Tag: Karmėlava

  • Premjeras Kauno rajone pažėrė pažadų: A1–A6 jungtis ir LEZ plėtra keis regiono veidą

    Ministras Pirmininkas Mindaugas Sinkevičius lankėsi Kauno rajone, kur su savivaldos ir verslo atstovais aptarė susisiekimo, investicijų ir žemės ūkio plėtros klausimus. Vizito metu apžiūrėta planuojama A1–A6 kelių jungtis, diskutuota apie Kauno laisvosios ekonominės zonos plėtrą ir regiono konkurencingumą.

    Susitikimuose akcentuota, kad sparčiai augantis Kauno rajonas tampa svarbia traukos vieta tiek gyventojams, tiek investuotojams. Tam įtakos turi patogi geografinė padėtis, šalia esantis oro uostas, magistraliniai keliai ir stiprėjanti pramonės bei logistikos bazė.

    „Kauno rajonas yra puikus pavyzdys, kaip aktyvi savivalda, investicijos, verslas ir žemės ūkis kartu kuria augančią ir stiprėjančią Lietuvą“, – sakė premjeras.

    Vienu pagrindinių vizito akcentų tapo A1–A6 kelių jungties projektas, kuris, kaip pabrėžiama, turėtų pagerinti Kauno LEZ ir oro uosto pasiekiamumą. Taip pat tikimasi efektyviau perskirstyti sunkiojo transporto srautus ir sumažinti tranzitinį eismą per Ramučių bei Karmėlavos gyvenamąsias teritorijas.

    Pažymėta, kad Kauno rajono savivaldybė jau yra atlikusi reikšmingą parengiamąjį darbą: parengta galimybių studija, patvirtintas specialusis planas, įgyvendintos žemės paėmimo procedūros. Tokie žingsniai paprastai laikomi kritiniais, nes leidžia projektui greičiau pereiti į techninio projektavimo ir finansavimo sprendimų etapą.

    A1–A6 jungtis: poveikis gyventojams ir verslui

    Transporto infrastruktūros projektai Kauno regione turi tiesioginę įtaką ne tik kelionės laikui, bet ir verslo kaštams, ypač logistikos bei gamybos sektoriuose. Geresnis privažiavimas prie LEZ ir oro uosto didina teritorijos patrauklumą investuotojams, o tai gali reikšti naujas darbo vietas ir didesnes savivaldybių biudžetų pajamas.

    Kartu tai svarbu ir kasdieniam gyvenimui, nes intensyvaus sunkiojo transporto srautų nukreipimas nuo gyvenviečių paprastai siejamas su mažesniu triukšmu, oro tarša ir didesniu eismo saugumu. Tokiuose projektuose ypatingas dėmesys skiriamas sprendiniams, kurie mažina spūstis ir rizikingas sankryžas.

    Kauno LEZ: investicijų trauka

    Vizito metu aptarta ir Kauno LEZ plėtra. Nurodyta, kad zonoje, kuri šiuo metu užima 534 hektarų teritoriją, 2025 metų pradžioje pritrauktų investicijų vertė viršijo 1,56 mlrd. eurų.

    Tarp svarbiausių LEZ plėtros prielaidų įvardijamas infrastruktūros pajėgumas ir aiškios investavimo sąlygos. Praktikoje tai reiškia ne tik sklypų pasiūlą ar inžinerinių tinklų parengtį, bet ir patikimą susisiekimą, kuris tampa vienu iš esminių kriterijų tarptautinėms gamybos bei logistikos įmonėms.

    Kooperatyvas „Pienas LT“ ir pridėtinė vertė

    Premjeras taip pat lankėsi žemės ūkio kooperatyve „Pienas LT“, kur susipažino su veikla ir kooperacijos vaidmeniu kuriant pridėtinę vertę. Pabrėžta, kad regiono ekonominis atsparumas priklauso nuo kelių sektorių stiprybės vienu metu, todėl pramonės, logistikos ir žemės ūkio sinergija tampa svarbiu veiksniu.

    „Kauno rajono pažanga rodo, kad regionų stiprėjimas yra neatsiejamas visos Lietuvos augimo dalis“, – pabrėžė Ministras Pirmininkas.

    Vizito apibendrinime akcentuota, kad tikslas yra kurti plėtros galimybes ne vien didžiuosiuose miestuose, o ir sparčiai augančiuose regionuose. Tokia kryptis siejama su investicijų pritraukimu, darbo vietų kūrimu ir geresne gyvenimo kokybe gyventojams.

  • Kauno rajonas patvirtino 2026 metų kiemų tvarkymo sąrašą: finansavimas numatytas 16 daugiabučių

    Kauno rajono savivaldybė patvirtino 2026 metais planuojamų finansuoti daugiabučių kiemų tvarkymo darbų objektų sąrašą. Jis patvirtintas Administracijos direktoriaus 2026 metų gegužės 4 dieną įsakymu Nr. ĮS-1065.

    Savivaldybė skelbia, kad sudaryta 16 daugiabučių namų kiemų eilė pagal pateiktus prašymus ir surinktų balų skaičių. Į sąrašą įtraukti kiemai atitinka Kauno rajono daugiabučių gyvenamųjų namų tvarkymo programos kriterijus.

    Kurie kiemai įtraukti?

