CP v2

Tag: Karo belaisviai

  • Filipinuose aptiktas Antrojo pasaulinio karo „pragaro laivas“: žuvo 1 047 karo belaisviai

    Filipinuose aptiktas Antrojo pasaulinio karo „pragaro laivas“: žuvo 1 047 karo belaisviai

    Prie Filipinų Lusono salos vakarinės pakrantės narai aptiko Japonijos krovininio laivo „Hofuku Maru“ nuolaužas. Šis laivas Antrojo pasaulinio karo metais gabeno sąjungininkų karo belaisvius ir 1944 metais buvo nuskandintas per JAV karinių pajėgų ataką.

    Tyrėjų teigimu, laive buvo 1 289 britų ir olandų karo belaisviai, dalis jų anksčiau buvo išsekinti priverstiniu darbu Birmos–Tailando geležinkelyje. Laivo triumuose sąlygos buvo itin prastos: trūko ventiliacijos, sanitarinių sąlygų, maisto ir vandens, o pats laivas nebuvo pažymėtas kaip belaisvių transportas.

    Tragiška ataka 1944 metais

    1944 metų rugsėjo 21 dieną „Hofuku Maru“ plaukė kaip antrasis laivas Japonijos konvoje netoli Lusono. JAV karinio laivyno lėktuvai atakavo konvojų, laikydami jį teisėtu kariniu taikiniu, ir viena torpeda pataikė į „Hofuku Maru“ korpusą.

    Laivas, kaip nurodoma tyrime, subyrėjo ir nuskendo per mažiau nei tris minutes, o iki 1 000 belaisvių galėjo likti įkalinti triumuose. Iš 1 289 laive buvusių žmonių žuvo 1 047, o išgyvenusieji, pasiekę krantą, buvo vėl suimti Japonijos pajėgų.

    Dokumentas, padėjęs rasti nuolaužas

    Laivo paieškos ilgą laiką strigo dėl prieštaringų pokario įrašų, apytikslių koordinatų ir skirtingų liudininkų pasakojimų. Esminiu lūžiu tapo 2025 metais aptiktas ir suskaitmenintas japoniškas karinis dokumentas, kuriame buvo aprašyta atakos eiga, laivų išsidėstymas ir pažymėta, kad smūgį gavo antrasis konvojaus laivas.

    Šią informaciją sugretinę su JAV ataskaitomis, tyrėjai padarė išvadą, kad nuolaužų reikia ieškoti gerokai piečiau, nei manyta anksčiau. Būtent tai leido patikslinti paieškos zoną ir galiausiai nustatyti tikslią vietą jūroje.

    Penki nėrimai ir 3D rekonstrukcija

    Paieškos komanda, pasitelkusi sonarą ir povandeninį vaizdinimą, aptiko nuolaužas maždaug 50 metrų gylyje, netoli Zambaleso provincijos pakrantės. Vėliau atlikti penki techniniai nėrimai, kurių metu iš šimtų nuotraukų buvo sukurtas trimatis fotogrametrinis modelis.

    Skenuojant nustatyta, kad laivas guli suskilęs į dalis, o korpuso matmenys ir konstrukcinės detalės atitinka istorinius brėžinius. Dalis vietovės buvo užnešta vulkaniniais pelenais, siejamais su Pinatubo ugnikalnio išsiveržimu 1991 metais.

    Nardymo metu taip pat aptikta žmogaus palaikų, todėl vieta laikoma karo kapaviete, saugoma tarptautinių normų. Tikslios koordinatės neviešinamos, siekiant apsaugoti objektą nuo plėšikavimo ir nelegalių nardymų.

    Nyderlandų institucijos paskelbė ketinančios bendradarbiauti su partneriais, kad būtų tinkamai įamžintos aukos, o su tyrimu siejama organizacija planuoja informuoti žuvusiųjų šeimas. Tyrėjų vertinimu, regiono vandenyse vis dar lieka keli neidentifikuoti vadinamųjų pragaro laivų nuskendimo objektai.

