijų programų vertinimo iki realių darbo rinkos poreikių.

    Paskaitoje žadama aptarti, kaip atpažinti patikimą informaciją apie studijas ir kaip įvertinti, ar pasirinkta sritis turi aiškias įsidarbinimo perspektyvas. Taip pat bus kalbama apie tai, kaip keičiasi profesijos ir kokių įgūdžių darbdaviai dažniausiai tikisi iš pradedančiųjų.

    Pastaraisiais metais vis labiau ryškėja tendencija, kad vien diplomo nepakanka, o svarbi tampa praktinė patirtis, projektiniai darbai ir gebėjimas mokytis visą gyvenimą. Auga ir DI įtaka: daugelis įmonių ieško žmonių, kurie supranta, kaip keičiasi procesai, ir moka dirbti su skaitmeniniais įrankiais.

    Organizatoriai pažymi, kad renginys aktualus tiek abiturientams, tiek studentams, tiek dirbantiems, kurie svarsto persikvalifikavimą. Dalyviams rekomenduojama iš anksto pasiruošti klausimus apie dominančias studijų kryptis, praktikos galimybes ir pirmuosius žingsnius darbo rinkoje.

    Tiksli informacija apie paskaitos laiką, vietą ir registraciją pateikiama renginio organizatorių kanaluose. Prieš vykstant verta pasitikrinti, ar reikalinga išankstinė registracija ir ar bus galimybė dalyvauti nuotoliu.

  • Alytaus profesinis rengimas keičia karjeros pasirinkimą: mokiniai profesiją išbando dar mokykloje

    Alytaus profesinio rengimo centras jau antrus metus kviečia bendrojo ugdymo mokyklų mokinius išbandyti profesinio mokymo modulius dar besimokant gimnazijoje. Šiais mokslo metais programose dalyvauja 93 mokiniai, o praėjusiais metais modulius sėkmingai baigė 54 jaunuoliai.

    Prie iniciatyvos jungiasi ne tik Alytaus miesto mokiniai. Į užsiėmimus atvyksta ir Alytaus rajono Butrimonių bei Šalčininkų rajono gimnazistai, todėl programa tampa platesnio regioninio bendradarbiavimo pavyzdžiu.

    Kaip veikia moduliai?

    Mokiniai renkasi praktiką orientuotus modulius, kuriuose daug dėmesio skiriama realiems įgūdžiams ir darbui su įranga. Tarp pasirinkimų yra plaukų puoselėjimo procedūros, TR1 kategorijos traktorių vairavimas, specialiųjų užsakymų vykdymas bei transporto priemonių diagnostika moderniomis diagnostinėmis sistemomis.

    Užsiėmimai paprastai vyksta kartą per savaitę po pamokų ir trunka apie 2–3 valandas, todėl juos lengviau suderinti su mokykliniu krūviu. Modulių apimtis siekia 5–10 kreditų, tai atitinka maždaug 110–220 valandų, o mokymasis gali trukti nuo 1 iki 2 metų.

    Baigę modulį mokiniai laiko kompetencijų egzaminą ir gauna pažymėjimą, patvirtinantį konkrečias įgytas kompetencijas. Toks formatas leidžia ne tik pasitikrinti, ar profesija tinka, bet ir turėti apčiuopiamą rezultatą, kuris gali praversti stojant ar ieškant pirmo darbo.

    Kodėl tai svarbu mokiniams?

    Karjeros specialistai pabrėžia, kad modulius dažniausiai renkasi motyvuoti ir smalsūs mokiniai, norintys praktiškai pasitikrinti savo pasirinkimus. Tokia patirtis padeda mažinti atotrūkį tarp teorinio mokymosi ir realių darbinių situacijų, su kuriomis jaunuoliai susiduria jau studijų metu ar pirmoje darbovietėje.

    „Programavimu besidomintis mokinys gali išbandyti save pasirinkdamas mobiliųjų robotų montavimo ir programavimo modulį ir suprasti, ar ši kryptis jam iš tiesų artima“, – sakė Alytaus profesinio rengimo centro karjeros specialistė Edita Smaidžiūnienė.

    Centro atstovai taip pat pastebi, kad dalis mokinių, baigusių modulius, vėliau nusprendžia tęsti mokslus profesinio rengimo centre. Tai rodo, kad ankstyvas profesijų išbandymas gali tapti tikslesnio karjeros sprendimo pagrindu, ypač kai jaunuoliai dar tik svarsto, ką rinksis po mokyklos.

    Patirtys iš užsiėmimų

    Praktiniuose kabinetuose mokiniai susiduria su užduotimis, kurios reikalauja susikaupimo ir komandinio darbo. Vieni mokosi elektros grandinių logikos ir schemų, kiti gilina klientų aptarnavimo, etiketo ar maisto ir gėrimų pateikimo pagrindus, o treti išbando grožio srities įgūdžius.

    „Išmokau, kaip reikia serviruoti stalus, aptarnauti klientus, gaminti kokteilius. Įgijau daug žinių ir man čia labai patiko“, – sakė Alytaus šv. Benedikto gimnazijos mokinė Gabija Vaitulevičiūtė.

    Mokiniai pabrėžia, kad tokie moduliai leidžia įgyti žinių, kurios praverčia ne tik ateities planams, bet ir kasdienybėje, o kai kuriais atvejais atveria kelią pirmajam darbui. Alytaus profesinio rengimo centro vykdomas modelis tampa aiškiu pavyzdžiu, kaip profesinis mokymas gali būti integruojamas į mokyklos etapą ir padėti jaunimui apsispręsti anksčiau.

    Komunikacijos skyriaus informacija