    Patvirtintame sąraše daugiausia objektų numatyta Garliavos ir Garliavos seniūnijos teritorijose, taip pat įtraukti kiemai Karmėlavoje, Užliedžiuose, Mastaičiuose, Akademijoje, Girionyse, Raudondvaryje ir Lapiuose. Tai reiškia, kad planuojami darbai pasieks kelias skirtingas Kauno rajono gyvenvietes.

    Į finansuojamų objektų sąrašą įtraukti adresai: Vilniaus g. 7 (Karmėlavos II k.), S. Lozoraičio g. 3A, Pažangos g. 23, Marijampolės g. 4, Vytauto g. 139 (visi Garliavoje), taip pat Vasario 16-osios g. 13 ir Vasario 16-osios g. 11 (Teleičių k.).

    Sąraše taip pat numatyti kiemai prie Gedimino g. 27 (Garliava), Ledos g. 4 (Užliedžių k.), Alytaus g. 14 ir Alytaus g. 12 (Mastaičių k.), Pilėnų g. 6 (Akademija), Liepų g. 8 (Girionys), Instituto g. 7 (Raudondvario k.), Topolių g. 5 (Karmėlavos II k.) ir Mokyklos g. 9 (Lapių mstl.).

    Ką svarbu žinoti gyventojams?

    Tokie sąrašai paprastai sudaromi remiantis aiškia vertinimo tvarka, kai prašymai reitinguojami pagal surinktus balus ir atitiktį programos sąlygoms. Gyventojams tai leidžia suprasti, kurie kiemai turėtų sulaukti darbų pirmiausia, o kuriems gali tekti laukti kito finansavimo etapo.

    Nors paskelbtame pranešime nedetalizuojama, kokios apimties darbai bus vykdomi kiekviename kieme, praktikoje kiemų tvarkymas dažniausiai apima dangų atnaujinimą, automobilių stovėjimo vietų ir privažiavimų sutvarkymą, lietaus vandens nuvedimo sprendinius bei pėsčiųjų takų gerinimą. Galutinės darbų apimtys paprastai priklauso nuo konkretaus objekto projekto ir skirtų lėšų.

    Kas patvirtinta įsakymu?

    Administracijos direktoriaus įsakymu patvirtintas būtent 2026 metais finansuojamų objektų sąrašas. Tai yra pagrindas tolesniems procedūriniams žingsniams, susijusiems su planavimu, parengiamaisiais sprendimais ir darbų organizavimu.

    Gyventojams, kurių kiemai nepateko į šių metų sąrašą, aktualu sekti savivaldybės skelbiamą informaciją apie programos tęstinumą ir būsimus kvietimus teikti prašymus. Tokiose programose įprasta, kad objektų eilė kasmet atnaujinama atsižvelgiant į naujus prašymus ir pasikeitusius prioritetus.

  • Pėsčiųjų ir dviračių takas tarp Karmėlavos ir Kauno: ryškėja 4 km trasa, finišas – rugpjūtį

    Tarpe Karmėlavos ir Kauno įsibėgėjo naujos pėsčiųjų ir dviračių trasos įrengimas – jau ryškėja beveik 4 kilometrų vientisa atkarpa, kuri sujungs abiejose vietovėse esančius takus į vieną maršrutą. Savivaldybė skelbia, kad šis sprendimas turėtų palengvinti kasdienes keliones ir padidinti eismo saugumą.

    Karmėlava pastaraisiais metais sparčiai auga, o šalia veikianti Laisvoji ekonominė zona generuoja intensyvesnius srautus ir darbo keliones. Dėl to saugus judėjimas pėstiesiems ir dviratininkams tampa ne tik patogumo, bet ir infrastruktūros prioritetu, ypač maršrutuose, kur eismas tradiciškai koncentruojasi į automobilius.

    Kas bus įrengta maršrute

    Įgyvendinant projektą planuojama neapsiriboti vien asfalto ar dangos paklojimu – numatyti sprendimai, kurie didina patogumą ir saugumą įvairioms eismo dalyvių grupėms. Skelbiama, kad maršrute atsiras poilsio vietos su suoliukais ir šiukšliadėžėmis, taip pat kryptinis pėsčiųjų apšvietimas.

    Taip pat bus įrengti lietaus nuotekų tinklai, apsauginiai atitvarai, nauji kelio ženklai ir autobusų sustojimų peronai. Pabrėžiama, kad takas bus pritaikytas žmonėms su negalia, kad juo saugiai galėtų naudotis ir mažiau judrūs gyventojai.

    Kada planuojama pabaiga

    Darbus planuojama užbaigti rugpjūtį, todėl vasaros pabaigoje maršrutas turėtų tapti realia alternatyva tiek laisvalaikio išvykoms, tiek kelionėms į darbą dviračiu. Vientisas takas turėtų sumažinti poreikį dalį kelio važiuoti važiuojamąja dalimi ar rinktis ilgesnius apvažiavimus.

    Projektas finansuojamas Kelių priežiūros ir plėtros programos lėšomis bei Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės lėšomis. Tai reiškia, kad darbai vykdomi pasitelkiant ir Europos Sąjungos ekonomikos atkūrimo krypties finansavimą, kuris daugelyje savivaldybių nukreipiamas į susisiekimo infrastruktūros atnaujinimą.