  • Ukraina įveda premijas kariams: iki 2 950 eurų per mėnesį ir išmokos už belaisvius

    Ukraina įveda premijas kariams: iki 2 950 eurų per mėnesį ir išmokos už belaisvius

    Ukrainos Vyriausybė patvirtino bandomąją dvejų metų programą, kuria keičiamas karių ir kitų saugumo struktūrų dalyvių finansinis skatinimas kovos veiksmuose. Numatytos tiek papildomos mėnesinės išmokos už laiką fronte, tiek vienkartinės premijos už konkrečiai įvykdytas užduotis.

    Programoje dalyvauja ne tik Ukrainos ginkluotosios pajėgos, bet ir kitos valstybės saugumo grandys, įskaitant Nacionalinę gvardiją, pasienio apsaugą, policiją bei specialiąsias tarnybas. Numatyta, kad taisyklės taikomos ir užsieniečiams bei asmenims be pilietybės, jei jie tarnauja pagal sutartį.

    Vienas daugiausiai diskusijų sukėlusių sprendimų yra vienkartinė premija už priešo kario paėmimą į nelaisvę. Ji siekia 100 000 grivinų, tai yra apie 2 250 eurų, o suma turi būti padalijama visiems operacijos dalyviams pagal nustatytą proporciją.

    Kartu numatyta išmoka ir už priešo kario nukovimą mūšyje: 15 000 grivinų, arba apie 340 eurų. Išmokėjimui keliama sąlyga, kad įvykis būtų tinkamai užfiksuotas ir patvirtintas, o praktikoje tai dažniausiai reiškia įrodymus vaizdo įrašu ar kitu dokumentavimu.

    Mėnesinių priedų logika susieta su realiu laiku kovos zonoje. Už tiesioginį dalyvavimą kovos veiksmuose karys gali gauti iki 100 000 grivinų per mėnesį, tai yra apie 2 250 eurų, o suma skaičiuojama proporcingai pagal praleistas dienas.

    Atskiri tarifai numatyti veiksmams kontaktinėje linijoje ir pirmojoje linijoje. Ten priedai gali siekti iki 170 000 grivinų per mėnesį, arba apie 3 820 eurų, o kai kurioms užduotims įvesta ir dienos norma už šturmo operacijas, kuri, priklausomai nuo intensyvumo, gali siekti nuo maždaug 450 iki 900 eurų per dieną.

    Priemokos numatytos ir vadovavimo grandžiai bei instruktoriams. Kovos veiksmams vadovaujantis personalas gali pretenduoti į 50 000 grivinų per mėnesį, arba apie 1 120 eurų, o instruktoriams siūlomi 15 000–30 000 grivinų priedai, tai yra apie 340–670 eurų.

    Įvesta ir bendrų išmokų „lubų“ taisyklė: vienam asmeniui bendra suma negali viršyti 460 000 grivinų per mėnesį, tai yra apie 10 350 eurų. Taip pat numatyta, kad jei žmogus atitinka kelis kriterijus, mokama ne viskas kartu, o didžiausia priklausanti išmoka.

    Programoje atsirado ir su poilsiu susijęs mechanizmas: kariams turėtų priklausyti viena laisva diena už kas dvi dienas, praleistas pirmojoje linijoje, tačiau galutinį sprendimą lems vado sprendimas ir operacinė situacija. Ukraina tikisi, kad nauja motyvavimo schema padidins kovinių užduočių vykdymo efektyvumą ir, be kita ko, paskatins dažniau paimti belaisvių, kurie vėliau galėtų būti naudojami apsikeitimui.

    Teisės aktai įsigaliojo nuo paskelbimo dienos, o dalis naujų išmokų pradedama taikyti nuo 2026 metų birželio 1 dienos. Pasibaigus bandomajam laikotarpiui Vyriausybė planuoja įvertinti rezultatus ir spręsti, ar sistemą perkelti į nuolatinį reguliavimą.

  • Po 80 metų prie Filipinų rado pragaro laivą: kur slypėjo „Hōfuku Maru“ paslaptis?

    Po 80 metų prie Filipinų rado pragaro laivą: kur slypėjo „Hōfuku Maru“ paslaptis?

    Wrakas rastas gilumoje

    Prie Filipinų Luzono salos, netoli Zambaleso provincijos, po daugelį metų trukusių paieškų aptiktas Antrojo pasaulinio karo laikų japonų laivo „Hōfuku Maru“ wrakas. Jis glūdi didesniame nei 50 metrų gylyje, o tiksli vieta, pasak tyrėjų, ilgą laiką buvo klaidingai nurodoma istoriniuose pasakojimuose.

    Paieškas vykdė Hellships Memorial Foundation komanda kartu su JAV keliautoju ir tyrinėtoju Joshu Gatesu. Tyrėjai teigia, kad lūžis įvyko iš naujo peržiūrėjus JAV ir Japonijos karinius archyvus, kurie padėjo patikslinti konvojaus maršrutą ir atakos aplinkybes.

    Kas buvo vadinamieji hellships?

    Antrojo pasaulinio karo metais Japonija, istorikų vertinimu, pasitelkė daugiau nei 130 prekybinių ir keleivinių laivų sąjungininkų karo belaisviams gabenti tarp darbo stovyklų įvairiose Azijos vietose. Dėl nežmoniškų sąlygų šie reisai vėliau imti vadinti hellships, nes belaisviai būdavo laikomi ankštose, prastai vėdinamose triumuose, stigo vandens ir medicininės pagalbos.

    Skaičiuojama, kad per tokius transportus galėjo būti perkelta apie 125 000 sąjungininkų belaisvių, o iki 20 000 jų kelionės neišgyveno. Dalis žūdavo nuo ligų, išsekimo ir smurto, o dalis tapdavo ir karo veiksmų aukomis, kai laivus atakuodavo sąjungininkų pajėgos.

    Tragiška 1944 metų kelionė

    „Hōfuku Maru“ istorija laikoma viena dramatiškiausių. 1944 metų rugsėjį laivas plaukė Japonijos konvojaus sudėtyje per Pietų Kinijos jūrą, gabendamas daugiausia britų ir olandų karo belaisvius į kitas darbo stovyklas.

    Rugsėjo 21 dieną laivą pasiekė sąjungininkų torpeda. Pagal išlikusius liudijimus, transportas galėjo perskilti į dvi dalis ir nuskęsti per mažiau nei tris minutes, todėl po deniu įkalintiems žmonėms galimybių išsigelbėti beveik nebuvo.

    Kaip patvirtinta tapatybė

    Tyrėjai teigia, kad dešimtmečius tiksli wrako vieta išliko nežinoma, kol Japonijos archyvuose aptikti dokumentai nepadėjo tiksliau rekonstruoti atakos vietos ir konvojaus pozicijų. Susiaurinus paieškų zoną, buvo panaudotos šiuolaikinės sonaro sistemos, identifikavusios anksčiau nefiksuotą objektą.

    Vėliau narai ir povandeninės archeologijos specialistai atliko detalią dokumentaciją ir pasitelkė fotogrametriją, leidžiančią sukurti trimatį wrako modelį. Gauti duomenys buvo lyginami su originaliais laivo konstrukciniais planais, o korpuso matmenys, triumų išdėstymas ir būdingas plyšimas į dvi dalis atitiko istorinius aprašymus.

    Kodėl wrakas nebus liečiamas

    Ekspedicijos dalyviai nurodo, kad wrake aptikta ir skaudi praeities žyma – galimų aukų palaikų. Dėl šios priežasties neplanuojama kelti radinių ar vykdyti komercinių tyrinėjimų, o prioritetas teikiamas vietos dokumentavimui ir atminimo išsaugojimui.

    Pasak projekto rengėjų, šis atradimas nepakeis praeities, tačiau pirmą kartą per daugiau nei 80 metų leidžia tiksliai įvardyti vieną iš tragiškiausių karo Ramiajame vandenyne epizodų vietų. Artimiesiems ir istorikams tai tampa svarbiu atskaitos tašku, padedančiu užverti ilgai atvirą nežinomybės skyrių.